1

1 Diuusi maradʌ ʌgai dai tomastuigaco tʌvaagiʌrʌ daacana Diuusi ʌʌmadu. Aidʌsi maiquiaa cʌquiva oidigi vʌʌscʌrʌ oidaga Diuusi maradʌ Diuusi ʌʌmadu. Diuusi maradʌ ʌgai daidʌ gʌrmaatʌtuli istuiga Diuusi. Diuusi maradʌ ʌrDiuusi ʌʌpʌ cascʌdʌ. 3 Diuusi maradʌ ʌʌmadu Diuusi idui vʌʌsiaʌcatai. 4 Diuusi maradʌ gʌrmaacai ibʌdagai utuducami dai soicʌi oodami ismaatʌ caʌcagi Diuusi ñiooquidʌ. 5 Diuusi maradʌ divia oidigi daama dai oidacatadai oodami saagida. Ʌoodami maimaatʌ caʌcatadai Diuusi ñiooquidʌ baiyoma apiasoimaasi ivuaadana. Diuusi maradʌ soi mui oodami sai maatʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ tomasi vaamioma muidu ismaacʌdʌ gajiaadʌrʌ vipieeyi Diuusi ñiooquidʌ. Siaaco oidaga cuudagi maitutucagʌi. Poduucai ʌʌpʌ sioorʌ vaavoitudai dai ʌʌgidi Diuusi maradʌ ʌgai gia gajiaadʌrʌ vipieeyi gosoimaascami. 6 Diuusi ootoi ʌVuaana sai vapaconana oodami sai gaagidana isDiuusi maradʌ ʌrʌgai ismaacʌdʌ maatʌtuldia agai oodami Diuusi ñiooquidʌ, sai oodami vaavoitudana ʌCristo. 8 ɅVuaana maitʌrʌCristocatadai baiyoma Diuusi ootoi ʌVuaana sai gaaagidiana sioorʌ ʌrʌCristo. 9 ɅCristo divia agaitadai gooquiʌrioma dai soiña agai oodami sai maatʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ. 10 ɅCristo oidacatadai oidi daama dʌmos ʌoodami maimaatʌcatadai sioorʌ ʌgai. Ʌgai ʌgai daidʌ idui oidigi. 11 Daidʌ ʌCristo ʌrjudíucatadai dʌmos chiʌʌqui judidíu vaavoitudaitadai ʌgai. 12 Dʌmos vʌʌscʌrʌ ʌʌmoco cʌʌga gʌntʌgito caʌ dai vaavoitu ʌSuusi Cristo tai Diuusi maa ʌgai sʌʌlicami saidʌ ʌrDiuusi maamaradʌcana. 13 Mospoduucai ʌrDiuusi maamaradʌcana oodami maisiu mosvuvaacʌcai oodamiaiñdʌrʌ. Ʌvaavoitudadami ʌrDiuusi maamaradʌ maisiu mosipʌliditai dʌʌdʌdʌ tomali maisiu mosipʌliditai ʌmo oodami baiyoma ʌrDiuusi maamaradʌ ipʌliditai Diuusi. 14 Daidʌ ʌCristo Diuusi maradʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ dai ʌgaicʌdʌ gʌmaí istuiga Diuusi. Diuusi maradʌ vuusai oodami duucai dai oodami saagida oidacana. Dai ʌgai sʌʌlicʌdʌ cʌʌgacʌrʌ nʌidiña oodami dai vʌʌsi istumaasi aagaiña ʌgai ʌrvaavoi. Dai aatʌmʌ maí siʌgai viaa ʌmo sʌʌlicami dai aliʌ viaa guvucadagai. Diuusi ʌgai dai maa gʌmara sʌʌlicami dai guvucadagai. Diuusi mosaliʌʌmaduga maradʌ. 15 Dai poduu aagai ʌVuaana aagaitai ʌgai: ―Idiava ʌrʌgai ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ sai divia agaitadai, dai vaamioma namʌga iñsaanʌ dai aanʌ maitistutuidi siʌʌsi istutuidi idi. Maiquiaa vuusaicai aanʌ abiaadʌrʌ caoidacatadai idi ―ascaiti ʌVuaana. 16 Daidʌ ʌgai sʌʌlicʌdʌ gʌroigʌdai dai cʌʌgacʌrʌ gʌrnʌidi dai vʌʌscʌrʌ gʌrsoicʌi naana maasi istumaasicʌdʌ aatʌmʌ ismaacʌdʌ vaavoitudai ʌgai. 17 Moseesacaru ʌgai daidʌ gʌrmaa Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai sioorʌ maiʌʌgidiña ʌsʌʌlicami ʌdudunucami gʌvaiña ʌgai iscoodaiña ʌʌpʌ. Dʌmos ʌSuusi Cristo ʌgai dai oigʌdai oodami dai oigʌldi dai cʌʌgacʌrʌ nʌidi dai vʌʌsi istumaasi aagai ʌgai ʌrvaavoi. 18 Tomali ʌmaadutai mainʌidi Diuusi tomali ʌmo imidagai. Dʌmos Diuusi maradʌ ismaacʌdʌ tomastuigaco tʌvaagiʌrʌ daja Diuusi gʌrooga ʌʌmadu dai cascʌdʌ cʌʌ maatʌ istuiga Diuusi. Ʌgai ʌgai dai gʌrmaatʌtuldi istuiga Diuusi. Diuusi mosaliʌʌmaduga maradʌ. 19 Ʌfariseo Jerusaleenʌrʌ oidacami ootoi papaali ʌʌmadu pipiooñigadʌ sai tʌcacana ʌVuaana soor ʌgai. 20 Taidʌ ʌVuaana sʌʌli aagidi dai potʌtʌdai: ―Aanʌ anmaitʌrʌCristo ―astʌtʌdai ʌVuaana. 21 Amaasi potʌtʌdai ʌpapaali ʌʌmadu pipiooñigadʌ ʌgai: ―¿Poor aapi? ¿Aapipʌsi ʌrEliiasi Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ? ―astʌtʌdai. Taidʌ ʌVuaana potʌtʌdai: ―Chuu ―astʌtʌdai. Tai ʌgaa potʌtʌdai: ―¿Aapipʌsi ʌrʌDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ sai divia agaitadai? ―astʌtʌdai. Taidʌ ʌVuaana potʌtʌdai: ―Chuu ―astʌtʌdai. 22 Amaasi ʌgaa potʌtʌdai: ―¿Poor aapi? Gʌraagidañi aapi tʌtai aagida aatʌmʌ ʌmo istumaasi ʌgai ismaacʌdʌ gʌrootoi. ¿Tumaasi gʌraagidamu aapi? ¿Poor aapi? ―astʌtʌdai. 23 Taidʌ ʌVuaana potʌtʌdai: ―Aanʌanʌ ʌgai ismaacʌdʌ aagai Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ Isaíacaru sai oidigana gamamaatʌtuldia agai Diuusi ñiooquidʌ dai aduucai ooja ʌgai: “Aagidamu ʌgai oodami sai otoma divia agai gabaitʌcʌaacamiga, cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai isʌma duucai gʌntʌtʌgito dai camaisoimaasi ivuaada ʌgai”, asduucai ooja Isaíacaru ―astʌtʌdai ʌVuaana. 24 Amaasi ʌfariseo ojootosadʌ ismaacʌdʌ dada Jerusaleenaiñdʌrʌ 25 potʌtʌdai: ―Isaapi maitʌrʌCristo, tomali maitʌrEliiasi, tomali maitʌrDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ divia agaitadai, aidʌ gia ¿tuipʌsi vapaconai aapi oodami? ―astʌtʌdai ʌgai. 26 Taidʌ ʌVuaana potʌtʌdai: ―Aanʌ gia suudagicʌdʌ vapaconai oodami dʌmos aapimʌ gʌnsaagida aimʌrai ʌmai dai maimaatʌ aapimʌ sioorʌ ʌgai. 27 Aanʌ ʌpʌga divia isʌgai dʌmos ʌgai vaamioma viaa guvucadagai iñsaanʌ. Aanʌ maitistutuidi siʌʌsi istutuidi ʌgai. Ʌgai sʌʌlicʌdʌ vaamioma namʌga iñsaanʌ ―astʌtʌdai ʌVuaana. 28 Vʌʌsi gomaasi ʌpʌdui Betaabarʌrʌ vaasmocoradʌrʌ ʌgʌʌ aqui Jordán. Ʌaqui Jordánʌrʌ ʌgai siaaco vapaconai ʌVuaana ʌoodami. 29 Siaadico ʌVuaana nʌidi isvuidʌrʌ imʌi ʌSuusi. Daidʌ ʌVuaana itʌtʌdai ʌoodami: ―Dañi gooviava ʌgai ismaacʌdʌ ootoi Diuusi sai gʌmuaatudana curusiaba vai poduucai Diuusi istuidʌna isoigʌldiagi oodami soimaascamigadʌ. Poduucai goSuusi ʌrʌpan ducami ʌali cañiiru ismaacʌdʌ ʌʌquioma gʌraaduñicaru coodaiña sai Diuusi oigʌldiña soimaascamigadʌ. 30 Goovai aagai aanʌ aidʌñsi pocaiti: “Aanʌ ʌpʌga divia isʌgai dʌmos ʌgai vaamioma viaa guvucadagai iñsaanʌ. Aanʌ maitistutuidi siʌʌsi istutuidi ʌgai. Maiquiaa vuusaicai aanʌ abiaadʌrʌ caoidacatadai ʌgai”, tʌtʌdai aanʌ. 31 Aanʌ ʌʌpʌ maimaatʌcatadai sioorʌ ʌgai. Dʌmos aanʌ vapaconai ʌjudidíu suudagicʌdʌ vai poduucai ʌgai maatʌna sioorʌ ʌgai ―astʌtʌdai ʌVuaana. 32 Daidʌ ʌVuaana pocaiti ʌʌpʌ: ―Aanʌ tʌʌ aidʌsi Diuusi Ibʌadʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ ʌSuusi daama ʌmo tugu maasi. 33 Aanʌ maiquiaa maatʌcatadai sioorʌ ʌgai dʌmos Diuusi ʌgai dai giñootoi sai vapaconana aanʌ oodami suudagicʌdʌ dai ʌgai povaiñtʌtʌdai: “Siʌʌscadʌ nʌijadagi giñibʌdaga istʌvañiagi dai dan daiva ʌmo cʌʌli ʌgai vaa ʌrʌgai dai maaqui agai oodami guvucadadʌ giñibʌdaga”, iñtʌtʌdai Diuusi. 34 Dai nʌidi aanʌ istumaasi ʌpʌdui ʌcʌʌlicʌdʌ dai aanʌ ʌrnʌijadami isʌgai ʌrDiuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ ―astʌtʌdai ʌVuaana. 35 Siaadico ʌVuaana movaasi daacatadai ʌʌmadu gooca gʌmamaatʌrdamiga. 36 Dai nʌiditai isdaivusai ʌSuusi, ʌVuaana itʌtʌdai gʌmamaatʌrdamiga: ―Dañi bodʌrʌ imʌi goovai ismaacʌdʌ Diuusi ootoi sai gʌmuaatudana curusiaba vai poduucai Diuusi istuidana isoigʌldiagi oodami soimaascamigadʌ. Poduucai Suusi ʌrʌpan duucami ʌali cañiiru ismaacʌdʌ ʌʌquioma gʌraaduñicaru coodaiña vai Diuusi oigʌldiña soimaascamigadʌ ―astʌtʌdai ʌVuaana. 37 Vʌgoocatai mamaatʌrdamigadʌ ʌVuaana cai iscaiti ʌVuaana dai oí ʌgai ʌSuusi. 38 Amaasi ʌSuusi aa nʌnʌava dai tʌʌ isoidi ʌgai daidʌ itʌtʌdai: ―¿Tuma gaagai aapimʌ? ―astʌtʌdai ʌSuusi. Tai ʌgai itʌtʌdai: ―Mamaatʌtuldiadami, ¿paaco oidaga aapi? ―astʌtʌdai. 39 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Giñoidávurai dai nʌida ―astʌtʌdai. Amaasi oí ʌgai dai tʌʌ siaaco gʌuliñacatadai ʌgai. Dai casi ʌrurunucocatadai dai movaasi daraaja ʌgai ʌSuusi ʌʌmadu asta duupicoi tasai. 40 Ʌmaadutai ʌgai Aandʌrʌsi tʌʌgidu. Ʌgai ʌrsuculidʌ Simuñi Piiduru. 41 Otoma ii ʌgai dai tʌʌ gʌsiʌʌgi daidʌ itʌtʌdai: ―Aatʌmʌ tʌʌ ʌCristo ismaacʌdʌ Diuusi ootoi tʌvaagiaiñdʌrʌ ―astʌtʌdai. 42 Dai Aandʌrʌsi vaidacai Simuñi mʌʌca siaaco daacatadai ʌSuusi. Dai mostʌʌgacai ʌSuusi ʌSimuñi potʌtʌdai: ―Aapiapʌ ʌrSimuñi Joonási maradʌ dʌmos sivi Sefasi gʌaagadamu aanʌ. Sefasi ʌrPiiduru ―astʌtʌdai ʌSuusi. 43 Dai siaadico ʌSuusi imia agaitadai Galilea dʌvʌʌriamu. Dʌmos ʌpʌga tʌʌ ʌgai ʌPiili daidʌ itʌtʌdai: ―Giñoidáñi ―astʌtʌdai. 44 ɅPiili ʌrBetasaidʌrʌ oidacami. Dai ami oidacatadai ʌʌpʌ Aandʌrʌsi ʌʌmadu Piiduru. 45 Amaasi ii ʌPiili dai gaagamu Natanieli daidʌ itʌtʌdai: ―Aatʌmʌ tʌʌ ʌcʌʌli ismaacʌdʌ aagai Moseesacaru daidʌ ʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ aidʌsi ooja ʌgai Diuusi ñiooquidʌ. Ʌgai ʌrSuusi, Osee maradʌ Nasareetʌrʌ oidacami ―astʌtʌdai ʌPiili. 46 Taidʌ ʌNatanieli itʌtʌdai: ―Siaadʌrʌ diviana ʌmo oodami cʌʌ tuigajami Nasareetaiñdʌrʌ ―astʌtʌdai. Taidʌ ʌPiili itʌtʌdai: ―Timuda pai nʌida ―astʌtʌdai. 47 Aidʌsi ʌSuusi tʌʌ isvuidʌrʌ imʌi ʌNatanieli, potʌtʌdai ʌgai ʌoodami: ―Bodʌr imʌi Natanieli. Goovai ʌrʌmo judíu ismaacʌdʌ sʌʌlicʌdʌ siaa duutudai Diuusi dai cʌʌga ʌʌgidi Diuusi sʌʌlicamigadʌ dai maitʌryaatavogami ―astʌtʌdai ʌSuusi. 48 Amaasi Natanieli itʌtʌdai: ―¿Ducatai giñmaatʌ aapi? ―astʌtʌdai. Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌ gʌnʌidi aidʌsi abiaadʌrʌ maiquiaa gʌvaí goPiili pai ʌmo iigosi uta daacatadai aapi ―astʌtʌdai ʌSuusi. 49 Amaasi Natanieli itʌtʌdai: ―Mamaatʌtuldiadami, aapi apʌrDiuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ. Aapi apʌrraígadʌ ʌjudidíu ―astʌtʌdai Natanieli. 50 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―¿Mosgʌaagidacai aanʌ sai gʌnʌidi ʌiigosi uta giñvaavoitu aapi? Nʌidamu aapi naana maasi istumaasi vaamioma gʌgʌrducami sigomaasi ―astʌtʌdai ʌSuusi. 51 Daidʌ ʌSuusi itʌtʌdai ʌʌpʌ: ―Sʌʌlicʌdʌ tʌʌgimu aapimʌ iscupioquiñi ʌtavaagi dai Diuusi tʌtʌaañicarudʌ tʌʌsadʌdamu dai tʌapanʌdamu siaaco aimʌrda aanʌ. Aanʌanʌ ʌgai dai viaa ʌmo sʌʌlicami ―astʌtʌdai ʌSuusi.

2

1 Bovaica tasaicʌdʌ Suusi ii ʌmo cunataragʌrʌ Canaaʌrʌ Galilea dʌvʌʌriʌrʌ. Vai ami daacatadai ʌSuusi dʌʌdʌ ʌʌpʌ. 2 Daidʌ ʌSuusi ʌʌmadu aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ vapaidarsicatadai ʌʌpʌ cascʌdʌ iji aatʌmʌ. 3 Tai ugidagai uuvasi varagadʌ. Taidʌ ʌSuusi dʌʌdʌ itʌtʌdai ʌSuusi: ―Camaitiipu uuvasi varagadʌ ―tʌtʌdai. 4 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: ―Giñdaada, ¿tuipʌsi giñaagidi gomaasi? Maiquiaa aayi siuu duucu iduñia iñagai aanʌ ʌmo istumaasi gʌducami ―tʌtʌdai. 5 Dʌmos ʌSuusi dʌʌdʌ potʌtʌdai ʌvasibadami: ―Iduuñivurai tomastumaasi istumaasi gʌnaagidagi goSuusi ―tʌtʌdai ʌSuusi dʌʌdʌ. 6 Vai ami daraajatadai naadami ojoodai ajaayi, ismaacʌdʌrʌ toadana ʌjudidíu suudagi sai ʌcʌdʌ gʌniicomana vʌʌsi ʌvapaidarsicami poduucai isduucai viituli ʌjudidíu ʌʌqui aaduñdʌcardu. Ʌʌmo ajaayi aajʌi parʌ maaco coobai litro suudagi. 7 Taidʌ ʌSuusi potʌtʌdai ʌvasibadami: ―Suusudadavurai idi ajaayi suudagicʌdʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. Tai ʌgai cʌʌ suusudagi ʌajaayi suudagicʌdʌ. 8 Tai amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Siviavʌr gia vaasiba lʌʌchi dai bʌidacai ʌtʌaanʌdami idi cunataragiʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. Tai podui ʌgai. 9 Taidʌ ʌtʌaanʌdami dʌʌ gosuudagi ismaacʌdʌ uuvusi varagadʌ gʌnaato. Dʌmos ʌgai maimaí siaadʌrʌ vuaa ʌvasibadami gouuvasi varagadʌ. Mosʌʌgi ʌvasibadami maatʌcatadai. Ʌʌgi ʌgai vaigi ʌsuudagi cascʌdʌ. Taidʌ ʌtʌaanʌdami vaí ʌnovio 10 daidʌ itʌtʌdai: ―Sʌʌlicʌdʌ vʌʌñiga idi uuvasi varagadʌ. Vʌʌsi oodami ʌʌpʌga gavasidiña ʌuuvasi varagadʌ vʌʌñiacʌdioma dai gooquiʌrʌ maisi vʌʌñiacʌdʌ. Dʌmos aapi ʌʌpʌga gatʌjai vasibaragai gouuvasi varagadʌ maisi vʌʌñiacʌdʌ dai gooquiʌrʌ ʌvʌʌñiacʌdioma ―tʌtʌdai. 11 Gomaasi ismaacʌdʌ idui ʌSuusi Canaaʌrʌ ʌrʌpʌgadadʌ istumaaasi gʌducʌdʌ ismaacʌdʌ idui ʌgai ʌoodami vuitapi dai ʌgaicʌdʌ maí ʌoodami isviaa ʌgai guvucadagai. Dai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi vaavoitu isʌgai ʌrʌCristo. 12 Dai mosgʌcuugaidacai ʌvagimi ii ʌSuusi Capernauumamu. Dai Suusi dʌʌdʌ ʌʌmadu Suusi susuculidʌ ʌʌmadu Suusi mamaatʌrdamigadʌ oidi ʌgai dai anaasi daraaja chiʌʌqui tasai. 13 Dai aidʌ camiaadimitadai ʌsiaa duudagarʌ ʌjudidíu istuigaco ʌgai tʌtʌgitoiña aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu cajiudadʌ Ejiipituaiñdʌrʌ. Daidʌ ʌSuusi ii Jerusaleenamu. 14 Dai anaasi ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ tuisicʌrʌ ʌSuusi tʌʌ isami ʌʌmadutai gagaagaraitaidai vopoisi dai cañiiru dai tutugu dai aa mo daraaja gagaagaraitadai ʌtumiñsi ismaacʌdʌcʌdʌ saapʌdaiña ʌoodami istumaasi gʌgaagaraiña quiuupiʌrʌ. 15 Mostʌʌgacai ʌSuusi gomaasi idui ʌmo iquisanai aali tʌtʌroviñdicʌdʌ dai vuvaitu quiidigamu vʌʌsi ʌoodami ʌʌmadu ʌvopoisi dai ʌcañiiru. Dai dʌvʌʌrapi suuli ʌtumiñsi ismaacʌdʌ gagaagaraitadai ʌcʌcʌʌli dai aipaco suuli meesagadʌ ʌgai ismaacʌdʌ gagaagaraitadai tutugu. 16 Daidʌ potʌtʌdai ʌSuusi ʌgaagardami tutugu: ―Vuvaidavurai vʌʌsi gomaasi. Maitavʌr ʌmo gagaaracarui duucai nʌijada giñooga quiidʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 17 Amaasi aatʌmʌ ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ gʌntʌgito ispodu oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Giñooga, sʌʌlicʌdʌ ipʌlidi aanʌ isvʌʌsi oodami siaa duutuadagi gʌquii poduucai isduucai aapi ipʌlidi”, asduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ. 18 Amaasi ʌjudidíu tʌcacai ʌSuusi dai potʌtʌdai: ―¿Tumaa istumaasi gʌducami iduñia agai aapi vai ʌgaicʌdʌ maatiagi aatʌmʌ isaapi viaa sʌʌlicami isivuaadagi gomaasi? ―tʌtʌdai ʌjudidíu. 19 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Daitudavurai aapimʌ idi gʌʌ quiuupai dai vaic tasaicʌdʌ ʌpamu iduuñimu aanʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 20 Amaasi ʌjudidíu itʌtʌdai: ―Goo coobai dan naadami uumigicʌdʌ ʌpʌdui idi gʌʌ quiuupai. ¿Siaadʌrʌ iduuna aapi vaic tasaicʌdʌ? ―tʌtʌdai ʌjudidíu. 21 Dʌmos ʌSuusi maiaagai ʌgʌʌ quiuupai ismaacʌdʌ idui oodami. ɅSuusi aagai ʌʌgi gʌtuucuga. 22 Cascʌdʌ aidʌsi ʌSuusi ʌpamu duaaca ʌcoidadʌ saagidiaiñdʌrʌ gʌrtʌgito aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai iscaiti ʌSuusi dai vaavoitu Diuusi ñiooquidʌ dai vʌʌsi istumaasi ʌSuusi aagaiña. 23 Aidʌsi ʌSuusi modaacatadai Jerusaleenʌrʌ ʌsiaa duudagʌrʌ ʌjudidíu istuigaco ʌgai tʌtʌgitoiña aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu cajiudadʌ Ejiipituaiñdʌrʌ muidutai vaavoitu isʌgai ʌrʌCristo, nʌiditai naana maasi istumaasi gʌgʌrducami ismaacʌdʌ ivuaadana ʌSuusi. 24 Dʌmos ʌSuusi ʌʌbiadan tada ʌgai maatʌcatai isʌgai maiʌʌgiada agaitadai. ɅSuusi cʌʌga maatʌ iducatai tʌtʌgitoi vʌʌsi oodami cascʌdʌ. 25 ɅSuusi maitʌgito isaagidiagi ʌmai isducatai tʌtʌgitoi oodami mosʌʌgi ʌgai maatʌ cascʌdʌ.

3

1 Ʌmo imidagai tucarʌ ii Nicodemo dai mʌʌ diviji ʌSuusi. Nicodemo ʌrfariseo daidʌ ʌrʌmo dunucamigadʌ ʌjudidíu. Daidʌ itʌtʌdai Nicodemo ʌSuusi: ―Mamaatʌtuldiadami, cʌʌ maatʌ aatʌmʌ isDiuusi gʌootoi aapi pʌsai gʌrmamaatʌtuldana ñiooquidʌ. Mosmaitiipu aa sioorʌ istutiadagi isivuaadagi naana maasi gʌgʌrducami isducatai ivueeyi aapi isDiuusi maiʌʌmadu daacagi. Poduucai gʌmaatʌ issʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai aapi ―astʌtʌdai ʌNicodemo. 3 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌ angʌaagidi sai sʌʌlicʌdʌ ismaiʌpamu vuusiagi ʌmo oodami maitistutiada agai ismatiagi isducatai tʌaanʌi Diuusi ―astʌtʌdai ʌSuusi. 4 Taidʌ ʌNicodemo tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: ―¿Ducatai istutuidi ʌmo cʌʌli isʌpamu vusiagi cacʌʌlitucai? Siaadʌrʌ ʌpamu vaacʌna ʌmo oodami gʌdʌʌ ʌraana dai ʌpamu vuusaiña ―astʌtʌdai Nicodemo. 5 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Aanʌ angʌaagidi sai sioorʌ maivuusiagi suudagicʌdʌ dai Diuusi Ibʌadʌcʌdʌ ʌʌpʌ ʌgai gia maiimia agai tʌvaagiamu dai Diuusi ʌʌmadu oidacagi. 6 Istumaasi vuusai oodamiaiñdʌrʌ ʌgai ʌroodami. Istumaasi vuusai Diuusi Ibʌadʌaiñdʌrʌ ʌgai viaa ʌmo ibʌdagai utudui: 7 ¿Tuipʌsi maitʌʌ aapi istumaa tʌgituagi gʌaagiditai aanʌ sai vʌʌscatai viaa isʌpamu vuvaquiagi? 8 ʌʌvʌʌli tomasiaaco vustai dai caʌcana aapi iscaiti dʌmos maimaatʌ siaadʌrʌ daivuscʌi tomali siaaco imia agai. Poduucai ʌʌpʌ ʌgaicʌdʌ ismaacʌdʌ vusacʌi Diuusi Ibʌadʌ guvucadadʌcʌdʌ, tomali ʌmaadutai mainʌidi Diuusi Ibʌadʌ mosʌcaasi nʌidi isducatai ʌma maasi tʌgito oodami aidʌsi Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. 9 Taidʌ ʌNicodemo itʌtʌdai: ―¿Ducatʌ ʌpʌvueeyi imaasi? ―astʌtʌdai. 10 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aapi apʌrʌmo gʌʌ mamaatʌtuldiadamigadʌ ʌjudidíu. ¿Ducatai maimaatʌ caʌ aapi istumaasi gʌaagidi aanʌ? 11 Aanʌ gaaagidi istumaasi sʌʌlicʌdʌ maatʌ dai aanʌ ʌrnʌijadami istumaasi sʌʌlicʌdʌ nʌidi. Dʌmos aapimʌ maivaavoitudai istumaasi gʌnaagidi aanʌ. 12 Isaapimʌ maitiñvaavoitudagi aagaitai aanʌ istumaasi ʌpʌvueeyi tami oidigi daama ¿ducatai iñvaavoituda agai isgʌnaagidiagi istumaasi ʌpʌvueeyi tʌvaagiʌrʌ? 13 Tomali ʌmo oodami maiii tʌvaagiamu dai ʌpamu divia tami oidi daami daidʌ istutuidi isaagidiagi aa ismaasi mʌʌca. Mosʌcaasi aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ dai ʌpamu imimu aanʌ tʌvaagiamu. 14 Dai poduucai isduucai Moseesacaru ʌmo uusiʌrʌ sagia ʌmo cooyi vaiñomicʌdʌ duñisicami dai oodami vuitapi cʌi ʌuusi oidigana, poduucai mʌgiñsiisa agai curusiaba dai ʌoodami vuitapi cʌʌsa agai ʌcurusi. Aanʌ ʌrʌgai dai divia tʌvaagiaiñdʌrʌ dai aanʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. 15 Giñmuaamu ʌoodami curusiaba vai tomasioorʌ sioorʌ vaavoitudagi iñsaanʌ ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami ʌgai gia camaiimia agai ʌDiaavora ʌʌmadu baiyoma imia agai tʌvaagiamu dai Diuusi ʌʌmadu oidaca agai tomastuigaco. 16 Diuusi sʌʌlicʌdʌ oigʌdai ʌoodami oidigi daama oidacami cascʌdʌ ootoi ʌgai gʌmara, mosaliʌʌmaduga ʌgai maradʌ, dai gʌmuaatu sai tomasioorʌ sioorʌ vaavoitudagi isʌgai ʌrʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami camaiimi agai ʌDiaavora ʌʌmadu baiyoma imia agai tʌvaagiamu dai Diuusi ʌʌmadu oidaca agai tomastuigaco. 17 Diuusi ootoi gʌmara tami oidi daama sai cʌʌgacʌrʌ vuvaidana oodami sioorʌ vaavoitudagi maisiu isootosa ʌgai ʌDiaavora ʌʌmadu. 18 Sioorʌ vaavoitudai Diuusi maradʌ ʌgai gia maiimia agai ʌDiaavora ʌʌmadu dʌmos sioorʌ maivaavoitudagi ʌgai gia imia agai ʌDiaavora ʌʌmadu maivaavoitudacai ʌgai Diuusi maradʌ. Mosaliʌʌmaduga Diuusi maradʌ. 19 Sioorʌ maivaavoitudagi sʌʌlicʌdʌ imia agai ʌDiaavora ʌʌmadu. ɅCristo divia tami oidigi daama dai soicʌda agai oodami sai maatʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ dʌmos ʌoodami vaamioma oojoidi issoimaasi ivuaadagi dai maisiu vaavoitudagi ʌCristo. Ʌoodami ʌrsoimaasi ivuaadamicatadai cascʌdʌ. 20 Sioorʌ soimaasi ivueeyi ʌgai gia cʌʌdai ʌCristo dai maivaavoitudai ʌCristo maitipʌliditai isaa maatiagi issoimaasi ivueeyi. 21 Dʌmos sioorʌ ʌʌgidi Diuusi ʌgai gia dai vaavoitudai ʌCristo vai poduucai gʌmaatʌcana isivueeyi ʌgai istumaasi Diuusi ipʌlidi ―astʌtʌdai ʌSuusi ʌʌgi gʌaagaitadai. 22 Dai casi ʌpʌduucai gomaasi ii ʌSuusi ʌʌmadu aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ Judeea dʌvʌʌriamu. Dai movaasi daraaja aatʌmʌ chiʌʌqui tasai vapaconaitadai oodami. 23 Daidʌ ʌVuaana vapaconaitadai oodami ʌʌpʌ Enoonʌrʌ dai abiaadʌrʌ Salimʌrʌ miaaga. Ami gʌpiacatadai suudagi cascʌdʌ. Tai daada oodami sai vapaconana ʌVuaana. 24 Aidʌ maiquiaa maisapicatadai ʌVuaana ismaacʌdʌ vapaconaitadai oodami. 25 Ʌjudidíu muiyoco imidaga dai naana duucai gʌniicomaiña siuu duucu gaugia agadagi. Ʌgai poʌlidiña sai poduucai Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidiña. Dʌmos ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌVuaana maipoduucai ivuaadana cascʌdʌ ʌmo imidagai aliʌsi gʌnvupui ñiñio ʌgai ʌʌmadu aa judidíu aagaitai gomaasi. 26 Dai gooquiʌrʌ iji ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌVuaana daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌVuaana: ―Mamaatʌtuldiadami ʌcʌʌli ismaacʌdʌ gʌʌʌmadu daacatadai ʌgʌʌ aqui Jordán vaasadʌrʌ ismaacʌdʌ gʌraagidi aapi saidʌ ʌrʌCristo sivi ʌgai vapaconai oodami dai muidutai oidatucui ʌgai ―astʌtʌdai ʌmamaatʌrdamigadʌ ʌVuaana. 27 Amaasi ʌVuaana itʌtʌdai: ―Tomasioorʌ sioorʌ viaacagi sʌʌlicami Diuusi ʌgai dai maacai gomaasi. 28 Aapimʌ cacaʌ iscaiti aanʌ ansai maitʌrʌCristo. Aanʌ ʌpʌga divia isʌgai. 29 Siʌʌscʌdʌ cunaata agadagi ʌmo ali tʌji vʌʌscʌrʌ ipʌlidiña isʌʌmadu daacagi ʌnovio. Daidʌ ʌnovio vapaidadʌ aliʌsi baigʌnʌlidiña isʌmapai daraaja ʌgai. Dai sivi aanʌ ʌʌpʌ baigiñʌlidi nʌiditai ismui oodami oidatucui ʌCristo. 30 Aliʌsi gʌaagai isʌCristo vaamioma ʌrbaitʌcʌaacamicagi iñsaanʌ vai poduucai otoma camaiñamʌacagi giñsʌʌlicamiga. 31 ɅCristo tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ dai vaamioma namʌga sʌʌlicamigadʌ ʌgai sitomasioorʌ sʌʌlicamigadʌ. Dʌmos aanʌ ʌroidigi daama oidacami dai gaaagidi aanʌ istumaasi ʌpʌvueeyi tami oidigi daama. 32 ɅCristo gaaagidi istumaasi nʌidi dai istumaasi caʌ tʌvaagiʌrʌ vai chiʌʌquidu ismaacʌdʌ vaavoitudai. 33 Dʌmos sioorʌ vaavoitudai poduucai cʌʌga maatʌ isDiuusi maiyaatagʌi tomali ʌmo imidagai. 34 Suusi Cristo ʌrʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ootoi sai gaaagidana Diuusi ñiooquidʌ. Sʌʌlicʌdʌ Diuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daja ʌgai cascʌdʌ sʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai dai maitistutuidi ismaatiagi siʌʌsi guvucadagai viaa ʌgai. 35 Diuusi gʌrooga sʌʌlicʌdʌ oigʌdai ʌgai. Ʌgai ʌrmaradʌ cascʌdʌ. Dai Diuusi maa ʌgai ʌmo sʌʌlicami sai vaamioma tʌaanʌiña sitomasioorʌ. 36 Sioorʌ vaavoitudai Diuusi maradʌ ʌgai gia tomastuigaco oidaca agai tʌvaagiʌrʌ Diuusi ʌʌmadu. Dʌmos sioorʌ maivaavoitudagi ʌgai maiimi agai tʌvaagiamu baiyoma Diuusi sʌʌlicʌdʌ soimaasi taatatuldia agai ʌgai ―astʌtʌdai ʌVuaana.

4

1 Ʌfariseo cajioma sai Suusi vaamioma mui vapaconaitadai oodami siʌVuaana dai vaamioma mui oodami oidatucui ʌSuusi siʌVuaana. 2 Dʌmos maitʌrvaavoi isʌSuusi vapaconaitadai oodami. Aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai dai vapacoinaitadai oodami. 3 Dai aidʌsi maí ʌSuusi ismaí ʌfariseo gomaasi ii ʌgai Judeeaiñdʌrʌ dai nora Galileeamu. 4 Ʌgai viaacatadai isdaivuñiagi Samaaria dʌvʌʌriʌrʌ. 5 Dai aayi Sicaarʌrʌ Samaaria dʌvʌʌriʌrʌ ismaacʌdʌ miaan daja Jacocaru dʌvʌʌragadʌ. Ʌgai vaa ʌrʌdʌvʌʌrai ismaacʌdʌ Jacocaru maa gʌmara Osee. 6 Ami ʌgai siaaco daja Jacocaru poosogadʌ. ɅSuusi caibimucatadai aimʌraitai dai modaiva pooso soonoana. Aidʌ cayoga dan duitadai. 7 Tai ami divia ʌmo ooqui Samaariʌrʌ oidacami dai vaigi agai suudagi. Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Giñvasidañi suudagi ―astʌtʌdai ʌSuusi. 8 Aatʌmʌ caijitadai caayamu dai gasavʌda ragai cuaadagai. 9 Amaasi ʌooqui itʌtʌdai ʌSuusi: ―¿Tuipʌsi giñtaanʌi suudagi? Aapi ʌrjudíu nai aanʌ ʌrSamaariʌrʌ oidacami ―astʌtʌdai ʌooqui. Ʌjudidíu ʌʌmadu ʌSamaariʌrʌ oidacami maicʌʌga gʌnñiñiooquidi aipacoga cascʌdʌ potʌtʌdai ʌooqui. 10 Amaasi ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Ismaatʌcamudai aapi istumaasi maacai Diuusi ʌoodami dai sioorʌ aanʌ aidʌ gia aapi giñtaañimudai suudagi, dai aanʌ gʌoidamudai suudagi ismaacʌdʌcʌdʌ oodami tomastuigaco oidacana Diuusi ʌʌmadu ―astʌtʌdai ʌSuusi. 11 Taidʌ ʌooqui itʌtʌdai: ―Aapi maiviaa istucudʌ vusaidagi suudagi dai aliʌ tuucavuga gopooso. ¿Vaadʌrʌ vusaida agai aapi suudagi ismaacʌdʌcʌdʌ oodami tomastuigaco oidacana Diuusi ʌʌmadu daidʌ giñoidagi? 12 Gʌrʌʌqui aduñicaru Jaco idui idi pooso. Ʌgai ʌʌmadu maamaradʌ ʌʌmadu sosoigadʌ gayʌʌdana suudagi idi poosoaiñdʌrʌ. Siaadʌrʌ vaamioma gatʌaanʌiña aapi siʌgai ―astʌtʌdai ʌooqui. 13 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Sioorʌ yʌʌdagi idi suudagi vʌʌscʌrʌ ʌpamu tonoocorʌiña. 14 Dʌmos sioorʌ iiyagi ʌsuudagi ismaacʌdʌ aanʌ gaoidi, camaitonoocorʌi ʌgai tomali ʌmo imidagai. Ʌsuudagi ismaacʌdʌ aanʌ gaoidi gaibʌdagʌrʌ daacana dai vʌʌscʌrʌ vusanʌiña gosuudagi poduucai isduucai vusanʌi suudagi ʌmo vagʌacañiaiñdʌrʌ dai gosuudagicʌdʌ tomastuigaco oidacana oodami tʌvaagiʌrʌ Diuusi ʌʌmadu ―astʌtʌdai ʌSuusi. 15 Amaasi ʌooqui itʌtʌdai: ―Giñoida aapi ʌsuudagi nai poduucai camaitonoomucurʌda aanʌ tomali maiviaacagi isdidivaitai gavaigʌdagi suudagi idi poosoaiñdʌrʌ ―astʌtʌdai ʌooqui. 16 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Imʌdañi dai vuaapa gʌcuna ―astʌtʌdai ʌSuusi. 17 Amaasi aa noragi ʌooqui daidʌ itʌtʌdai: ―Maicuna aanʌ ―astʌtʌdai. Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Vaavuava ismaicuna aapi cascʌdʌ pocaiti. 18 Cataama ñiooquiditadai aapi cʌcʌʌli dai sivi ʌmoco ʌʌmadu oidaga aapi vai ʌgai maitʌrgʌcuna cascʌdʌ istumaasi aagai aapi ʌrvaavoi ―astʌtʌdai ʌSuusi. 19 Moscaʌ gomaasi ʌooqui daidʌ tʌtʌdai: ―Aapi sʌʌlicʌdʌ ʌrʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ. 20 Gʌrʌʌqui aaduñicaru tami Samaariʌrʌ oidacatadai dai siaa duutudaiña Diuusi tami idi giidiana dʌmos aapimʌ judidíu pocaiti sai Jerusaleenʌrʌ ʌgai siaaco gʌaagai issiaa duutuadagi Diuusi ―astʌtʌdai ʌooqui. 21 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Giñvaavoitudañi aapi, aimu istuigaco aapimʌ siaa duutuadamu Diuusi maisiu tami idi giidiana tomali Jerusaleenana. 22 Aapimʌ Samaariʌrʌ oidacami maicʌʌ maatʌ Diuusi tomasi siaa duutuadai. Aatʌmʌ judidíu cʌʌga maatʌ Diuusi. Ʌgai ismaacʌdʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaida agai oodami ʌrjudíu. 23 Dʌmos aimu istuigaco sioorʌ sʌʌlicʌdʌ siaa duutuadagi Diuusi siaa duutuada agai maisiu mosʌcaasi ñiooquicʌdʌ baiyoma siaa duutuada agai Diuusi gʌniibʌdagacʌdʌ dai gʌntʌtʌgitoidagacʌdʌ poduucai isduucai Diuusi ipʌlidi. 24 Diuusi ʌribʌdagai cascʌdʌ sioorʌ siaa duutuada ʌliadagi Diuusi gʌniibʌdagacʌdʌ viaa isiaa duutuadagi poduucai isduucai Diuusi ipʌlidi dai maisiu mosʌcaasi ñiooquicʌdʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. 25 Taidʌ ʌooqui itʌtʌdai: ―Aanʌ gia maatʌ isdivia agai ʌCristo dai siʌʌscadʌ diviagi ʌgai cʌʌga gʌraagida agai vʌʌsi istumaasi ―astʌtʌdai ʌooqui. 26 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌ anʌrʌCristo ―astʌtʌdai. 27 Dai quiaa aatagiditadai ʌgai tʌtai dada aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi. Dai maitʌʌ istumaasi gʌrtʌtʌgituagi tʌʌgacai ʌSuusi isaatagidi ʌmo ooqui. Dʌmos vʌʌscatai aatʌmʌ ʌʌbʌiditadai ʌSuusi cascʌdʌ tomali ʌʌmadutai maitʌcacai istumaa agai tomali istumaasi aatagidi ʌooqui. 28 Amaasi ʌooqui anaasi viaa gʌvaigacaru dai ii caayamu dai potʌtʌdai ʌoodami: 29 ―Mʌʌcavʌr nʌida ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ giñaagidi vʌʌsi istumaasi ivuaadana aanʌ. ɅCristo lienʌ ʌgai ―astʌtʌdai ʌooqui. 30 Amaasi iji ʌoodami caayaiñdʌrʌ dai aayi mʌʌca siaaco daacatadai ʌSuusi. 31 Mosimʌcai ʌooqui poosoaiñdʌrʌ tʌtai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi daañimi sai gaugana. 32 Dʌmos ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: ―Viaa aananʌ ʌmo istumaasi istumaasi cueeyi istumaasi maimaatʌ aapimʌ ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. 33 Amaasi aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi aipaco gʌrtʌcacaimi dai pocaiti: ―¿Sioorʌ vuaapi cuaadagai? ―caiti aatʌmʌ. 34 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: ―Siuu duucu ivuaada aanʌ istumaasi ipʌlidi Diuusi giñooga ismaacʌdʌ giñootoi ivuaadatai aa duiñdadʌ ʌgai, gomaasi ʌrʌpan duucami cuaadagai aan imvʌʌtarʌ. 35 Aapimʌ pocaiti sai quiaa viʌʌga maaco masaadai isyoovagi oodami tʌligi. Dʌmos aanʌ angʌnaagidi sai caoidaga mui oodami ismaacʌdʌ caʌca ʌlidi isgaaagiadagi aapimʌ Diuusi ñiooquidʌ. 36 Sioorʌ gaʌsai tʌligi gamaitʌcʌi tumiñsi dai sioorʌ gayoovai tʌligi gamaitʌcʌi tumiñsi ʌʌpʌ. Poduucai ʌʌpʌ Diuusi aa duiñdadʌrʌ. Ʌʌmadutai aagidiña Diuusi ñiooquidʌ oodami vai aa daivuiña gooquiʌrʌ dai ʌpamu aagidiña Diuusi ñiooquidʌ oodami vai ʌgai vaavoitudaiña Diuusi ñiooquidʌ dai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌi dai tomastuigaco oidacana tʌvaagiʌrʌ Diuusi ʌʌmadu. Daidʌ ismaacʌdʌ ʌʌpʌga gaaagiadagi Diuusi ñiooquidʌ daidʌ ismaacʌdʌ gooquiʌrʌ gaaagiadagi Diuusi ñiooquidʌ aliʌ baigʌnʌliadamu. 37 Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi istumaasi gʌaagai sai ʌʌmoco gaʌsai daidʌ aa gayoovai. 38 Aanʌ gʌnootoi mʌsai aagidana Diuusi ñiooquidʌ oodami vai ʌgai giñvaavoitudana. Dʌmos aa Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ caaagidi Diuusi ñiooquidʌ ʌoodami dai aapimʌ aagidi ʌoodami sai ʌliʌsi gʌaagai isvaavoitudagi. Poduucai ʌgaa ʌrʌpan ducami ʌsadami tʌligi dai aapimʌ ʌrʌpan ducami yoovadami tʌligi ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. 39 Dai muiduitai Samaariʌrʌ oidacʌdʌ vaavoitu isʌSuusi ʌrʌCristo caʌcatai isʌooqui potʌtʌdai saidʌ ʌSuusi maatʌ vʌʌsi istumaasi ivuaadana ʌgai. 40 Cascʌdʌ aidʌsi aayi ʌSamaariʌrʌ oidacʌdʌ daañimi ʌgai ʌSuusi sai anaasi viʌʌna. Taidʌ ʌSuusi anaasi daja goo tasai. 41 Tai vaamioma muidutai vaavoitu caʌcatai istumaasi aagidi ʌSuusi. 42 Amaasi potʌtʌdai ʌoodami ʌooqui: ―Sivi vaavoitu aatʌmʌ maisiu mosʌcaasi istumaasicʌdʌ gʌraagidi aapi ʌʌgi aatʌmʌ cacaʌ ʌʌpʌ istumaasi gʌraagidi goovai dai cʌʌga maatʌ aatʌmʌ issʌʌlicʌdʌ ʌrʌCristo dai cʌʌgacʌrʌ vuvaidi goovai oodami ―tʌtʌdai oodami. 43 Dai bogooca tasaicʌdʌ ʌSuusi ii Samaariaiñdʌrʌ Galilea dʌvʌʌriamu. 44 ɅSuusi pocaititadai sai isʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ gaaagiadagi Diuusi ñiooquidʌ ʌʌgi gʌdʌvʌʌragʌrʌ ami dʌvʌʌriʌrʌ oidacami maiʌʌgiditai caʌcana istumaasi aagiadagi ʌgai. 45 Dai aidʌsi aayi ʌSuusi Galilea dʌvʌʌriʌrʌ baigʌnʌliaracʌdʌ viaatuli dai miaadʌgʌ ʌGalileeʌrʌ oidacami. Ʌgai nʌiditadai vʌʌsi istumaasi idui ʌSuusi Jerusaleenʌrʌ ʌgʌʌ siaa duudagʌrʌ cascʌdʌ. 46 Amaasi aa gʌi ʌSuusi Canaamu siaaco idui ʌgai uuvasi varagadʌ suudagicʌdʌ. Dai Capernauumʌrʌ oidacatai ʌmo gʌʌ dunucami. Dai maracatadai ʌgai ʌmo cʌʌli vai aliʌ cooco. 47 Aidʌsi maí ʌdunucami isʌSuusi caaayi Galileeʌrʌ ii ʌgai dai nʌida agai ʌSuusi. Dai daañimi ʌgai ʌSuusi sai imʌna quiidamu dai duaaidana maradʌ ismaacʌdʌ camuuquimi. 48 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai ʌoodami: ―Aapimʌ maivaavoitudai ismainʌijadagi ʌmo istumaasi gʌducami ismaacʌdʌ ivuaadagi aanʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 49 Dʌmos dunucami itʌtʌdai: ―Mamaatʌtuldiadami, timʌda otoma vai maimuucuna giñmara ―tʌtʌdai. 50 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Noragiñi aapi gʌquiiamu gʌmara cadueeyi ―tʌtʌdai ʌSuusi. Taidʌ ʌcʌʌli vaavoitu ʌSuusi dai ii. 51 Dai voiyʌrʌ aayi pipiooñigadʌ tai ʌgai potʌtʌdai: ―Cadueeyi gʌmara ―tʌtʌdai. 52 Amaasi ʌtʌaanʌdami tʌcacai suu duucu dueeyi. Taidʌ ʌpipiooñigadʌ itʌtʌdai: ―Tacavo moscoi gʌsʌco tasai dagito toiñdagai ―tʌtʌdai ʌpipiooñigadʌ. 53 Amaasi ʌali gʌʌli oogadʌ tʌgitu isʌca duucu ʌSuusi aagidi sai cadueeyi maradʌ. Daidʌ ʌdunucami ʌʌmadu vʌʌscatai ismaacʌdʌ quiidʌrʌ oidaga vaavoitu isSuusi ʌrʌCristo. 54 Ʌgaicʌdʌ casi ʌrgooca istumaasi gʌgʌrducami ismaacʌdʌ idui ʌSuusi Galileeʌrʌ aidʌsi abiaadʌrʌ vuusai Judeeaiñdʌrʌ.

5

1 Dai gooquiʌrʌ ʌpamu ii ʌSuusi Jerusaleenamu dai ami daivuñda agai ʌjudidíu siaa duudagadʌ. 2 Jerusaleenʌrʌ oidaga ʌmo gʌʌ piila. Ami cañiiru cuuparagadʌrʌ tʌʌgidu. Ʌgʌʌ piila Betesada tʌʌgidu ʌjudidíu ñiooquidʌcʌdʌ. Dai sicoli taamadu portatali. 3 Vai ami portataliana vʌʌtʌcatadai mui coococoidadʌ ʌʌmadu mui maiñʌaadami, ʌʌmadu mui chuchuecugami ʌʌmadu muidutai ismaacʌdʌ maitistutuidi isoiñʌdagi. Vʌʌscatai mosnʌnʌʌracatadai isoiñiagi ʌsuudagi. 4 Ʌʌmo iimidagai tʌapanaiña ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ dai oiñidiña ʌsuudagi. Vai tomasmaacʌdʌ cocoadʌ ismaacʌdʌ ʌʌpʌga vaaquiagi ʌsuudarʌ caoiñicami ʌgai gia duduaadai. 5 Ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ ami caatʌcatadai viaacatadai ʌmo coobai dan baivʌstaama dan mamaco uumigi iscoococatadai. 6 Daidʌ ʌSuusi tʌʌgacai dai maatʌcai isʌgai catʌvʌpi mocaatʌcatadai potʌtʌdai: ―¿Ipʌlidipʌsi isduaadiagi? ―tʌtʌdai. 7 Taidʌ ʌcocoadʌ itʌtʌdai: ―Mamaatʌtuldiadami, siuu duucu ʌDiuusi tʌaañicarudʌ tʌapanʌdagi dai oiñiadagi ʌsuudagi maitiipucana sioorʌ giñvaasagi suudarʌ. Vʌʌscʌrʌ aanʌ vaaquia iñʌlidiña suudarʌ vai aa giñmamaitʌcʌi dai ʌʌpʌga vaapacʌiña ʌgai suudarʌ ―tʌtʌdai ʌcocoadʌ. 8 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Vañiñi dai bʌi gʌvaacosi dai imʌda ―tʌtʌdai ʌSuusi. 9 Tai otoma dueeyi ʌcʌʌli dai bʌi gʌvaacosi dai gʌaagacai aimʌrai. Dʌmos aidʌ tasʌrʌ ʌribʌstaragaicatadai. 10 Taidʌ ʌjudidíu potʌtʌdai ʌcʌʌli ismaacʌdʌ dueeyi: ―Sivi ʌribʌstaragai tasʌrʌ dai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ aagai sai maitiipu oigaragai isaata vuaadagi cascʌdʌ maitʌaagai pʌsbʌʌquiagi gʌvaacosi ―astʌtʌdai. 11 Taidʌ ʌcʌʌli aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Ʌgai ismaacʌdʌ giñduaadi giñaagidi ansai bʌʌcaiña giñvaacosi dai imʌdana ―astʌtʌdai ʌcʌʌli. 12 Amaasi ʌjudidíu itʌtʌdai: ―¿Voor gʌaagidi pʌsai bʌʌcaiña gʌvaacosi dai imʌdana? ―astʌtʌdai. 13 Dʌmos ʌcʌʌli maimaí sioorʌ duaadi, aliʌ muiducatadai oodami cascʌdʌ. Aidʌ ʌSuusi caiitadai. 14 Dai gooquiʌrʌ ʌSuusi tʌʌ ʌcʌʌli ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu daidʌ itʌtʌdai: ―Dañi aapi cadueeyi dai casi maisoimaasi ivuaada tadu vaamioma soimaasi taata aapi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 15 Taidʌ ʌcʌʌli ii abiaadʌrʌ dai aagidi ʌjudidíu saidʌ ʌSuusi ʌgai dai duaadi. 16 Cascʌdʌ ʌjudidíu gaagaitadai ʌSuusi dai muaa ʌliditadai. ɅSuusi ivuaadana naana maasi istumaasi ibʌstaragai tasʌrʌ cascʌdʌ. 17 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai ʌjudidíu: ―Diuusi giñooga apiaivueeyi naana maasi gʌgʌrducami vʌʌs tasai dai aanʌ ʌʌpʌ ivueeyi naana maasi gʌgʌrducami ―tʌtʌdai ʌSuusi. 18 Mosaagidi ʌSuusi gomaasi vaidʌ ʌjudidíu vaamioma cʌʌga ipʌliditadai ismuaagi. ɅSuusi maiʌʌgidi ʌjudidíu sʌʌlicamigadʌ aata vuaadatai ibʌstaragai tasʌrʌ dai aagidacai ʌSuusi sai Diuusi ʌroogadʌ. Aagaitai ʌSuusi gomaasi potʌiya ʌlidi sai ʌpan tuiga Diuusi. 19 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌ angʌnaagidi sai aanʌ Diuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ maitistutuidi isʌʌgi ivuaadagi ʌmo istumaasi. Aanʌ ivueeyi mosʌcaasi istumaasi ivueeyi Diuusi giñooga. Poduucai aanʌ ʌʌmadu giñooga mosʌmadugan duucai ivueeyi istumaasi. 20 Giñooga aliʌsi giñoigʌdai dai giñtʌtʌʌgidi vʌʌsi istumaasi ivueeyi ʌgai dai aanʌ iduuñimu naana maasi istumaasi vaamioma gʌgʌrducami siʌgai ismaacʌdʌ casi idui aanʌ. Dai aapimʌ sʌʌlicʌdʌ maitʌʌgi agai istumaasi gʌntʌtʌgitodagi. 21 Dai asta duduaacaldiadamu aanʌ ʌʌmo oodami coidadʌ saagidiaiñdʌrʌ poduucai isduucai ivueeyi Diuusi giñooga. 22 Dai Diuusi giñooga giñmaa sʌʌlicami ansai aanʌ nʌidana vʌʌsi oodami ismaacʌdʌ cʌʌga ivuaadana dai ismaacʌdʌ maicʌʌga ivuaadana. 23 Vai poduucai vʌʌscatai siaa giñduutuadagi poduucai isduucai siaa duutudai Diuusi giñooga. Aanʌ anʌrDiuusi maradʌ dai tʌvai aanʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ dai sioorʌ maisiaa giñduutuadagi ʌgai gia maisiaa duutudai Diuusi giñooga. Ʌgai ʌgai dai giñootoi tami oidigi daama. 24 Sioorʌ gʌntʌgito caʌcagi istumaasi gʌnaagidi aanʌ dai vaavoitudagi Diuusi ʌgai gia sʌʌlicʌdʌ tomastuigaco oidacamu tavaagiʌrʌ Diuusi ʌʌmadu. Dai ʌgai maiiimia agai ʌDiaavora ʌʌmadu cacʌʌgacʌrʌ vuvacʌi ʌgai cascʌdʌ. 25 Aanʌ anʌrDiuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ. Dai aanʌ angʌnaagidi sai caaayi istuigaco ʌsoimaasi ivuaadami caʌca agai giññiooqui. Dai sioorʌ giñʌʌgiditai caʌcagi aanʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaidamu dai tomastuigaco oidacamu ʌgai Diuusi ʌʌmadu. 26 Diuusi ʌgai dai viaa guvucadagai ismaaquiagi oodami ibʌdagai utudui. Dai aanʌ ʌrDiuusi maradʌ dai Diuusi giñmaa guvucadagai sai aanʌ ʌʌpʌ maacaiña oodami ibʌdagai utudui. 27 Dai Diuusi giñmaa sʌʌlicami ansai aanʌ nʌidana oodami ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadami dai ismaacʌdʌ ʌrmaicʌʌga ivuaadami. Diuusi giñootoi tʌvaagiaiñdʌrʌ saidʌ ivuaadana imaasi cascʌdʌ. 28 Tomasi aapimʌ maitʌtʌʌgiadagi istumaasi gʌntʌtʌgitodagi gomaasicʌdʌ vʌʌscʌrʌ aimu istuigaco vʌʌscatai ismaacʌdʌ cacoi caʌca agai iñsaanʌ Diuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ vapaida agai 29 dai gʌcuucupiocoa agai siaaco yaasapi siʌgai vuvaquimu. Dai ismaacʌdʌ ʌrcʌʌga ivuaadamicatadai tomastuigaco oidaca agai Diuusi ʌʌmadu dai ismaacʌdʌ ʌrsoimaasi ivuaadamicatadai iimia agai ʌDiaavora ʌʌmadu. 30 Aanʌ ʌʌgi giñsʌʌlicamigacʌdʌ maitivueeyi tomali ʌmo istumaasi. Aanʌ ivueeyi mosʌcaasi istumaasi ipʌlidi Diuusi giñooga. Cascʌdʌ siʌʌscadʌ nʌidi aanʌ sabai cʌʌga ivuaadana siʌpʌ maicʌʌga ivuaadana ʌmo oodami aanʌ ivueeyi istumaasi ʌrsʌʌlicami ʌgaicʌdʌ. 31 Iñsaanʌ ʌʌgi gʌnaagidagi iñsaanʌ ʌrʌCristo siaadʌrʌ giñvaavoitudana aapimʌ. 32 Dʌmos isDiuusi gʌnaagidagi iñsaanʌ viaa ʌmo sʌʌlicami aidʌ gia vaavoitudan tada aapimʌ. 33 Aapimʌ ootoi ʌʌmoco sai tʌcacana ʌVuaana soor ʌgai daidʌ ʌVuaana aa istumaasi ʌrvaavoi. 34 Dʌmos aanʌ maitʌgito ʌmo nʌijadami oodami saagidaiñdʌrʌ isaagagi iñsioorʌ aanʌ. Aanʌ gʌnaagidi gomaasi mʌsai poduucai vaavoitudana aapimʌ iñsaanʌ ʌrʌCristo dai cʌʌgacʌrʌ vuvaacʌna. 35 Siaaco daacagi ʌmo cuudagi cʌʌ maascana vʌʌsiaʌcatai. Poduucai ʌʌpʌ sioorʌ caʌ istumaasi aagai ʌVuaana cʌʌ maatʌ caʌcana Diuusi ñiooquidʌ. Dai aapimʌ baigʌnʌliaracʌdʌ caʌna ʌgai chiʌʌqui tasai. 36 Dai aanʌ ivueeyi naana maasi istumaasi gʌgʌrducami istumaasi giñtʌjai Diuusi giñooga ansaidʌ ivuaadana dai ʌgaicʌdʌ cʌʌga gʌmaatʌ isDiuusi giñootoi ansai gʌnaagidana ñiooquidʌ ʌgai dai cʌʌga gʌmaatʌ iñsaanʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. Dai gomaasicʌdʌ vaamioma cʌʌga gʌmaatʌ iñsioorʌ aanʌ siʌ ʌVuaana ñiooquidʌcʌdʌ. 37 Dai aanʌ ʌrootosadʌ Diuusi giñooga. Dai ʌgai ʌrcaʌcami sai istumaasi aagai aanʌ ʌrvaavoi, tomasi aapimʌ tomali ʌmo imidagai maicaʌ isñioocai ʌgai tomali mainʌidi aapimʌ. 38 Dʌmos aapimʌ maisʌʌlicʌdʌ vaavoitudai Diuusi ñiooquidʌ, aapimʌ maitiñvaavoitudai aanʌ Diuusi ootosadʌ cascʌdʌ. 39 Aapimʌ cʌʌga nʌnʌidi oojai Diuusi ñiooquidʌrʌ poʌliditai ispoduucai tomastuigaco oidaca agai aapimʌ Diuusi ʌʌmadu. Dʌmos Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ giñaagai Diuusi ñiooquidʌrʌ dai pocaitiña ansai aanʌ ʌrʌCristo. 40 Dʌmos aapimʌ maitiñvaavoitudai poduucai siaadʌrʌ tomastuigaco oidacana Diuusi ʌʌmadu. 41 Aanʌ maigaagai sioorʌ cʌʌga ñioocadagi aanʌ gimvʌʌtarʌ. 42 Aanʌ cʌʌga gʌnmaatʌ aapimʌ. Maatʌ aanʌ ismaioigʌdai aapimʌ Diuusi. 43 Aanʌ ʌrootosadʌ Diuusi giñooga dai aapimʌ maitiñvaavoitudai. Dʌmos daivʌitai aa ismaacʌdʌ maitʌrojootosadʌ Diuusi giñooga ʌgai gia vaavoitudadaiña aapimʌ. 44 Aapimʌ maiʌʌgidi Diuusi vai ʌgai cʌʌgacʌrʌ gʌnnʌijadagi baiyoma aapimʌ ipʌlidi isoodami cʌʌga ñioocadagi aapimʌ gʌmvʌʌtarʌ cascʌdʌ maitistutuidi aapimʌ isgiñvaavoitudagi. 45 Aanʌ maigʌpiʌrʌ gʌnsuuliga iñagai Diuusi vuitapi, Moseesacaru ʌgai dai gʌpiʌrʌ gʌnvuupai tomasi aapimʌ pocaiti mʌsai vaavoitudai istumaasi ooja Moseesacaru. 46 Issʌʌlicʌdʌ vaavoitudadamudai aapimʌ istumaasi gaaagidi Moseesacaru aidʌ gia aapimʌ giñvaavoitudadamudai aanʌ ʌʌpʌ. Moseesacaru oojadʌrʌ giñaagai cascʌdʌ. 47 Aapimʌ maivaavoitudai istumaasi ooja Moseesacaru cascʌdʌ maivaavoitudai aapimʌ istumaasi gʌnaagidi aanʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi.

6

1 Dai gooquiʌrʌ ii ʌSuusi vaasadʌrʌ ʌgʌʌ suudagi ismaacʌdʌ Galilea tʌʌgidu dai Tibeeriasi tʌʌgidu ʌʌpʌ. 2 Tai mui oodami oí ʌSuusi. Ʌoodami canʌidi isʌSuusi duduaadi mui coococoidadʌ cascʌdʌ. 3 Aidʌ ʌSuusi tʌsai ʌmo giidiʌrʌ dai modaiva aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌʌmadu. 4 Aidʌ camiaadimitadai ʌgʌʌ siaa duudagai istuigaco ʌjudidíu tʌtʌgitoiña aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu cajiudadʌ Ejiipituaiñdʌrʌ. Ʌsiaa duudagai pascua tʌʌgidu. 5 Dai aidʌsi tʌʌ ʌSuusi ismuidutugai oodami, ʌgai gooquiʌrʌ potʌtʌdai ʌPiili: ―¿Siaaco savʌdamu aatʌmʌ cuaadagai mosʌʌqui oodami vʌʌtarʌ? ―tʌtʌdai ʌSuusi. 6 Suusi aagidi gomaasi ʌPiili maatia ʌliditai istʌiya ʌgai. ɅSuusi camaatʌcatadai istumaasi iduñia agai. 7 Amaasi ʌPiili itʌtʌdai: ―Issavʌda aatʌmʌ goo siento piisu aʌcami paana vʌʌscʌrʌ moslaalachi ajian tada goovai ―tʌtʌdai ʌPiili. 8 Amaasi Aandʌrʌsi potʌtʌdai ʌSuusi: ―Tami cʌʌca ʌmo ali gʌʌli dai viaa taama paana dai gooca vatopa. ¿Dʌmos siaadʌrʌ aʌna goovai mosʌʌqui oodami vʌʌtarʌ? ―tʌtʌdai Aandʌrʌsi. Aandʌrʌsi ʌrʌmoco ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ daidʌ ʌrsuculidʌ ʌSimuñi Piiduru. 10 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aagidavurai gooodami vai daraivana ―tʌtʌdai ʌSuusi. Aliʌ vaasoacatadai ami oidigi tai ami daraiva ʌoodami. Ʌgai ajʌacatadai parʌ taam mil cʌcʌʌli. 11 Amaasi ʌSuusi vui ʌpaana dai aagidi Diuusi sai aliʌsi baigʌʌlidi oidacatai cuaadagai. Dai amaasi ʌSuusi gʌrmaa ʌpaana tʌsai aatʌmʌ taacogidana ʌoodami daidʌ taacogi ʌvatopa ʌʌpʌ tai ʌgai uu vʌʌsi siʌʌjʌsi ipʌli. 12 Dai catatascovai vʌʌscatai taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: ―Ʌmpaidavurai aapimʌ gosaasaquigadʌ ismaacʌdʌ baivito vai maisuuligagi toma lʌʌchi ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. 13 Tʌtai aatʌmʌ ʌmpagi saasaquigadʌ ismaacʌdʌ vii tai suusuda baivustan dan goo aasarai ʌpaana saasaquigadʌcʌdʌ. 14 Amaasi ʌoodami tʌʌgacai isSuusi idui gomaasi gʌducami pocaiti: ―Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi isidi cʌʌli ʌrʌDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ divia agaitadai tami oidigi daama ―caiti ʌoodami. 15 Dʌmos ʌSuusi maatʌcatadai isʌoodami poipʌliditadai isʌgai ʌrraígadʌ cascʌdʌ goguama vaidaquia agaitadai saidʌ ʌrraígadʌcana dʌmos ʌSuusi maitipʌliditadai, cascʌdʌ ʌʌgi ii abiaadʌrʌ sibʌacoga ami giidʌrʌ. 16 Dai aidʌsi cadidiaimi aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi tʌaapai ʌgʌʌ suudagi ugidiana. Amaasi catuca taidʌ ʌSuusi maiquiaa divia, 17 taidʌ aatʌmʌ ʌmamaatʌrdamigadʌ tʌʌtʌsai vaarcuʌrʌ dai dʌgavusquimi ʌgʌʌ suudagi Capernauumamu. 18 Daidʌ ʌvaarcu vuidʌrʌ cavami vustai ʌʌvʌʌli dai taí vapañigʌi suudagi dai mʌʌ vaarcuaba aastʌcʌi. 19 Dai aidʌsi caiji aatʌmʌ parʌ taam mil metro ʌgʌʌ suudagi daama todian duucai tʌʌ aatʌmʌ ʌSuusi issuudagi daama imʌitadai dai aliʌ duduaadimu aatʌmʌ. 20 Dʌmos ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: ―Aanʌana. Maitavʌrduduaadicuda ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. 21 Amaasi baigʌrʌliaracʌdʌ miaadʌgi aatʌmʌ taidʌ ʌSuusi tʌsai ʌvaarcuʌrʌ dai otoma aayi aatʌmʌ mʌʌca siaaco iimia ragaitadai. 22 Dai siaadico ʌoodami ismaacʌdʌ vaasadʌrʌ ʌgʌʌ suudagi viitadai maatʌ tʌʌ iscaiji aatʌmʌ abiaadʌrʌ ʌvaarcuʌrʌ dai ami maitiipucatadai ʌmai vaarcu. Dai maí ʌgai isʌSuusi maitʌroí. 23 Vʌʌscʌrʌ aa cʌcʌʌli aayi aa vaarcuʌrʌ Tibeeriasiaiñdʌrʌ dai ami tuutui ʌgai ʌvaarcu miaanai siaaco ʌSuusi baigʌʌliaracʌdʌ bibi ʌoodami gamamadacai. 24 Aidʌsi ʌoodami maí ismaitiipu ʌSuusi tomali aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ aidʌ gia tʌtʌsai ʌgai ʌvaarcuʌrʌ dai iji Capernauumamu dai gaaga agai ʌSuusi. 25 Mosaayi ʌoodami vaasadʌrʌ ʌgʌʌ suudagi dai tʌʌ ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: ―Mamaatʌtuldiadami, ¿pʌtʌquidʌ aayi aapi tami? ―tʌtʌdai ʌoodami. 26 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Sʌʌlicʌdʌ giñgaagaitadai aapimʌ tatasconʌcai ʌcuaadagaicʌdʌ ismaacʌdʌ gʌmbii aanʌ dai maisiu maatʌ nʌiditai istumaasi gʌgʌrducami ismaacʌdʌ ivueeyi aanʌ. 27 Maitʌaagai isvuaamʌ ʌnʌliada aapimʌ cuaadagaicʌdʌ otoma uugiatʌi cuaadagai cascʌdʌ. Baiyoma aliʌsi gʌaagai mʌscʌʌga gʌntʌgito caʌcagi istumaasi gʌnaagidi aanʌ dai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi dai tomastuigaco oidacagi tʌvaagiʌrʌ. Giññiooqui ʌrʌpan ducami cuaadagai ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maiuugiatʌi. Aanʌ ʌgai dai viaa ʌmo sʌʌlicami ismaacʌdʌ giñmaa Diuusi giñooga. Cascʌdʌ aanʌ gʌnmaaquimu ibʌdagai utudui dai ʌgaicʌdʌ tomastuigaco oidacamu aapimʌ tʌvaagiʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 28 Amaasi ʌoodami itʌtʌdai: ―¿Tumaasi gʌaagai isivuaada aatʌmʌ dai poduucai ivuaadagi istumaasi Diuusi ipʌlidi? ―tʌtʌdai ʌoodami. 29 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Diuusi ipʌlidi isaapimʌ giñvaavoitudagi. Aanʌ giñootoi Diuusi ansaidʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaidana oodami ―tʌtʌdai ʌSuusi. 30 Amaasi ʌoodami itʌtʌdai: ―¿Tumaasi istumaasi gʌducami iduñia agai aapi tʌtai nʌijada aatʌmʌ dai gʌvaavoitudagi? 31 Gʌrʌʌqui aaduñicaru gau ʌmaná oidigana dai podu oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ: “Diuusi bibi ʌgai ʌpaana tʌvaagiaiñdʌrʌ” ―tʌtʌdai ʌoodami. 32 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Vaavuava, isgiñooga ʌgai dai maa ʌoodami ʌpaana tʌvaagiaiñdʌrʌ maisiuu Moseesacaru. Dai sivi Diuusi giñooga gʌnmaacai aapimʌ ʌpaana tʌvaagiaiñdʌrʌ. 33 Daidʌ ʌpaana ismaacʌdʌ Diuusi gamaacai sivi tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ dai ʌgaicʌdʌ ʌoodami tomastuigaco oidacagi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 34 Amaasi ʌoodami itʌtʌdai: ―Gʌroidañi gopaana tʌvaagiaiñdʌrʌ ―tʌtʌdai ʌoodami. 35 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌ anʌrʌpan ducami paana ʌgai vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ maacai aanʌ ibʌdagai utudui giñvaavoitudacai ʌgai. Dai poduucai ʌgai camaibiuugicoñicamu tomali maitonocoñicamu. 36 Dʌmos casi gʌnaagidi aanʌ sai aapimʌ maitiñvaavoitudai tomasi casi giñnʌidi. 37 Tomasioorʌ sioorʌ Diuusi giñooga ipʌlidi sai giñʌʌgidiña ʌgai gia giñvaavoitudai dai aanʌ maigajiaadʌrʌ vipieeyi tomali ʌmaadutai. 38 Dai aanʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ dai maisiu ivuaada iñagai istumaasi ʌʌgi ipʌliadagi aanʌ baiyoma aanʌ ipʌlidi isivuaadagi istumaasi ipʌlidi Diuusi giñooga. Ʌgai ʌgai daidi giñootoi. 39 Daidʌ giñooga ipʌlidi ansai aanʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaidiña vʌʌscatai ismaacʌdʌ ʌgai ʌco vuvaitu dai ansai aanʌ duduaacaldana vʌʌsi ʌvaavoitudadami coidadʌ saagidiaiñdʌrʌ siʌʌscadʌ caugitiagi oidigi. 40 Diuusi giñooga ipʌlidi isvʌʌscatai ismaacʌdʌ giñnʌidi dai giñvaavoitudai tomasguigaco oidacana tʌvaagiʌrʌ dai aanʌ duduaacalda iñagai ʌgai siʌʌscadʌ caugitiagi oidigi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 41 Vaidʌ ʌjudidíu vui ñiooquimi ʌSuusi. ɅSuusi pocaititadai saidʌ ʌrʌpan ducami ʌpaana dai sai ʌgai tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ cascʌdʌ. 42 Daidʌ ʌjudidíu pocaiti: ―¿Maitasi ʌrOsee maradʌ idi cʌʌli? Cʌʌga maatʌ aatʌmʌ dʌʌdʌdʌ. ¿Tuisi pocaiti goovai saidʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ? ―caiti ʌjudidíu. 43 Amasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Casiavʌr maitiññiooquiada aapimʌ. 44 Mosʌcaasi ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi ipʌlidi sai giñʌʌgidiña ʌgai gia giñvaavoitudai. Diuusi giñooga giñootoi tami oidigi daama ansaidʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaidana sioorʌ giñvaavoitudagi dai aanʌ duduaacaldamu vʌʌsi vaavoitudadami siʌʌscadʌ ugitiagi oidigi. 45 Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ooja Diuusi ñiooquidʌrʌ dai poduu ooja: “Diuusi maatʌtuldiamu oodami sioorʌ ʌrʌCristo”, ascaiti Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ. Poduucai tomasioorʌ sioorʌ ʌʌgiditai caʌ Diuusi giñooga giñvaavoitudai ʌʌpʌ. 46 Tomali ʌmo oodami oidigi daama oidacami mainʌidi Diuusi. Mosʌcaasi aanʌ nʌidi Diuusi. Aanʌ divia tʌvaagiaiñdʌrʌ siaaco daja Diuusi. Aanʌ ʌrDiuusi maradʌ cascʌdʌ. 47 Vaavuava sai sioorʌ giñvaavoitudai tomastuigaco oidaca agai tʌvaagiʌrʌ. 48 Aanʌ anʌrʌpan ducami ʌpaana oodami vʌʌtarʌ. Aanʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaidi oodami vai ʌgai tomastuigaco oidacagi tʌvaagiʌrʌ cascʌdʌ. 49 Gʌnʌʌqui aaduñicaru oidigana gau ʌpaana ismaacʌdʌ ʌmaná tʌʌgiducatadai dʌmos vʌʌscʌrʌ coi ʌgai. 50 Dʌmos tomasioorʌ sioorʌ cueeyi ʌpaana ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ ʌgai gia maiimia agai ʌDiaavora ʌʌmadu. 51 Aanʌ antʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ dai aanʌ ʌrʌpan ducami ʌpaana dai tomasioorʌ sioorʌ giñugiagi tomastuigaco oidacamu tʌvaagiʌrʌ. Aanʌ muuquimu curusiaba vai poduucai mui oodami tomastuigaco oidacana tʌvaagiʌrʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 52 Amaasi ʌjudidíu gʌnaatagidimi aipacoga daidi pocaiti: ―¿Ducatʌ istutuidi goovai isgʌrbiidagi gʌtuucuga tʌsai uugana? ―caiti ʌjudidíu. 53 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌ anʌviaa ʌmo sʌʌlicami namʌacami. Daidʌ ʌoodami giñmuaamu ʌmo curusiaba siastimu giñʌʌra vai tomasioorʌ sioorʌ vaavoitudagi iñsaanʌr ʌcʌʌgacʌrʌ vuviadami ʌgai gia tomastuigaco oidaca agai tʌvaagiʌrʌ Diuusi ʌʌmadu dai aanʌ duduaacaldamu ʌgai siʌʌscadʌ caugitiagi oidigi. Dʌmos sioorʌ maitiñvaavoitudagi ʌgai gia maiiimia agai tʌvaagiamu tomali maioidaca agai Diuusi ʌʌmadu. 55 Cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai iñsaanʌ muuquiagi curusiaba vai astiagi giñʌʌra mosʌcaasi poduucai istutuidi ʌoodami iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi. 56 Sioorʌ giñvaavoitudagi giñʌma daacamu ʌgai dai soiñamu aanʌ ʌgai sai cʌʌgacʌrʌ oidacana. 57 Diuusi giñooga giñootoi dai ʌgai tomastuigaco oidaga dai cascʌdʌ aanʌ ʌʌpʌ tomastuigaco oidaga poduucai ʌʌpʌ sioorʌ giñvaavoitudagi tomastuigaco oidaca agai. 58 Aanʌ anʌrʌpan ducami ʌpaana dai tʌvai aanʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ. Ʌpaana ismaacʌdʌ maná tʌʌgidu tai uu gʌnʌʌqui aaduñicaru maitʌrsoiñicatadai istomastuigaco oidacagi. Dʌmos sioorʌ giñvaavoitudagi dai giñʌʌgiadagi ʌgai gia tomastuigaco oidaca agai tʌvaagiʌrʌ Diuusi ʌʌmadu ―tʌtʌdai ʌSuusi. 59 Gomaasi gamamaatʌtuli ʌSuusi ʌjudidíu quiuupaigadʌrʌ Capernauumʌrʌ. 60 Dai muidutai ismaacʌdʌ oiditadai ʌSuusi moscaʌ gomaasi daidʌ icaiti: ―Sʌʌlicʌdʌ sijaiga ismaatʌ caʌcagi aatʌmʌ idi ñiooqui. ¿Siaadʌrʌ istuidana oodami isʌʌgiadagi gomaasi? ―caiti ʌoodami. 61 Amaasi ʌSuusi maí isʌoodami maibaigʌnʌʌli gomaasicʌdʌ ismaacʌdʌ aagiditadai ʌgai cascʌdʌ itʌtʌdai: ―¿Gʌnsobicʌisi aanʌ idi ñiooquicʌdʌ isvaavoituda aapimʌ? 62 ¿Isducatai gʌntʌtʌgitona aapimʌ mʌsgiñtʌʌgiagi aanʌ ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami isnoragiagi aanʌ tʌvaagiamu? 63 Diuusi Ibʌadʌ ʌgai dai maacai oodami ibʌdagai utudui. Giñtuucuga maisoicʌi oodami sai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna mosʌcaasi giñibʌdaga. Istumaasi aagai aanʌ ʌrgaibʌdaga vʌʌtarʌ maisiu gatuucuga. Tomasioorʌ sioorʌ vaavoitudagi goñiooqui ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ ʌgai gia viaaca agai ibʌdagai utudui dai tomastuigaco oidaca agai tʌvaagiʌrʌ Diuusi ʌʌmadu. 64 Dʌmos quiaa oidaga ʌʌmoco aapimʌ gʌnsaagida ismaacʌdʌ maivaavoitudai ―tʌtʌdai ʌSuusi. ɅSuusi maí tucamidʌrʌ abiaadʌrʌ ismaacʌdʌ mamaatʌrdamigadʌ maivaavoitudaitadai dai ismaacʌdʌ mamaatʌrdamigadʌaiñdʌrʌ gatʌʌgida agaitadai mʌsai muaana. 65 Daidʌ ʌSuusi itʌtʌdai ʌoodami: ―Cascʌdʌ casi gʌnaagidi aanʌ sai mosʌcaasi ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi giñooga ipʌlidi isgiñʌʌgidiña ʌgai gia giñvaavoitudai ―tʌtʌdai ʌSuusi. 66 Aidʌ abiaadʌrʌ muidutai ismaacʌdʌ oidatucuitadai ʌSuusi ʌcovai iji dai camaioidatucui ʌgai ʌSuusi. 67 Amaasi ʌSuusi povʌrtʌtʌdai aatʌmʌ ʌbaivustan dan gooca mamaatʌrdamigadʌ: ―¿Giñdagitoamʌsi ʌlidi aapimʌ ʌʌpʌ? ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. 68 Tai Simuñi Piiduru itʌtʌdai: ―¿Siaadʌrʌ gʌdagitona aatʌmʌ? Aapi ʌrgʌrbaitʌcʌaacami. Dai gʌmamaatʌtuldiaragacʌdʌ camaatʌ aatʌmʌ isducatai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌi oodami dai tomastuigaco oidaca agai tʌvaagiʌrʌ Diuusi ʌʌmadu. 69 Dai aatʌmʌ cavaavoitu. Dai cʌʌ maatʌ aatʌmʌ isaapi ʌrʌCristo Diuusi maradʌ dai tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ. Dai Diuusi tomastuigaco oidaga ―tʌtʌdai Simuñi Piiduru. 70 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: ―Ʌcovai gʌnvuvaitu aanʌ baivustan dan gooca aapimʌ dai ʌmoco ʌrʌDiaavora piooñigadʌ ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. 71 ɅSuusi aagidi gomaasi aagaitai ʌUudasi Iscaliote ʌSimuñi maradʌ. Dai tomaasi ʌgai ʌrʌmoco ʌbaivustan dan gooca mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi, vʌʌscʌrʌ Uudasi gatʌʌgida agaitadai mʌsai muaana ʌSuusi cascʌdʌ pocaiti ʌSuusi.

7

1 Dai gooquiʌrʌ ʌSuusi aimʌraitadai ʌGalilea dʌvʌʌriʌrʌ. Ʌgai maitipʌli isaimʌrdagi Judeea dʌvʌʌriʌrʌ, ʌjudidíu ipʌliditadai ismuaagi ʌgai cascʌdʌ. 2 Dai camiaadimi ʌsiaa duudagadʌ ʌjudidíu istuigaco ivuaadana uucusai cascʌdʌ potʌʌgidi ʌsiaa duudagai uucusai. 3 Taidʌ ʌSuusi susuculidʌ itʌtʌdai: ―Maiviimu aapi tanai. Imʌdañi aapi Judeea dʌvʌʌriamu vai poduucai gʌoidatucʌdami ismaacʌdʌ mʌʌca daraaja nʌijadagi istumaasi ivueeyi aapi. 4 Tomasioorʌ sioorʌ ipʌliadagi ismaatʌcagi oodami istumaasi ivueeyi ʌgai gia maiʌstocai ivueeyi istumaasi. Issʌʌlicʌdʌ ivueeyi aapi naana maasi istumaasi aidʌ gia ivuaadañi gomaasi ʌoodami vuitapi vai nʌijada ʌgai vʌʌscatai ―tʌtʌdai ʌSuusi susuculidʌ. 5 Dʌmos tomali ʌgai maivaavoitudaitadai ʌSuusi cascʌdʌ pocaiti. 6 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Maiquiaa aayi istuigaco imia aanʌ gaamucu. Dʌmos aapimʌ cʌʌga istutuidi isgaamucu iimiagi tomasiʌʌscʌdʌ. 7 Ʌoodami ismaacʌdʌ maivaavoitudai Diuusi maitʌncʌʌdai aapimʌ mosʌca aanʌ. Aanʌ aagidi saidʌ ʌrsoimaasi ivuaadami ʌgai cascʌdʌ. 8 Iimivurai aapimʌ gaamucu idi siaa duudagʌrʌ. Aanʌ gia maiimimu. Maiquiaa aayi istuigaco imiagi aanʌ cascʌdʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 9 Dai mospotʌtʌdai ʌSuusi dai anaasi Galilea dʌvʌʌriʌrʌ vii. 10 Amaasi caiji ʌSuusi susuculidʌ tai gooquiʌrʌ ii ʌSuusi ʌʌpʌ ʌsiaa duudagamu. Ʌgai gʌʌsto ii sai mainʌidiña oodami. 11 Ʌjudidíu gaagai ʌSuusi ʌsiaa duudagʌrʌ daidʌ icaiti: ―¿Siaaco daja ʌcʌʌli? ―caiti ʌgai. 12 Dai aliʌsi gʌnaatagidimi ʌoodami aipacoga aagaitai ʌSuusi. Dai ʌʌmoco pocaiti sai cʌʌ tuiga ʌgai. Dai aa pocaiti sai maicʌʌ tuiga sai mosyaatagidi ʌgai oodami. 13 Dʌmos ʌoodami ismaacʌdʌ cʌʌga ñioocai ʌSuusi vʌʌtarʌ maitipʌli ismaatʌcagi ʌjudidíu tʌtʌaanʌdami iscʌʌga ñioocai ʌgai ʌSuusi vʌʌtarʌ ʌbʌidi ʌgai cascʌdʌ. 14 Aidʌsi catajucami viitugai isugitiagi ʌvagimi ii ʌSuusi ʌjudidíu gʌʌ quiuupaigadʌamu dai ami gamamaatʌtuldi. 15 Daidʌ ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌjudidíu maitʌʌ istumaasi gʌntʌtʌgitoagi caʌcatai ʌSuusi daidʌ icaiti: ―¿Ducatai maatʌ idi cʌʌli mosʌʌ naana maasi istumaasi maitʌvʌpi daivacai oojʌrʌ? ―caiti ʌjudidíu. 16 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Istumaasi gamamaatʌtuldi aanʌ ʌrDiuusi ñiooquidʌ maisiu aanʌ ʌʌgi. Ʌgai giñootoi. 17 Dai sioorʌ ipʌliadagi isivuaadagi istumaasi Diuusi ipʌlidi ʌgai gia maatʌmu isgiñmamaatʌtuldaraga ʌrDiuusi ñiooquidʌ siʌpʌ sabai aanʌ gamamaatʌtuldi istumaasi ʌʌgi aanʌ ipʌlidi. 18 Sioorʌ gaaagiadagi mosʌcaasi istumaasi ʌʌgi ʌgai tʌtʌgitodagi ʌgai povuaadana sai oodami cʌʌga ñioocaiña ʌgai vʌʌtarʌ. Dʌmos sioorʌ ipʌliadagi isʌoodami cʌʌga ñioocadagi ʌgai vʌʌtarʌ ismaacʌdʌ ootoi ʌgai gia gaaagidi istumaasi ʌrvaavoi dai tomali ʌmo imidagai maiyaatagidiña ʌgai ʌoodami. 19 Vaavuava isMoseesacaru gʌrmaa ʌsʌʌlicami dʌmos tomali ʌmaadutai aapimʌ maiʌʌgidi vʌʌsi ʌsʌʌlicami. ¿Tuimʌsi giñmuaa ʌlidi aapimʌ? ―tʌtʌdai ʌSuusi. 20 Taidʌ ʌoodami itʌtʌdai: ―Aapi viaa ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ. ¿Voorʌ gʌmuaa ʌlidi? ―tʌtʌdai ʌoodami. 21 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌ idui ʌmo istumaasi ʌmo ibʌstaragai tasʌrʌ dai aapimʌ maitʌʌ istumaasi gʌntʌtʌgitoagi. 22 Dʌmos aapimʌ iiquitʌcʌi aali tuutucugadʌ tomasi ʌribʌstaragai tasʌrʌ. Moseesacaru gʌntʌjai mʌsai poduucai ivuaadana cascʌdʌ poduucai ivueeyi aapimʌ. Vʌʌscʌrʌ ʌʌqui abiaadʌrʌ capovuaadana gʌrʌʌqui aaduñicaru. 23 Isaapimʌ ivueeyi gomaasi tomasi ʌrʌmo ibʌstaragai tasʌrʌ ʌʌgida ʌliditai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ, ¿tuimʌsi bacocoi aapimʌ aanʌ giñvui duaaidacai aanʌ ʌmo cʌʌli ʌmo ibʌstaragai tasʌrʌ? 24 Cʌʌgavʌr gʌntʌtʌgito aapimʌ. Maisiu gʌpiʌr giñvuupada maicʌʌga gʌntʌtʌgitoitai, baiyomavʌr cʌʌga gʌntʌtʌgitoda aapimʌ istumaasi ʌrsʌʌlicami ―tʌtʌdai ʌSuusi. 25 Amaasi ʌʌmoco ʌJerusaleenʌrʌ oidacami aipacoga gʌntʌcacaimi dai pocaitimi: ―¿Maitasi ʌridi cʌʌli ʌgai mʌsmaacʌdʌ gaagai dai muaa agai? 26 Mosmocʌʌca goovai dai mamaatʌtuldi gooodami vai tomali ʌmaadutai maivui ñioocai. ¿Maisiu cavaavoitu ʌjudidíu tʌtʌaanʌdamigadʌ isgoovai ʌrʌCristo? 27 Siaadʌr ʌrʌCristocana goovai. Aatʌmʌ cʌʌ maatʌ siaaco oidaga idi cʌʌli. Siʌʌscadʌ diviagi ʌCristo tomali ʌmaadutai maimaatʌca agai siaadʌrʌ divia agai ʌgai ―caiti ʌoodami. 28 Daidʌ ʌSuusi quiaa mamaatʌtulditadai ʌoodami ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ dai caʌcai istumaasi aagai ʌoodami cavami ñioo ʌgai dai potʌtʌdai: ―Vaavuava ismaatʌ aapimʌ siaaco oidaga aanʌ. Dʌmos maimaatʌ aapimʌ sioorʌ giñootoi. Aanʌ divia maisiu mosʌʌgi ipʌliditai aanʌ baiyoma ʌgai ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maiyaatagʌi atgiñootoi. Vʌʌsi istumaasi aagai ʌgai ʌrvaavoi. Dai aapimʌ maimaatʌ ʌgai. 29 Aanʌ gia maatʌ ʌgai. Aanʌ ʌgai ʌʌmadu daacatadai tai ʌgai giñootoi tami oidigi daama ―tʌtʌdai ʌSuusi. 30 Amaasi ʌoodami bʌiya ʌliditadai ʌSuusi dai maisagi dʌmos tomali ʌmaadutai maibʌi, maiquiaa aayi istuigaco cascʌdʌ. 31 Dai vʌʌscʌrʌ muidutai vaavoitu ʌSuusi daidʌ icaiti: ―Siʌʌscadʌ diviagi ʌCristo siaadʌrʌ iduuna ʌgai vaamioma gʌgʌrducami istumaasi isidi cʌʌli ―caiti ʌoodami. 32 Amaasi ʌfariseo caʌcai ispocaiti ʌoodami aagaitai ʌSuusi ʌgai ʌʌmadu ʌbaitʌgucacamigadʌ ʌpapaali judidíu ootoi sandaaru ismaacʌdʌ nuucada ʌquiuupai sai bʌʌna ʌSuusi dai maisana. 33 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Chiʌʌqui tasai daacamu aanʌ aapimʌ gʌnsaagida dai gooquiʌrʌ noragimu aanʌ dai ʌʌmadu daacamu ʌgai ismaacʌdʌ giñootoi. 34 Aapimʌ giñgaagamu dai maitiñtʌʌgimu. Aapimʌ maitistutuidi isiimiagi mʌʌca siaaco daaca aanʌ cascʌdʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 35 Amaasi ʌjudidíu aipaco gʌtʌcacaimi daidʌ icaiti: ―¿Siaaco imia agai idi cʌʌli tʌsai maitʌʌgana aatʌmʌ? ¿Imia ʌlidi lienʌ goovai ʌjudidíu ʌʌmadu ismaacʌdʌ ʌgiliego saagida oidaga mamaatʌtulda ʌlidi lienʌ goovai ʌgiliego? 36 ¿Istʌiya ʌlidi goovai dai pocaiti tʌsai gaaga ragai dai maitʌʌgia ragai, dai sai aatʌmʌ maitistutuidi isiimiagi mʌʌca siaaco daaca agai ʌgai? ―caiti ʌjudidíu. 37 Ʌcuugatʌrʌ tasʌrʌ ʌsiaa duudagʌrʌ vaamioma namʌga isʌgaa tasai. Amaasi ʌSuusi cʌquiva dai cavami ñioo dai potʌtʌdai ʌoodami: ―Sioorʌ ipʌliadagi iscʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi vai dadana dai giñcaʌcana. 38 Poduucai oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ sai tomasioorʌ giñvaavoitudagi ʌgai gia viaacamu guvucadagai isaagidagi muidutai isducatai Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuuvaidi oodami ―tʌtʌdai ʌSuusi. 39 Pocaiti ʌSuusi vai maatʌca ʌoodami isDiuusi Ibʌadʌ ʌʌmadu daacana sioorʌ vaavoitudagi ʌgai. Aidʌ maiquiaa tʌvai Diuusi Ibʌadʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ. ɅSuusi maiquiaa ii tʌvaagiamu cascʌdʌ. 40 Ʌʌmo oodami moscaʌ gomaasi daidʌ icaiti: ―Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi isidi cʌʌli ʌrʌDiuusi ñiooquituldiadamigadʌ ismaacʌdʌ Moseesacaru aagai sai divia agai ―caiti. 41 Dai aa icaiti: ―Idiava ʌrʌCristo ―caiti. Dʌmos aa icaiti: ―ɅCristo maidivia agai Galileeaiñdʌrʌ. 42 Pocaiti Diuusi ñiooquidʌrʌ saidʌ ʌCristo ʌrDavicaru cajiudadʌca agai, dai Beleenʌrʌ vuusia agai ʌgai vaa ali quiiyʌrʌ siaaco vuusai Davicaru ―caiti ʌgai. 43 Poduucai ʌoodami maiʌmadugan caiti aagaitai ʌSuusi. 44 Ʌʌmoco bʌiya ʌlidi dai maisagi dʌmos tomali ʌmaadutai maibʌi. 45 Ʌsandaarugadʌ ʌgʌʌ quiuupai ʌpamu dada siaaco daraacatadai ʌfariseo ʌʌmadu ʌbaitʌgucacamigadʌ ʌpapaali judidíu tai ʌgai itʌtʌdai: ―¿Tuimʌsi maivuaa aapimʌ ʌSuusi? ―astʌtʌdai. 46 Taidʌ ʌsandaaru aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Tomali ʌmo imidagai tomali ʌmaadutai maiʌpan duucai ñioocaiña idi cʌʌli ―astʌtʌdai ʌsandaaru. 47 Amaasi ʌfariseo itʌtʌdai: ―¿Aapimʌ mʌscasi ʌndagitu ʌʌpʌ isgʌnyaataida ʌgai? 48 Tomali ʌmaadutai aatʌmʌ dudunucamigadʌ ʌjudidíu daidʌ ʌfariseo maivaavoitudai. 49 Dʌmos idi oodami maicʌʌ maatʌ Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ. Dai sʌʌlicʌdʌ Diuusi soimaasi taatatuldiamu ʌgai vaavoitudaitai ʌgai ʌcʌʌli ―astʌtʌdai ʌfariseo. 50 Taidʌ ʌNicodemo, ʌgai vaa ismaacʌdʌ diviji ʌSuusi tucarʌ, ʌrʌmo fariseo daidʌ itʌtʌdai: 51 ―Gʌrsʌʌlicamiʌrʌ pocaiti sai maitʌaagai ispocaitiadagi sai ʌmo cʌʌli ʌrgʌpiʌr caatʌcami asta siʌʌscadʌ vuaa ʌcʌʌli dai tʌcacagi dai maatʌcagi istumaasi idui ʌgai sabai gʌpiʌr caatʌcami ischo ʌʌpʌ ―astʌtʌdai ʌNicodemo. 52 Amaasi ʌgaa aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―¿Aapipʌsi ʌrGalileeʌrʌ oidacami ʌʌpʌ? Gaagañi aapi Diuusi ñiooquidʌrʌ dai nʌidamu aapi sai tomali ʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ maivuusai Galileeaiñdʌrʌ ―astʌtʌdai ʌfariseo. 53 Amaasi vʌʌscatai noonora.

8

1 Daidʌ ʌSuusi ii ʌOliivosi giidiamu. 2 Dai siaadico mosmaasico ʌʌpamu ii ʌgai quiuupiamu. Tai vʌʌscatai dada siaaco daacatadai ʌSuusi vai ʌgai mamaatʌtuldimi ʌoodami. 3 Dai quiaa ñioocaitadai ʌSuusi tai dada ʌfariseo ʌʌmadu ʌdudunucamigadʌ ʌjudidíu dai vuaa ʌmo ooqui ismaacʌdʌ gogoosi gʌducami dai aa tʌʌ isʌma voopoi ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ maitʌrcunadʌ. Daidʌ ʌfariseo ʌoodami vuitapi van cʌi ʌooqui, 4 daidi itʌtʌdai ʌfariseo ʌSuusi: ―Mamaatʌtuldiadami, ʌʌmoco tʌʌ idi ooqui isʌʌmadu voopoi ʌmo cʌʌli ismaacʌdʌ maitʌrcunadʌ. 5 Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ pocaiti sai gʌaagai iscoodadagi ismaacʌdʌ googosi gʌnducami ojoodaicʌdʌ. ¿Aapio pʌcaiti? ―tʌtʌdai ʌfariseo ʌʌmadu ʌgaa. 6 Pocaiti ʌgai mosnʌijada ʌliditai astʌʌna ʌSuusi gaagaitadai ʌgai isducatai gʌpiʌr vuaajagi ʌSuusi. Dʌmos ʌSuusi cuicʌʌsa dai ooja dʌvʌʌrapi gʌmasavicʌdʌ. 7 Dai ʌgaa apiatʌcacaimi, taidʌ ʌSuusi cʌquiva daidʌ itʌtʌdai: ―Tomasmaacʌdʌ aapimʌ mʌsmaacʌdʌ vuaa goooqui dai ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivuaadana vai ʌpʌga maiñana goooqui ―tʌtʌdai ʌSuusi. 8 Dai ʌpamu cuicʌʌsa dai gaooja dʌvʌʌrapi. 9 Dʌmos ʌgai ismaacʌdʌ vuaa ʌooqui moscaʌ istumaasi aagai ʌSuusi dai mosʌʌmadutai iimimi. Ʌʌpʌga ʌcʌcʌʌliocoidadioma dai gooquiʌrʌ ʌuutuducʌdioma maatʌcatai vʌʌscatai isʌrsoimaasi ivuaadami. Dai maivii tomali ʌmoco mosʌʌgi vii ʌSuusi ʌʌmadu ʌooqui. 10 Amaasi ʌSuusi cʌquiva dai camaitʌʌ tomali ʌmaadutai ʌgaa, potʌtʌdai ʌgai ʌooqui: ―¿Siaaco duudui ʌoodami ismaacʌdʌ gʌpiʌrʌ gʌvuupai? ¿Camaitiipu sioorʌ gʌmaicarsagi? ―tʌtʌdai ʌSuusi. 11 Tai ʌooqui potʌtʌdai: ―Chu. Camaitiipu, tomali ʌmaadutai ―tʌtʌdai. Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Tomali aanʌ maitʌmaicarsamu. Sivi gia imʌdañi dai camaisoimaasi ivuaada ―tʌtʌdai. 12 Daidʌ ʌSuusi apiaaatagidimi ʌoodami ismaacʌdʌ ʌʌmadu aatagaitadai: ―Aanʌ anʌsoicʌi ʌoodami iscʌʌga maatʌ caʌcagi istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaadagi. Dai sioorʌ giñvaavoitudai ʌgai gia viaacamu ibʌdagai utudui dai camaioojiadamu issoimaasi ivuaadagi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 13 Amaasi ʌfariseo itʌtʌdai ʌSuusi: ―Aapi cʌʌga ñioocai ʌʌgi gʌvʌʌtarʌ dʌmos gʌñiooqui maiñamʌga ―tʌtʌdai ʌfariseo. 14 Daidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Tomasi ʌʌgi aanʌ cʌʌga ñioocai giñvʌʌtarʌ vʌʌscʌrʌ sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi istumaasi aagai aanʌ. Cʌʌ maatʌ aanʌ iñsiaadʌrʌ divia dai iñsiaaco imia iñagai dʌmos aapimʌ gia maimaatʌ iñsiaadʌr divia tomali iñsiaaco imia iñagai. 15 Aapimʌ caʌ istumaasi aagai aanʌ dai pocaiti sai maiñamʌga giñiooqui maimaatʌcatai sioor aanʌ dʌmos aanʌ maigʌpiʌr vuupai tomali ʌmaadutai. 16 Dʌmos isgʌpiʌr gʌnvuupadamudai aanʌ istumaasi aagadamudai ʌrsʌʌlicamicamudai. Aanʌ maiʌʌgi gʌpiʌr gʌnvuupadamudai. Diuusi giñoogai ismaacʌdʌ giñootoi ʌgai gʌpiʌr gʌnvuupai aanʌ iñʌʌmadu. 17 Dai Moseesacaru sʌʌlicamigadʌrʌ pocaiti sai siʌʌscadʌ gooca cʌcʌʌli nʌijadami ʌmadugan caitiadagi aliʌsi gʌaagai isvaavoitudagi. 18 Aanʌ anʌrʌmo nʌijadami daidʌ giñooga ismaacʌdʌ giñootoi ʌgai ʌrʌmai nʌijadami ―tʌtʌdai ʌSuusi. 19 Amaasi ʌgaa itʌtʌdai: ―¿Vaa daja gʌooga? ―tʌtʌdai. Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aapimʌ maimaatʌ iñsioorʌ aanʌ, tomali maimaatʌ giñooga. Ismaatʌmudai aapimʌ iñsioorʌ aanʌ aidʌ gia maatʌmudai ʌʌpʌ giñooga ―tʌtʌdai ʌSuusi. 20 ɅSuusi gaaagidi vʌʌsi gomaasi gamamaatʌtulditai daacatai ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ anaasi siaaco daraaja ʌcajoñi siaaco gʌdaraasai ʌtumiñsi Diuusi aa duiñdadʌ vʌʌtarʌ. Dʌmos tomali ʌmaadutai maibʌi ʌSuusi. Maiquiaa aayi istuigaco cascʌdʌ. 21 Daidʌ ʌSuusi ʌpamu ñiooqui ʌoodami daidʌ itʌtʌdai: ―Aanʌ anʌimia iñagai dai aapimʌ giñgaagamu dʌmos aapimʌ iimia agai ʌDiaavorʌ ʌʌmadu aapimʌ ʌrsoimaasi ivuaadami cascʌdʌ. Dai maitistutuidi isimiagi aapimʌ mʌʌca iñsiaaco imia iñagai aanʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 22 Amaasi ʌjudidíu pocaiti: ―¿Ʌʌgi gʌmuaa agai lienʌ goovai dai cascʌdʌ povʌrtʌtʌdai tʌsai maitistutuidi isiimiagi mʌʌca siaaco imia agai goovai? ―caiti. 23 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aapimʌ ʌroidigi daama oidacami dʌmos aanʌ gia chu. Aanʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ. 24 Cascʌdʌ povʌntʌtʌdai aanʌ mʌsai aapimʌ imia agai ʌDiaavora ʌʌmadu quiaa soimaasi ivuaadamicatai. Ismaitiñvaavoitudai aapimʌ gʌnaagiditai iñsioorʌ aanʌ aidʌ gia aapimʌ iimia agai ʌDiaavora ʌʌmadu quiaa soimaasi ivuaadamicatai ―tʌtʌdai ʌSuusi. 25 Amaasi ʌjudidíu itʌtʌdai: ―¿Poorʌ aapio? ―tʌtʌdai. Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Casi gʌnaagidi aanʌ tucamidʌrʌ abiaadʌrʌ. 26 Dai aanʌ quiaa gaaagidamu naana maasi istumaasi gʌnaagaitai aapimʌ dai aanʌ gʌpiʌrʌ gʌnvuaajamu ʌʌmo istumaasicʌdʌ. Dʌmos aanʌ gaaagidi mosʌcaasi istumaasi giñaagidi ʌgai ismaacʌdʌ giñootoi dai ʌgai gia sʌʌlicʌdʌ aagai mosʌcaasi istumaasi ʌrvaavoi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 27 Dʌmos ʌjudidíu maimaatʌ caʌ isʌSuusi aagai Diuusi gʌrooga. 28 Cascʌdʌ ʌSuusi potʌtʌdai: ―Siʌʌscadʌ aapimʌ giñmuaagi aidʌ gia maatʌmu aapimʌ iñsaanʌ ʌrʌCristo ʌgai vaa ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. Dai aanʌ gʌñaagidi mosʌcaasi istumaasi giñmamaatʌtuli giñooga maisiu istumaasi ʌʌgi aanʌ ipʌlidi. 29 Dai giñooga ʌgai daidʌ giñootoi dai vʌʌscʌrʌ giñʌʌmadu daja. Ʌgai maiʌʌgi giñdadagitu. Aanʌ vʌʌscʌrʌ ivueeyi istumaasi ʌgai ipʌlidi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 30 Aidʌsi ʌSuusi aagidi gomaasi muidutai vaavoitu. 31 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai ʌjudidíu ismaacʌdʌ vaavoitu: ―Isaapimʌ apiavaavoitudadagi istumaasi gʌnaagidi aanʌ, sʌʌlicʌdʌ aapimʌ ʌrgiñmamaatʌrdamicamu. 32 Dai maatʌmu istumaasi ʌrvaavoi. Dai siʌʌscadʌ camaatia aapimʌ istumaasi ʌrvaavoi aidʌ gia camaitʌrpipiooñicamu aapimʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 33 Tai ʌgai itʌtʌdai: ―Aatʌmʌ ʌrAvraañicaru cajiudadʌ. Dai tomali ʌmo imidagai maitʌrpipiooñigadʌcatadai tomali ʌmaadutai. ¿Ducatʌ caiti aapi iscamaitʌrpipiooñicamu aatʌmʌ? ―tʌtʌdai ʌgai. 34 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi sai sioorʌ soimaasi ivuaadagi ʌgai gia ʌrpiooñigadʌ ʌDiaavora. 35 Ʌmo cʌʌli maiʌmadugan duucai nʌidi gʌpipiooñiga dai gʌmaamara. 36 Dai siʌʌscadʌ aanʌ Diuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ cʌʌgacʌrʌ vusaidiagi ʌmo cʌʌli ʌgai camaitʌrpiooñigadʌcamu ʌDiaavorʌ. 37 Camaatʌ aanʌ isaapimʌ ʌrcajiudadʌ Avraañicaru dʌmos aapimʌ maitiñvaavoitudai cascʌdʌ giñmuaa ʌlidi. 38 Aanʌ anʌgʌnaagidi istumaasi giñooga giñmaatʌtuli dai aapimʌ ivueeyi istumaasi gʌnaagidi gʌnooga ―tʌtʌdai ʌSuusi. 39 Taidʌ ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Avraañicaru ʌrgʌraduñicaru ―tʌtʌdai ʌgai. Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: ―Issʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi isaapimʌ ʌrAvraañicaru cajiudadʌcamudai aidʌ gia giñvaavoitudamudai aapimʌ ʌpan duucai Avraañicaru. 40 Dʌmos aapimʌ giñmuaa ʌlidi tomasi aanʌ gʌnaagidi mosʌcaasi itumaasi ʌrvaavoi istumaasi Diuusi giñmaatʌtuli. Avraañicaru maipoduucai iduuñimudai. 41 Aapimʌ ivueeyi poduucai isduucai ivueeyi gʌnooga ―tʌtʌdai ʌSuusi. Amaasi ʌgai itʌtʌdai: ―Aatʌmʌ maitʌrmaamaradʌ ooqui taatacaligami. Mosʌmaduga gʌrooga ʌgai vaa ʌrDiuusi ―tʌtʌdai ʌjudidíu. 42 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Issʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoicamudai isDiuusi ʌrgʌnoogacamudai aidʌ gia aapimʌ giñoigʌadamudai. Diuusi giñootoi maisiu mosʌʌgi divia aanʌ. 43 Aapimʌ maitipʌlidi isʌʌgiadagi istumaasi gʌnaagidi aanʌ cascʌdʌ maimaatʌ caʌ giñmamaatʌtuldiaraga. 44 Aapimʌ gʌnooga ʌrʌDiaavora cascʌdʌ aapimʌ ʌrmaamaradʌ ʌDiaavora daidʌ ivuaada ʌlidi istumaasi ʌgai ipʌlidi. Tucamidʌrʌ abiaadʌrʌ ʌDiaavora ʌrgamuaacami daidʌ ʌryaatavogami. Ʌgai tomali ʌmo imidagai maiaagai istumaasi ʌrvaavoi baiyoma vʌʌscʌrʌ mosyaatagʌi ʌgai. Vʌʌsi istumaasi tʌtʌgitoi ʌgai maitʌrvaavoi potuiga ʌgai cascʌdʌ. Ʌgai ʌroogadʌ ducami vʌʌsi ʌyaatavogami. 45 Cascʌdʌ siʌʌscadʌ aanʌ gʌnaagidi istumaasi ʌrvaavoi aapimʌ maitiñvaavoitudai. 46 Tomali ʌmaadutai aapimʌ gʌnsaagida maitistutuidi isaagagi iñsaanʌ idui ʌmo istumaasi soimaasicami. Siʌʌscadʌ gʌnaagiada aanʌ istumaasi ʌrvaavoi, ¿tuimʌsi maitiñvaavoitudai aapimʌ? 47 Diuusi maamaradʌ sʌʌlicʌdʌ oojoidi iscaʌcagi Diuusi ñiooquidʌ dʌmos aapimʌ maicaʌca ʌlidi Diuusi ñiooquidʌ, aapimʌ maitʌrDiuusi maamaradʌ cascʌdʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 48 Amaasi ʌjudidíu itʌtʌdai: ―Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi istumaasi aagai aatʌmʌ sai aapi ʌrsamaritano dai isviaa aapi ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ ―tʌtʌdai ʌjudidíu. 49 Daidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Aanʌ gia maiviaa Diaavora tʌaañicarudʌ. Aanʌ mossiaa duutudai giñooga dai aapimʌ maisiaa giñduutudai mossoiduucai giñnʌidi. 50 Aanʌ maigagaagai sioorʌ siaa giñduutuadagi dʌmos vʌʌscʌrʌ oidaga ʌmoco ismaacʌdʌ gagaagai sioorʌ siaa giñduutuadagi, dai ʌgai soimaasi taatatuldiami sioorʌ maisiaa giñduutuadagi. 51 Vaavuava sai sioorʌ ʌʌgiditai caʌ istumaasi gaaagidi aanʌ ʌgai gia tomastuigaco oidaca agai ―tʌtʌdai ʌSuusi. 52 Amaasi ʌjudidíu aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Sivi gia cʌʌ maatʌ aatʌmʌ issʌʌlicʌdʌ viaa aapi ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ. Avraañicaru dai vʌʌsi Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ coi dai vʌʌscʌrʌ aapi gʌraagidi sai sioorʌ ʌʌgiditai caʌ istumaasi gaaagidi aapi ʌgai gia tomastuigaco oidaca agai. 53 ¿Povaipʌsi ʌlidi aapi pʌsai vaamioma viaa guvucadagai isʌAvraañicaru gʌrʌʌqui aduñicaru ismaacʌdʌ camuu? ¿Dai povaipʌsi ʌlidi aapi pʌsai vaamioma viaa guvucadagai siʌDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌcaru ismaacʌdʌ cacoi? ¿Aapia poorʌ gʌʌlidi? ―tʌtʌdai ʌjudidíu. 54 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Iñsaanʌ ʌʌgi cʌʌga ñioocadagi ʌʌgi gimvʌʌtarʌ aidʌ gia maiñamʌga giññiooqui. Dʌmos Diuusi giñooga ʌgai vaa ismaacʌdʌ aagai aapimʌ saidʌ ʌrgʌnDiuusiga ʌgai gia cʌʌga ñioocai aanʌ gimvʌʌtarʌ. 55 Dʌmos aapimʌ maimaatʌ ʌgai. Aanʌ gia maatʌ ʌgai. Daidʌ isgʌnaagiadagi aanʌ ansai maimaatʌ aanʌ ʌgai aidʌ gia aanʌ ʌryaatavogamicagi gʌnʌpan duucai. Dʌmos sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi iñsaanʌ maatʌ ʌgai dai ʌʌgiditai caʌ aanʌ vʌʌsi istumaasi giñaagidi ʌgai. 56 Gʌnʌʌqui aduñicaru Avraañi aliʌsi baigʌʌli maatʌcai iñsaanʌ divia iñagaitadai oidigi daama dai vaamioma baigʌʌli ʌgai aidʌsi divia aanʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 57 Amaasi ʌjudidíu potʌtʌdai ʌSuusi: ―Maiquiaa viaa aapi goo coobai dan baivʌstaama uumigi, ¿ducatai caiti aapi isnʌidi Avraañicaru? ―tʌtʌdai ʌgai. 58 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Vaavuava ismaiquiaa vuusaicai Avraañicaru abiaadʌrʌ catʌvaagiʌrʌ daacatadai aanʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 59 Amaasi vui ʌjudidíu ojoodai dai maicarsa ʌliatugai ʌgai ʌSuusi. Dʌmos ʌSuusi gʌʌʌsto ii dai vuusai ʌgʌʌ quiuupiaiñdʌrʌ. Dai ʌoodami saagida daivusai dai ii.

9

1 Vaidʌ ʌSuusi daivusquimi ʌmapʌcʌrʌ dai tʌʌ ʌmo maiñʌaadami. Podu vuusai ʌgai. 2 Tʌtai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: ―Gʌrmamaatʌtuldiadamiga, ¿tuisi podu vuusai idi cʌʌli? ¿Voorʌ soimaasi idui gocʌʌli isʌdʌʌdʌdʌ? ―povʌrtʌtʌdai aatʌmʌ. 3 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Idi cʌʌli maisoimaasi idui tomali ʌdʌʌdʌdʌ. Baiyoma goovai maiñʌai sai poduucai aa oodami maatʌna issʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai Diuusi isduaaidagi. 4 Iñsiʌʌsi uucami oidacagi tami oidigi daama aliʌsi gʌaagai iñsivuaadagi aa duiñdadʌ ʌgai ismaacʌdʌ giñootoi. Aimu istuigaco iscamaitistutuidi isaata vuaadagi tomali ʌmaadutai tomali aanʌ. 5 Quiaa oidacatai aanʌ tami oidigi daama aanʌ soicʌi oodami iscʌʌga maatʌ caʌcagi istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaadagi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 6 Caaagacai gomaasi ʌSuusi dʌvʌʌrapi sisiva dai vadʌitu laachi dʌvʌʌrai dai ʌmaiñʌaadami vuupuidʌ daama daí ʌdʌvʌʌrai vaagiadʌ. 7 Amaasi itʌtʌdai: ―Imʌdañi dai vacuana gʌvuupuji ʌpiilʌrʌ ismaacʌdʌ Siloé tʌʌgidu ―tʌtʌdai ʌSuusi. Siloé tʌiya ʌlidi ootosicami oodamicʌdʌ. Taidʌ ʌmaiñʌaadami ii dai vacoi gʌvuupuji dai ʌpamu divia dai canʌeeyi. 8 Amaasi ʌaaduñdʌ ʌʌmadu aa ismaacʌdʌ ʌʌquioma nʌiditadai ʌmaiñʌaadami icaiti: ―¿Maitasi ʌridi cʌʌli ʌgai vaa ismaacʌdʌ daacatai gataanʌiña tumiñsi? ―ascaiti ʌgai. 9 Vai aa icaiti: ―Ʌjʌ ʌgai vaa goovai ―ascaiti. Vai aa icaiti: ―Chu, maitʌrʌgai dʌmos ʌpʌa maasi goovai ―ascaiti. Dʌmos ʌcʌʌli ʌʌgi pocaiti: 10 ―Aanʌava ―ascaiti. Amaasi ʌgaa tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: ―¿Ducatai nʌeeyi aapi sivi? ―astʌtʌdai. 11 Tai ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Ʌcʌʌli ismaacʌdʌ Suusi tʌʌgidu vadʌitu dʌvʌʌrai dai giñvuupujiana dagivi daidʌ povaiñtʌtʌdai ansai imʌna dai vacuanana giñvuupuji ʌpiilʌrʌ ismaacʌdʌ Siloé tʌʌgidu. Antai aanʌ ii dai vacuanacai casistui aanʌ isnʌnʌavagi ―astʌtʌdai ʌgai. 12 Amaasi tʌcacai ʌgaa daidi itʌtʌdai: ―¿Vaa daja ʌcʌʌli? ―astʌtʌdai. Tai ʌgai itʌtʌdai: ―Maimaatʌ aanʌ ―astʌtʌdai. 13 Amaasi ʌoodami vaidacai ʌgai ismaacʌdʌ mainʌaadatadai ʌfariseo vuitapi. 14 Aidʌsi ʌSuusi vadʌitu ʌdʌvʌʌrai gʌsisivaragacʌdʌ dai dagivi vuupuidʌrʌ ʌgai ismaacʌdʌ maiñʌaadatadai aidʌ ʌribʌstaragai tasʌrʌcatadai. 15 Cascʌdʌ ʌfariseo ʌʌpʌ tʌcacai ʌcʌʌli dai potʌtʌdai: ―¿Ducatai nʌnʌaava aapi? ―astʌtʌdai ʌfariseo. Tai ʌgai itʌtʌdai: ―Giñdagiviamʌta dʌvʌʌrai vagiadʌ giñvuupuji daama antai vacoi aanʌ dai sivi canʌeeyi ―astʌtʌdai. 16 Amaasi ʌʌmoco ʌfariseo icaiti: ―Ʌcʌʌli ismaacʌdʌ idui goomasi maitʌrootosadʌ Diuusi, ʌgai maisiaa duutudai ibʌstaragai tasai cascʌdʌ ―ascaiti ʌgai. Dʌmos aa icaiti: ―¿Ducatʌ ivueeyi ʌgai naana maasi gʌgʌrducami isiʌrsoimaasi ivuaadami? ―ascaiti ʌgai. Poduucai ʌʌmoco aagai ʌmo istumaasi dai aa aagai ʌmai istumaasi. 17 Dai ʌpamu tʌcacai ʌgai ismaacʌdʌ maiñʌaadatadai daidʌ itʌtʌdai: ―¿Dai aapi pʌtʌiya agai aagaitai ʌcʌʌli ismaacʌdʌ gʌduaadi? ―astʌtʌdai. Tai ʌgai itʌtʌdai: ―Aanʌ gʌnaagidi saidʌ ʌrʌmo Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ ―astʌtʌdai. 18 Dʌmos ʌjudidíu maitipʌliditadai isvaavoitudagi isʌʌquioma maiñʌaadatadai ʌgai dai sivi canʌeeyi cascʌdʌ vaí ʌgai dʌʌdʌdʌ ʌcʌʌli ismaacʌdʌ maiñʌaadatadai. 19 Dai tʌcacai daidʌ itʌtʌdai: ―¿Idisi ʌrgʌnmara aapimʌ ismaacʌdʌ pocaiti aapimʌ sai maiñʌaadami vuusai? ¿Ducatai canʌeeyi goovai sivi? ―astʌtʌdai ʌjudidíu. 20 Taidʌ ʌcʌʌli dʌʌdʌdʌ itʌtʌdai: ―Maatʌ aatʌmʌ isidi ʌrgʌrmara dai ismaiñʌaadami vuusai. 21 Dʌmos maimaatʌ aatʌmʌ isducatai sivi canʌeeyi goovai tomali maimaatʌ aatʌmʌ sioorʌ nʌnʌaavatu. Ʌʌgiavʌr tʌcaca aapimʌ. Goovai casi ʌrgʌducami. Ʌʌgi goovai gʌnaagidiamu ―astʌtʌdai ʌdʌʌdʌdʌ. 22 Potʌtʌdai ʌgai ʌbʌiditai ʌjudidíu. Ʌjudidíu casi gʌnaagi aipacoga sai isʌmoco vaavoitudagi saidʌ ʌSuusi ʌrʌCristo ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudagi camaiviaaca agai oigaragai isvapaacʌdagi ʌjudidíu quiuupaigadʌrʌ. 23 Cascʌdʌ ʌcʌʌli dʌʌdʌdʌ itʌtʌdai sai tʌcacana maradʌ dai sai ʌgai casi ʌrgʌducami. 24 Amaasi ʌjudidíu ʌpamu vaí ʌcʌʌli ismaacʌdʌ maiñʌaadatadai daidʌ itʌtʌdai: ―Ʌʌgi Diuusi vʌʌtarʌ icʌʌga ñioocada aapi dai maisiu ʌSuusi. Cʌʌga maatʌ aatʌmʌ saidʌ ʌSuusi ʌrsoimaasi ivuaadami ―astʌtʌdai ʌjudidíu. 25 Amaasi ʌgai aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Aanʌ maimaatʌ isiʌrsoimaasi ivuaadami ischo ʌʌpʌ. Mosʌcaasi maatʌ aanʌ iñsaanʌ ʌrmaiñʌaadamicatadai dai sivi gia canʌnʌaava aanʌ ―astʌtʌdai. 26 Tai ʌpamu tʌcaca ʌgai daidʌ itʌtʌdai: ―¿Tumaasi idui ʌgai? ¿Ducatai idui pʌsicanʌnʌaava? ―astʌtʌdai ʌgai. 27 Tai aa noragi ʌcʌʌli daidʌ itʌtʌdai: ―Casian gʌnaagidi, ¿maitamʌscaʌ aapimʌ? ¿Tuimʌsi ipʌlidi isʌpamu gʌnaagida aanʌ? ¿Aapimʌ mʌsiʌʌpʌ vaavoituda ʌlidi? ―astʌtʌdai ʌcʌʌli. 28 Amaasi ʌjudidíu vui ñiooquimi ʌcʌʌli daidʌ itʌtʌdai: ―Aapiapa vaavoitudai ʌgai dʌmos aatʌmʌ ʌʌgidi Moseesacaru sʌʌlicamigadʌ. 29 Aatʌmʌ maatʌ isDiuusi ñiooqui Moseesacaru dʌmos maimaatʌ aatʌmʌ tomali siaadʌrʌ divia ʌSuusi ―astʌtʌdai. 30 Amaasi ʌcʌʌli aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Calio maimaatʌ aanʌ istumaasi tʌtʌgitoi pocaititai aapimʌ. ɅSuusi giñʌnʌaavatu dai vʌʌscʌrʌ aapimʌ maimaatʌ siaadʌrʌ divia. 31 Cʌʌga gʌmaatʌ isDiuusi maicaʌ ʌsoimaasi ivuaadami baiyoma Diuusi caʌ mosʌcaasi ʌgai ismaacʌdʌ siaa duutudai Diuusi daidʌ ivuaadagi istumaasi Diuusi ipʌlidi. 32 Tomali ʌmo imidagai maicajiomacatadai aatʌmʌ isʌmaadutai duaadi ʌmoco ismaacʌdʌ maiñʌaadami vuusai dai nʌnʌaavatu. 33 Isʌgai maitʌrDiuusi ootosadʌcamudai maitistutiadamudai ispoduucai ivuaadagi ―astʌtʌdai ʌgai ismaacʌdʌ maiñʌaadatadai. 34 Amaasi ʌgaa itʌtʌdai: ―Gʌdʌʌdʌ ʌʌmadu aapi ʌrsoimaasi ivuaadami dai vʌʌscʌrʌ aapi gʌrmaatʌtulda ʌlidi ―astʌtʌdai ʌjudidíu. Daidʌ quiidamacoga vuusaitu. 35 Amaasi maí ʌSuusi mʌsiʌgʌʌ quiuupai quiidigamu vuusaitu ʌcʌʌli ismaacʌdʌ maiñʌaadatadai. Dai aidʌsi ʌSuusi tʌʌ ʌgai potʌtʌdai: ―¿Vaavoitudaipʌsi aapi ʌCristo Diuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ? ―tʌtʌdai ʌSuusi. 36 Taidʌ ʌcʌʌli itʌtʌdai: ―Iñaagidañi aapi sioor ʌgai nai vaavoitudagi aanʌ ―tʌtʌdai. 37 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Nʌidapa. Aatagidapa. Aanʌana ―tʌtʌdai ʌSuusi. 38 Amaasi ʌcʌʌli gʌtootonacʌdʌ cʌquiva ʌSuusi vuidʌrʌ daidʌ itʌtʌdai: ―Giñtʌaanʌdamiga aanʌ gia gʌvaavoitudai ―tʌtʌdai. 39 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌ divia tami oidigi daama dai nʌnʌaavatuda iñagai ʌgai ismaacʌdʌ maiñʌnʌai, dai ʌgai ismaacʌdʌ pocaiti sai cʌʌga maatʌ caʌ Diuusi ñiooquidʌ maatʌna ismaitʌrvaavoi baiyoma ʌrʌpan ducami maiñʌaadami maimaatʌcatai ―astʌtʌdai ʌSuusi. 40 Amaasi ʌʌmoco ʌfariseo ismaacʌdʌ ami daraajatadai itʌtʌdai: ―¿Povaipʌs caiti aapi tʌsai aatʌmʌ maiñʌnʌai ʌʌpʌ? ―tʌtʌdai. 41 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Issʌʌlicʌdʌ maiñʌnʌaadamudai aapimʌ dai maimaatʌ caʌcamudai Diuusi ñiooquidʌ aidʌ gia maitʌrgʌnduñicamudai aapimʌ dʌmos aapimʌ pocaiti mʌsai cʌʌga maatʌ caʌ Diuusi ñiooquidʌ cascʌdʌ ʌrsoimaasi ivuaadami aapimʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi.

10

1 Vaavuava sai sioorʌ vapacʌdagi ʌmo curarʌrʌ daama sʌʌli maisiu quitaagiña sʌʌli ʌgai gia ʌrʌʌsivogami. 2 Ʌpastuuru ʌgai dai nuucada ʌcañiiru dai ʌgai gia quitaagiña sʌʌli vapacʌi. 3 Ʌcʌʌli ismaacʌdʌ quitaagiña cʌaacana dai nuucadacana ʌcañiiru tucarʌ siuu duucu ami diviagi ʌpastuuru ʌgai otoma cupioscʌiña. Ʌcañiiru cʌʌ maatʌ caʌcana ʌpastuuru ñiooquidʌ. Ʌpastuuru vapaidiña ʌcañiiru poduucai istʌʌtʌgida ʌgai dai vuvaidi ʌgai curaraiñdʌrʌ. 4 Dai cavuvaidacai vʌʌsi ʌcañiiru ʌpastuuru baitʌqui imʌiña vaidʌ ʌcañiiru oidíña. Ʌcañiiru cʌʌ maatʌ ñiooquidʌ ʌpastuuru cascʌdʌ. 5 Dʌmos ʌcañiiru maioidátucui ʌmoco ismaacʌdʌ maimaatʌ ʌgai baiyoma vopooyiña ʌgai maimaatʌcatai ñiooquidʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 6 ɅSuusi aagidi gomaasi ipʌliditai ismamaatʌtuldagi ʌoodami naana maasi istumaasi dʌmos ʌgai maimaatʌ caʌ. 7 Amaasi ʌSuusi ʌpaamu aagidi ʌoodami daidʌ itʌtʌdai: ―Vaavuava iñsaanʌ ʌrʌpan ducami ʌcurarai quitaagiñagadʌ siaa sʌʌli vapacʌi ʌcañiiru. 8 Vʌʌsi ʌmamaatʌtuldiadami yaatavogami ismaacʌdʌ dada maiquiaa diviacai aanʌ ʌgai ʌrʌʌsivogami ducami dʌmos Diuusi maamaradʌ maioidátucui ʌgai. 9 Vaavuava iñsaanʌ ʌrʌpan ducami ʌmo quitaagiña. Sioorʌ ipʌliadagi isivuaadagi istumaasi Diuusi ipʌlidi giñvaavoitudaitai ʌgai gia poduucai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌi. Daidʌ ʌvaavoitudadami ʌrʌpan ducami cañiiru ismaacʌdʌ ʌpastuuru vʌʌs tucagi vaapasai ʌcurarʌrʌ dai vʌʌs tasai nunucadai. 10 Ʌʌʌsivogami dada dai mosʌcaasi mosgaʌʌsidiña dai coodaiña dai siaa vuaadana naana maasi istumaasi dʌmos aanʌ divia vaidʌ ʌoodami tomastuigaco oidaca agai cʌʌgacʌrʌ vuvaacʌitai dai vai sʌʌlicʌdʌ baigʌnʌliaracʌdʌ oidacana. 11 Ʌmo pastuuru cʌʌ tuigacami cʌʌga nunucada gʌsosoiga cañiiru tomasi gʌmuaatu sai maicuucuna ʌsʌʌyi. Dai aanʌ ʌrʌpan ducami ʌmo pastuuru cʌʌ tuigacami. 12 Dʌmos ʌmo pastuuru ismaacʌdʌ maitʌrsosiacami ʌgai gia mosmʌmʌraiña siuu duucu tʌʌgiagi ʌmo sʌʌyi dai dadagitoi ʌcañiiru. Vaidʌ ʌsʌʌyi bʌbʌʌyiña ʌmo ʌcañiiru vaidʌ ʌgaa aipaco vopooyiña. 13 Ʌpastuuru maitʌrsosiacamicana cascʌdʌ mʌmʌraiña dai maivuaamʌ ʌlidiña ʌcañiirucʌdʌ. 14 Aanʌ anʌrʌpan ducami ʌmo pastuuru cʌʌ tuigacami ismaacʌdʌ cʌʌ maatʌ gʌsosoiga cañiiru dai ʌcañiiru cʌʌ maatʌ gʌpastuuruga. 15 Poduucai isduucai Diuusi giñooga cʌʌga giñmaatʌ dai aanʌ cʌʌga maatʌ giñooca. Dai aanʌ sʌʌlicʌdʌ soiñamu sioorʌ giñvaavoitudagi dai aanʌ muuquimu vai ʌgai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi. 16 Dai oidaga aa oodami ismaacʌdʌ maitʌrjudidíu ismaacʌdʌ giñvaavoituda agai ʌʌpʌ. Dai aanʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaidamu. Quiaa ʌrsibʌa oidacami ʌgai dʌmos aimu istuigaco isʌgai ʌʌmadu aa giñvaavoitudadami ʌrʌmo aadunumʌca agai dai viaaca agai ʌmo baitʌcʌaacami. 17 Aanʌ muuquimu dai ʌpamu duaacamu vai poduucai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi oodami. Cascʌdʌ giñoigʌdai giñooca. 18 Tomali ʌmaadutai maitistutuidi isgiñmuuagi ismaitiñdagitu aanʌ. Vʌʌscʌrʌ iñdagitamu aanʌ mʌsgiñmuaagi mosaanʌ ipʌlidi cascʌdʌ. Aanʌ viaa sʌʌlicami isdagituagi isgiñmuaagi dai aanʌ viaa guvucadagai isʌpamu duaacagi. Diuusi giñooca giñmaa sʌʌlicami dai guvucadagai cascʌdʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 19 Aidʌsi ʌjudidíu tʌtʌaañʌdamigadʌ caʌ gomaasi ʌʌmoco aagai ʌmo istumaasi dai aa aagai ʌmai istumaasi. 20 Dai muidutai pocaiti: ―¡Goovai viaa ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ di! Sʌʌlicʌdʌ ʌrvuiirugami goovai. Maitʌaagai tʌscaʌcagi istumaasi aagai goovai ―caiti ʌjudidíu. 21 Dʌmos aa icaiti: ―Isviaacamudai goovai ʌmo Diaavora tʌaañicarudʌ maitistutiadamudai iscʌʌga ñiooquiagi poduucai isduucai ñioocai goovai. Tomali maitistutiadamudai isduaaidagi ʌmo maiñʌaadami ―caiti ʌʌmoco. 22 Aidʌsi ʌSuusi Jerusaleenʌrʌ daacatadai, aidʌ ʌrtoomococatadai. Dai aidʌ casi ʌrʌvagimicatadai ismaacʌdʌ ivuaadana ʌjudidíu tʌʌtʌgitoitai istuigaco idui ʌgʌʌ quiuupai. 23 Daidʌ ʌSuusi moimʌitadai ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ siaaco Solomoñi portaaligadʌ tʌʌgidu. 24 Daidʌ ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌjudidíu sicoli guuquiva ʌSuusi abaana daidi itʌtʌdai: ―¿Pʌʌscadʌ gʌraagida agai isbai aapi sʌʌlicʌdʌ ʌrʌCristo ischo ʌʌpʌ? ―tʌtʌdai ʌgai. 25 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Casiant gʌnaagidi aanʌ dʌmos aapimʌ maitiñvaavoitu. Diuusi giñooga giñmaa sʌʌlicami ansaidʌ ivuaadana aanʌ naana maasi istumaasi gʌgʌrducami ismaacʌdʌcʌdʌ cʌʌga gʌmaatʌ iñsioorʌ aanʌ. 26 Dʌmos aapimʌ maitiñvaavoitudai. Aapimʌ maitʌrgiñaaduñi vaavoitudadami cascʌdʌ, poduucai isduucai casigʌnaagidi aanʌ. 27 Giñaaduñi vaavoitudadami cʌʌ maatʌ giñmamaatʌtuldaraga daidʌ giñʌʌmadu ajioopai. Dai aanʌ cʌʌga maatʌ giñaaduñi vaavoitudadami. 28 Aanʌ cʌʌgacʌrʌ vuvaidi ʌgai vai tomastuigaco oidacana tʌvaagiʌrʌ. Maitiipu sioorʌ istutuidi isgiñvoopoidagi giñaaduñi vaavoitudadami. 29 Diuusi giñooga ʌgai daidʌ ʌʌcovai vuvaitu ʌgai saidʌ giñvaavoitudana. Diuusi giñooga sʌʌlicamigadʌ vaamioma namʌga istomasioorai dai cascʌdʌ maitiipu sioorʌ istutuidi isvoopoidagi giñooga giñaaduñi vaavoitudadami. 30 Aanʌ ʌʌmadu giñooga viaa ʌgai vaa sʌʌlicami daidʌ ʌgai vaa tʌgitoidagai dai ʌgai vaa guvucadagai ―tʌtʌdai ʌSuusi. 31 Amaasi ʌjudidíu ʌpamu vui ojoodai dai maicarsa agaitadai ʌSuusi. 32 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Casivuaadana aanʌ mui naana maasi gʌgʌrducami guvucadadʌcʌdʌ giñooga aapimʌ gʌnsaagida. ¿Maascʌdʌ ʌgaicʌdʌ giñmaicarsa agai aapimʌ? ―tʌtʌdai ʌSuusi. 33 Taidʌ ʌjudidíu aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Maisiu ivuaadatai aapi ʌmo istumaasi gʌducami aatʌmʌ gʌmaicarsa agai vui ñioocaitai aapi Diuusi aagaitai sai aapi ʌrDiuusi dʌmos aapi ʌrcʌʌli ―tʌtʌdai ʌjudidíu. 34 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti saidʌ ʌdudunucami ʌjudidíu ʌrdidiuusi ducami. Diuusi maacai sʌʌlicami cascʌdʌ. 35 Cʌʌ maatʌ aatʌmʌ sai istumaasi oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi. Dai Diuusi pocaiti sai ʌgai ismaacʌdʌ Diuusi maa ʌmo sʌʌlicami ʌrdiuusi ducami. 36 Dai Diuusi ʌcovai giñvusaitu daidʌ giñootoi tami oidagi daama. ¿Ducatai povaiñtʌtʌdai aapimʌ sai aanʌ vui ñioocai Diuusi aagaitai ansaidʌ ʌraanʌ Diuusi maradʌ? 37 Aanʌ ivueeyi naana maasi gʌgʌrducami. Diuusi giñooga giñmaa ʌmo sʌʌlicami cascʌdʌ. Dai cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai isaapimʌ giñvaavoitudagi. 38 Tomasi maivaavoitudai aapimʌ istumaasi gʌnaagidi aanʌ vʌʌscʌrʌ cʌʌga maatʌ aapimʌ isivuaadana aanʌ naana maasi istumaasi gʌgʌrducami dai gomaasicʌdʌ aliʌsi gʌaagai isvaavoitudagi iñsaanʌ ʌrDiuusi maradʌ dai istʌvai aanʌ tʌvaagiaiñdʌrʌ dai poduucai vaavoitudagi sai Diuusi giñooga aanʌ giñʌʌmadu daja dai sai aanʌ Diuusi giñooga ʌʌmadu daja ―tʌtʌdai ʌSuusi. 39 Taidʌ ʌpamu ʌjudidíu ipʌlitadai isbʌiyagi ʌSuusi dai maisagi dʌmos ʌSuusi mosdaivunu ii. 40 Amaasi ʌSuusi ʌpamu ii ʌgʌʌ aqui Jordán mʌʌmojoradʌrʌ siaaco ʌʌquioma gavapaconaitadai ʌVuaana dai ami daaca agai. 41 Taidʌ mui oodami iji dai mʌʌ nʌidamu ʌSuusi daidʌ icaiti: ―Tomasi ʌVuaana maitidui tomali ʌmo istumaasi gʌducami vʌʌscʌrʌ vʌʌsi istumaasi aagai ʌgai aagaitai idi cʌʌli sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi ―caiti ʌoodami. 42 Tai ami mui oodami vaavoitu ʌSuusi.

11

1 Ʌmo cʌʌli Betaaniʌrʌ oidacami aliʌ coococatadai. Lázaru tʌʌgidu ʌgai. Daidʌ ʌLázaru susuculidʌ ʌrMaría dai Maaruta. 2 María ʌgai dai ʌʌquioma tʌi asaiti sigian uuvaicʌdʌ ʌSuusi ʌʌcasodʌ daama dai gʌcuupacʌdʌ gaqui. 3 Daidʌ María ʌʌmadu Maaruta ootoi ʌmo piooñi sai aagidana ʌSuusi sai aliʌ cooco ʌLázaru dai potʌtʌdai ʌpiooñi ʌSuusi: ―Gʌrbaitʌcʌaacamiga, aliʌ cooco gʌaamiiguga Lázaru ―tʌtʌdai ʌpiooñi. 4 Tai mosmaí ʌSuusi daidʌ icaiti: ―Ʌgai oí coocodagai dai tomasi muuquiagi vʌʌscʌrʌ maisiu cascʌdʌ oí coocodagai. Ʌgai oí coocodagai sai poduucai gooquiʌrʌ mui oodami maatʌna issʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai Diuusi, dai sai ʌoodami maatʌna ʌʌpʌ isaliʌ cʌʌ tuiga aanʌ Diuusi maradʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 5 Tomasi ʌSuusi sʌʌlicʌdʌ oigʌdai Maaruta ʌʌmadʌ suculidʌ ʌʌmadu Lázaru 6 vʌʌscʌrʌ anaasi vii ʌʌpʌ goo tasai. 7 Dai gooquiʌrʌ povʌrtʌtʌdai ʌgai aatʌmʌ: ―Timʌda ʌpamu Judeeamu ―gʌrtʌtʌdai. 8 Tʌtai aatʌmʌ itʌtʌdai: ―Mamaatʌtuldiadami, maiquiaa daivusai mui tasai daidʌ ʌjudidíu mʌʌca Judeeʌrʌ ipʌliditadai isgʌmaicarsagi. ¿Ducatai ʌpamu mʌʌca imia ʌlidi aapi? ―tʌtʌdai aatʌmʌ. 9 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: ―Tomali ʌmaadutai maitistutuidi isgiñmuaagi maiquiaa naatocai aanʌ giñaa duiñdaga. 11 Gʌramiiguga Lázaru cooso dai aanʌ imia iñagai dai nʌñiituda iñagai ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. 12 Amaasi aatʌmʌ itʌtʌdai: ―Gʌrtʌaanʌdamiga, iscooso ʌgai aidʌ gia casi gʌtaumadaimi ʌgai ―tʌtʌdai aatʌmʌ. 13 Povʌrtʌtʌdai ʌSuusi potʌiya ʌliditai saidʌ Lázaru camuu. Dʌmos aatʌmʌ poʌliditadai isʌrvaavoi iscooso ʌgai. 14 Amaasi ʌSuusi sʌʌli gʌraagidi dai povʌrtʌtʌdai: ―Camuu Lázaru. 15 Dai cʌʌgadu ismaiʌʌmadu daacatadai aanʌ. Poduucai vaamioma cʌʌgaduca agai aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ, vaamioma giñvaavoituda agai cascʌdʌ. Tiñda ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. 16 Amaasi ʌTomás mʌsmaacʌdʌ cuate aagaiña povʌrtʌtʌdai: ―Tʌoidá cascʌdʌ ʌmapai cooyi aatʌmʌ ―gʌrtʌtʌdai ʌTomás. 17 Tai mosaayi ʌSuusi Betaaniʌrʌ dai maí iscasi ʌpʌduitadai maaco tasai isyaasapi ʌLázaru. 18 Betaaniaiñdʌrʌ miaaga Jerusaleenamu parʌ goo mil dan taan siento metro ʌʌsi. 19 Dai mui judidíu caaayi dai daadiji Maaruta ʌʌmadu María camuucucai Lázaru. 20 Aidʌsi ʌMaaruta maí isʌSuusi camiaadimi, ii ʌgai dai mʌʌ vuidʌrʌ ajia agai. Dʌmos ʌMaría anaasi quiiyʌrʌ vii. 21 Daidʌ ʌMaaruta itʌtʌdai ʌSuusi: ―Giñtʌaanʌdamiga, istami daacamudai aapi maimuuquimudai giñsiʌʌgi. 22 Dʌmos cʌʌ maatʌ aanʌ sai Diuusi iduñia agai tomastumaasi istumaasi aagida aapi ―tʌtʌdai ʌMaaruta. 23 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Gʌsiʌʌgi ʌpamu duaacamu ―tʌtʌdai ʌSuusi. 24 Taidʌ ʌMaaruta itʌtʌdai: ―Ʌjʌ, cʌʌga maatʌ aanʌ sai ʌpamu duaaca agai ʌgai siʌʌscadʌ aiyagi istuigaco duduaacagi vʌʌsi coidadʌ ―tʌtʌdai ʌMaaruta. 25 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌanʌ ʌgai dai ʌpamu duduaacalda iñagai coidadʌ sitomastuigaco oidacamu ʌgai. Sioorʌ giñvaavoitudai tomasi muuquiagi vʌʌscʌrʌ tomastuigaco oidaca agai tʌvaagiʌrʌ. 26 Dai sioorʌ oidaga giñvaavoitudaitai ʌgai gia maiimia agai ʌDiaavora ʌʌmadu. ¿Vaavoitudaipʌsi aapi imaasi? ―tʌtʌdai ʌSuusi. 27 Taidʌ ʌMaaruta itʌtʌdai: ―Ʌjʌ, vaavoitudiana isaapi ʌrʌCristo, Diuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ. Ʌgai vaa ismaacʌdʌ tʌvʌpi nʌnʌracatadai aatʌmʌ ―tʌtʌdai ʌMaaruta. 28 Caaagidi ʌMaaruta gomaasi dai ii dai duudusali aagidi gʌsuculi María dai potʌtʌdai: ―Gʌrmamaatʌtuldiadami cadivia dai gʌvaidi ―astʌtʌdai ʌMaaruta. 29 Amaasi mosmaí ʌgai gomaasi dai cʌquiva dai ii dai mʌʌ viaatuli ʌSuusi. 30 Maiquiaa vaatadai ʌSuusi caayʌrʌ. Quiaa momʌʌca cʌaacatadai ʌgai siaaco aayi ʌMaaruta. 31 Aidʌsi ʌjudidíu ismaacʌdʌ quiiyʌrʌ daraacatadai ʌʌmadu ʌMaría tʌʌ isʌgai todian duucai cʌquiva dai otoma vuusai oidi ʌgai ʌMaría. Ʌgai povʌnʌliditadai isimia agai ʌgai mʌʌca siaaco yaasapi ʌsiʌʌgidʌ dai ami suaacada agai. 32 Amaasi aʌcai ʌMaría mʌʌca siaaco cʌaacatadai ʌSuusi gʌtootonacʌdʌ cʌquiva ʌgai ʌSuusi vuidʌrʌ daidʌ itʌtʌdai: ―Giñbaitʌcʌaacamiga istami daacamudai aapi maimuuquimudai giñsiisi ―tʌtʌdai ʌMaría. 33 Mostʌʌgacai ʌSuusi issuanʌi ʌjudidíu ʌʌmadu ʌMaría sʌʌlicʌdʌ soigʌʌli ʌgai. 34 Daidʌ itʌtʌdai: ―¿Vaaco yaasa aapimʌ ʌgai? ―tʌtʌdai ʌSuusi. Tai ʌgai itʌtʌdai: ―Gʌrtʌaanʌdamiga tiñda pai nʌida ―tʌtʌdai ʌgai. 35 Taidʌ ʌSuusi sosoa. 36 Amaasi ʌjudidíu icaiti: ―Dañi sʌʌlicʌdʌ oigʌdaitadai goovai ―caiti ʌjudidíu. 37 Dʌmos ʌʌmoco icaiti: ―Idi cʌʌli nʌnʌaavatu ʌmaiñʌaadami. Cʌʌga istuidimudai goovai issoiñagi ʌLázaru simaimuuquimudai ʌgai ―caiti ʌgai. 38 Taidʌ ʌSuusi ʌpamu soigʌʌli aidʌsi caaijimi ʌtʌjovai siaaco yaasapi ʌLázaru. Dai ʌtʌjovai vaacʌaacʌrʌ daja ʌmo odai gʌducami. 39 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Maigovaiavʌr daasa goodai ―tʌtʌdai ʌSuusi. Taidʌ ʌMaaruta suculidʌ ʌmuuquiadʌ itʌtʌdai: ―Giñtʌaanʌdamiga, casi ʌpʌdui maaco tasai ismuu goovai dai galiuvai goovai nai iñʌlidi aanʌ ―tʌtʌdai ʌMaaruta. 40 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: ―¿Maitasi ʌrvaavoi saidʌ gʌaagidi aanʌ isvaavoitudagi aapi nʌidagi isDiuusi sʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai? ―tʌtʌdai ʌSuusi. 41 Amaasi maigovai daí ʌgai ʌoodai. Taidʌ ʌSuusi taí nʌnʌaava daidʌ itʌtʌdai Diuusi gʌooga: ―Giñooga, baigiñʌlidi aanʌ aapicʌdʌ isgiñcaʌcana aapi siuu duucu gʌñiooquiada aanʌ. 42 Cʌʌga maatʌ aanʌ isvʌʌscʌrʌ giñcaʌcana aapi dʌmos sivi poduucai gʌaagidi aanʌ sai vʌʌsi idi oodami ismaacʌdʌ tanasi guuca vaavoitudagi isaapi giñootoi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 43 Dai capotʌʌcai ʌSuusi cavami iña daidʌ itʌi: ―¡Lázaru vuusaiñi! ―tʌtʌdai. 44 Tai vuusai ʌmuuquiadʌ dai quiaa biisapicatadai noonovidʌ dai ʌʌcasodʌ ʌmo icusi tʌvʌʌducamicʌdʌ. Daidʌ vuivasadʌ ʌʌpʌ quiaa biisapi ʌmo icusicʌdʌ. Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Uupanavurai vaidʌ istuidʌ aimʌraiña ―tʌtʌdai ʌSuusi. 45 Dai muidutai ʌjudidíu ismaacʌdʌ oidatucuitadai ʌMaría vaavoitu ʌSuusi nʌiditai isʌpan duaacali ʌSuusi Lázaru. 46 Dʌmos ʌʌmoco ʌjudidíu ismaacʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌ ʌSuusi iji dai nʌida agai ʌfariseo dai aagidi istumaasi idui ʌSuusi. 47 Amaasi ʌfariseo ʌʌmadu ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌpapaali gʌnʌmapagi ʌjudidíu dudunucami daidʌ itʌtʌdai: ―¿Tuma duuna aatʌmʌ? Idi cʌʌli ivueeyi mui naana maasi gʌgʌrducami. 48 Ismosdagitu aatʌmʌ dai maitiduñiagi tomali ʌmo istumaasi muidutai vaavoituda agai ʌgai daidʌ ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌromamanu dadimu dai daitudamu gʌrquiuupaiga gʌducʌdʌ dai gʌrcoodamu ―tʌtʌdai ʌjudidíu. 49 Dʌmos ʌmoco ʌvaamioma tʌtʌaanʌdamigadʌ ʌjudidíu saagida ismaacʌdʌ Caifási tʌʌgidu dai aidʌ uumiʌrʌ ʌgai ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Vupuiirugami aapimʌ, maimaatʌ tomali ʌmo istumaasi. 50 Maimaatʌ aapimʌ isvaamioma ʌrcʌʌgai aatʌmʌ gʌrvʌʌtarʌ ismuuquiagi ʌmo cʌʌli vʌʌsi oodami vʌʌtarʌ dai poduucai maiugitimu vʌʌsi ʌoodami ―astʌtʌdai Caifási. 51 Dʌmos Caifási pocaiti maisiu poduucai tʌgitoitai ʌʌgi ʌgai baiyoma ʌgai ʌrʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali cascʌdʌ Diuusi poduucai tʌgitoli ʌgai ismuuquiagi ʌSuusi ʌjudidíu vʌʌtarʌ. 52 Dai maisiu mosʌcaasi ʌjudidíu vʌʌtarʌ muuquia agaitadai ʌSuusi baiyoma vʌʌsi oodami ismaacʌdʌ aipa oidaga vʌʌsi oidigʌrʌ. 53 Aidʌ tasʌrʌ abiaadʌrʌ tʌtʌaanʌdamigadʌ ʌjudidíu gagaagaimi isducatai muaagi ʌSuusi. 54 Cascʌdʌ ʌSuusi camaiaimʌrai caayana ʌjudidíu saagida. Baiyoma ii ʌgai Judeeaiñdʌrʌ mʌʌ Efraiinamu ʌmo ali quiiyʌrʌ oidigana ugidana. Dai movaasi daraaja aatʌmʌ ʌʌmadu ʌSuusi. 55 Aidʌ camiaadimitadai ʌsiaa duudagai istuigaco ʌjudidíu tʌtʌgitoiña aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu cajiudadʌ Ejiipituaiñdʌrʌ. Ʌsiaa duudagai pascua tʌʌgidu. Dai mui oodami ʌaali quiiquiaiñdʌrʌ iji Jerusaleenamu dai ami iduñi agai istumaasi gʌaagaitadai siduñiagi maiquiaa aʌcai ʌgʌʌ siaa duudagai. 56 Gagaagaimi ʌoodami ʌSuusi dai ʌgʌʌ quiuupiʌrʌ guucacatadai dai aipaco gʌntʌcacai daidʌ icaiti: ―¿Tumaasi tʌtʌgitoi aapimʌ? ¿Bais divimu ʌSuusi sivi siaa duudagʌrʌ? ―ascaiti. 57 Ʌfariseo ʌʌmadu ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌpapaali gaaagidi sai sioorʌ matiagi siaaco daja ʌSuusi sai aagidaña vaidʌ ʌjudidíu bʌʌjiagi ʌSuusi.

12

1 Quiaa viʌʌgacatadai naadami tasai isaayagi ʌsiaa duudagai taidʌ ʌSuusi ii Betaaniamu. Ami oidacatadai ʌLázaru ʌgai vaa ismaacʌdʌ ʌSuusi ʌpamu duaacali ʌcoidadʌ saagidaiñdʌrʌ. 2 Tai ami ʌoodami vaí ʌSuusi sai gauugana. Taidʌ ʌMaaruta gabibi dai ʌLázaru meesa vuidʌrʌ daiva ʌSuusi ʌʌmadu. 3 Amaasi ʌMaría vuaa parʌ taucami litro asaiti sigian uvadami sʌʌlicʌdʌ namʌacami. Dai tʌi ʌgai ʌasaiti ʌSuusi ʌʌcasodʌ dai gʌcuupacʌdʌ gaqui. Tai sʌʌlicʌdʌ sigian uvaitu vʌʌsi ʌquiiʌrʌ. 4 Amaasi ʌUudasi Iscaliote ʌmo maatʌrdamigadʌ ʌSuusi ñiooqui ʌSuusi. Ʌgai vaa Uudasi ʌrSimuñi maradʌ daidʌ gatʌʌgida agaitadai ʌSuusi daidʌ potʌtʌdai: 5 ―¿Tuisi maitʌgagaara idi asaiti sigian uvadami? Cʌʌga gʌvuiimudai parʌ vaic siento piisu dai ʌgaicʌdʌ soiñamudai aatʌmʌ ʌsoitutuigami ―tʌtʌdai ʌUudasi. 6 Dʌmos ʌUudasi potʌtʌdai maisiu soigʌʌliditai ʌgai ʌsoitutuigamicʌdʌ baiyoma ʌrʌʌsivogami ʌgai cascʌdʌ pocaiti. Ʌgai ʌrgʌrtumiñsiga nuucadacamicatadai dai gʌrʌʌsidiña. 7 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Daigitoñi goooqui. Dagitoñi vai bai daasana goovai gogaa asaiti ismaacʌdʌ vii asta mʌsiʌʌscadʌ giñyaasagi. 8 Vʌʌscʌrʌ oidaca agai soitutuigami gʌnsaagida vʌrai soicʌda dʌmos aanʌ maivʌʌscʌrʌ oidacamu aapimʌ gʌnsaagida ―tʌtʌdai ʌSuusi. 9 Muidutai ʌjudidíu maí isʌSuusi Betaaniʌrʌ daacatadai. Dai mʌʌca iji maisiu mosʌcaasi nʌidi ʌliditai ʌSuusi dʌmos nʌidi ʌliditadai ʌLázaru ʌʌpʌ. Ʌgai vaa Lázaru ismaacʌdʌ ʌSuusi duaacali coidʌ saagidiaiñdʌrʌ. 10 Dai muidutai judidíu maí isʌSuusi duaacali ʌLázaru dai cascʌdʌ gajiaadʌrʌ viaa ʌjudidíu vaavoidaragadʌ dai vaavoitudaimi ʌSuusi. Cascʌdʌ ʌtʌtʌaanʌdamigadʌ ʌpapaali bai idui ismuaagi ʌLázaru ʌʌpʌ. 12 Mui oodami Jerusaleenʌrʌ dada gosiaa duudagʌrʌ. Dai cajioma ʌoodami sai siaadico divia agaitadai ʌSuusi Jerusaleenʌrʌ. 13 Amaasi ʌoodami guicuma souvali maamaradʌ dai iji dai mʌʌ vuidʌrʌ aayi ʌSuusi dai iiñaquimi daidʌ icaiti: ―Aliʌ siaa duutudai aatʌmʌ Diuusi. Aatʌmʌ ipʌlidi sai Diuusi aliʌ cʌʌgacʌrʌ nʌijadagi ʌraígadʌ ʌjudidíu ismaacʌdʌ divia Diuusi guvucadadʌcʌdʌ ―caiti ʌoodami. 14 Taidʌ ʌSuusi tʌʌ ʌmo asñiitu dai dan daiva poduucai isduucai gaaagidi Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ Diuusi ñiooquidʌrʌ dai podu ooja: 15 Maitavʌr duduaadicuda aapimʌ Jerusaleenʌrʌ oidacami. Dañi bʌrimʌi gʌraíga ʌmo asñiitu dan daitugai. Asduu ooja Diuusi ñiooquidʌrʌ. 16 Aidʌ ʌpʌdui gomaasi maimaí aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi istuisi podui. Dʌmos gooquiʌrʌ aidʌsi ʌSuusi ʌpamu nora tʌvaagiamu aidʌ gia tʌgitu aatʌmʌ isDiuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ ooja Diuusi ñiooquidʌrʌ aagaitai ʌCristo dai sai poduucai ʌpʌduñia agaitadai. 17 Ʌoodami ismaacʌdʌ moguucacatadai ʌSuusi ʌʌmadu aidʌsi ʌgai vaí ʌLázaru quiaa yaasapicatai ʌgai dai nʌidi ʌgai isʌSuusi duaacali ʌLázaru coidadʌ saagidiaiñdʌrʌ aagidi aa oodami istumaasi nʌidi. 18 Cascʌdʌ iji ʌoodami dai mʌʌ vuidʌrʌ aayi ʌSuusi. Cʌʌ maatʌ ʌoodami isʌSuusi idui ʌmo istumaasi gʌducami. 19 Amaasi ʌfariseo aipaco gʌnaagidi daidʌ icaiti: ―Dañi. Maitistutuidi aatʌmʌ isbʌiyagi ʌSuusi sivi. Vʌʌscatai oidátucui ʌgai cascʌdʌ ―ascaiti ʌfariseo. 20 Ʌoodami saagida ajioopaitadai ʌʌmo giliego. Ʌgai dada Jerusaleenʌrʌ sai siaa duutuda agai Diuusi ʌsiaa duudagʌrʌ. 21 Dai ʌgai miaadʌrʌ guuquiva ʌPiili ismaacʌdʌ ʌrBetasaidʌrʌ oidacami. Betasaida ʌrʌmo ali quii Galilea dʌvʌʌriʌrʌ. Daidʌ ʌoodami giliego itʌtʌdai ʌPiili: ―Aapi cʌʌli, aatʌmʌ nʌida ʌrʌlidi ʌSuusi ―astʌtʌdai ʌgiliego. 22 Taidʌ ʌPiili ii dai aagidi ʌAandʌrʌsi. Taidʌ vʌgoocatai iji dai aagidi ʌSuusi. 23 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌ ʌrʌgai ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami dai caaayi istuigaco matiagi oodami isvaamioma namʌga giñsʌʌlicamiga sitomasmaascʌdʌ sʌʌlicami. 24 Vaavuava isʌmo caidʌ tʌligi vʌʌscʌrʌ mosaliʌmaduacana asta mʌsiʌʌscadʌ ʌsiagi vai vusacʌi vupusiadʌ dai gʌʌrai vai uugiatʌi ʌʌstucai dai muuratai vai muidarʌi tʌligi. 25 Sioorʌ ivuaadagi ʌʌgi istumaasi ipʌlidi, ʌgai gia iimimu ʌDiaavora ʌʌmadu, dʌmos sioorʌ maiivuaadagi ʌʌgi istumaasi ipʌlidi tami oidigi daama ʌgai gia cʌʌgacʌrʌ vuusaimu dai tomastuigaco oidacamu tʌvaagiʌrʌ. 26 Isʌmaadutai giñsoicʌda ʌliadagi gʌaagai isgiñoidátucudagi dai tomasiaaco aimʌrda aanʌ movaasi aimʌradagi ʌgai ʌʌpʌ. Dai sioorʌ giñsoicʌi, giñooga cʌʌgacʌrʌ nʌijada agai, ʌgai. 27 Camuquiadan tada aanʌ soigiñʌliditai. Dʌmos vʌʌscʌrʌ maiaagidamu aanʌ giñooga sai giñsoiñana ismaisii soimaasi taatagi aanʌ. Aanʌ divia tami oidi daama dai soimaasi taata iñagai dai muuquia iñagai oodami vʌʌtarʌ, cascʌdʌ maiaagidamu aanʌ giñooga sai giñsoiñana nai maisoimaasi taata aanʌ. 28 Baiyoma aagidamu aanʌ giñooga sai vʌʌsi oodami maatʌna sai Diuusi ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ vʌʌsi oidigi dama oidacami dai sai vʌʌscatai siaa duutuadagi Diuusi ―tʌtʌdai ʌSuusi. Amaasi ñioo Diuusi tʌvaagiaiñdʌrʌ daidʌ itʌtʌdai ʌgai ʌSuusi: ―Ʌoodami gia maatʌ isaapi siaa giñduutudai soimaasi taatamai aapi cascʌdʌ ―tʌtʌdai Diuusi. 29 Taidʌ ʌoodami ismaacʌdʌ novaasi guucacatadai daidʌ cai isDiuusi ñioo icaiti sai covoi oidigi dai aa oodami icaiti: ―Ʌmo tʌaañicarudʌ Diuusi ñiooqui ―caiti. 30 Amaasi ʌSuusi potʌtʌdai ʌoodami: ―Pocaiti giñooga sai aapimʌ maatʌna isʌgai cʌʌgacʌrʌ giñnʌidi. 31 Camiaadimi istuigaco camainamʌaca agai ʌDiaavora sʌʌlicamigadʌ tami oidigi daama baiyoma aanʌ iñsʌʌlicamiga namʌaca agai. 32 Dai mʌsiʌʌscadʌ giñsiisagi curusiaba Diuusi soiña agai muidutai vʌʌsi oidigi daama sai giñvaavoitudana ―tʌtʌdai ʌSuusi. 33 Potʌtʌdai ʌSuusi sai maatʌna ʌoodami isducatai muuquia agai ʌgai. 34 Taidʌ ʌoodami aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Diuusi ñiooquidʌrʌ pocaiti saidʌ ʌCristo tomastuigaco oidaca agai. ¿Ducatʌ caiti aapi saidʌ ʌoodami siisapa agai ʌmo curusiaba ʌgai ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami? ¿Sioorʌ ʌgai ismaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami? ―tʌtʌdai ʌoodami. 35 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌ quiaa daacamu aapimʌ ʌʌmadu ʌʌpʌ chiʌʌqui tasai dai gʌnmamaatulda iñagai aanʌ. Cʌʌgavʌr giñcaʌca aapimʌ istumaasi gʌnaagidi aanʌ vai poduucai cʌʌgacʌrʌ oidacagi dai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi. Sioorʌ maicʌʌgacʌrʌ oidaga maimaata siaaco iimia agai coocai. 36 Aliʌsi gʌaagai isvaavoitudadagi aapimʌ istumaasi gʌnmamaatʌtuldi aanʌ quiaa daacatai aanʌ aapimʌ gʌnʌʌmadu vai poduucai cʌʌgacʌrʌ oidaca aapimʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. Caaagidacai ʌSuusi imaasi ii abiaadʌrʌ dai gʌʌʌsto taidʌ ʌoodami camaitʌʌ. 37 ɅSuusi idui mui naana maasi istumaasi gʌrgʌrducami ʌoodami vuitapi dʌmos vʌʌscʌrʌ maivaavoitu ʌgai. 38 Poduucai ʌpʌdui istumaasi gaaagidiña Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ Isaíacaru potʌtʌdai ʌgai Diuusi: GiñDiuusiga baitoma tomali ʌmaadutai maivaavoitu aidʌsi aagidi aatʌmʌ gʌñiñiooquituldiadamiga gʌñiooqui ʌoodami. Tomasi ʌoodami nʌidi issʌʌlicʌdʌ viaa aapi giñDiuusi guvucadagai vʌʌscʌrʌ maimaatʌ nʌidi istumaasi ʌpʌdui. Astʌtʌdai Isaíacaru. 39 Dai Isaíacaru ooja ʌʌpʌ istuisi maitistutuidi ʌoodami isvaavoitudagi dai podu ooja: 40 Nʌijadamu ʌgai istumaasi ivueeyi Diuusi dʌmos Diuusi maidagito ismaatʌ nʌijadagi. Ducami iscuupicagi vuupuidʌ. Caʌ ʌgai Diuusi ñiooquidʌ dʌmos Diuusi maidagito ismaatʌ caʌcagi. Dai Diuusi pocaiti: “Ʌgai maiʌma duucai gʌntʌtʌgito ʌlidi dai maitʌnvaavoitu vai poduucai cʌʌgacʌrʌ gʌnvuvaidan aanʌ”, ascaiti Diuusi. Asduucai ooja Isaíacaru. 41 Pocaiti Isaíacaru aagaitai ʌCristo. Isaía nʌidi ʌCristo gʌcoosigʌrʌ dai poduucai maí issʌʌlicʌdʌ vaamioma viaa guvucadagai ʌCristo sitomasioorʌ dai isvaamioma tʌaanʌi sitomasioorʌ. 42 Dʌmos vʌʌscʌrʌ muidutai ʌjudidíu tʌaanʌdamigadʌ vaavoitu ʌSuusi dʌmos maiaagidi vʌʌsi oodami. Ʌgai ʌʌbʌidi ismaatʌmudai ʌfariseo. Ʌgai camaidagitu isvaapaquiagi ʌquiuupaigadʌrʌ. 43 Vaamioma oojoidi ʌgai isʌoodami cʌʌgacʌrʌ nʌijadagi siʌDiuusi. 44 Ʌsuusi cavami iiña daidʌ icaiti: ―Tomasioorʌ sioorʌ iñvaavoitudagi ʌgai vaavoitudai ʌʌpʌ Diuusi giñooga. Ʌgai ʌgai daidʌ giñootoi. 45 Dai tomasioorʌ sioorʌ maatʌ istuiga aanʌ cʌʌga maatʌ istuiga ʌgai ismaacʌdʌ giñootoi. 46 Aanʌ andivia tami oidigi daama vai ʌoodami maatʌna istumaasi Diuusi ipʌlidi isivuaadagi dai divia aanʌ sai sioorʌ giñvaavoitudagi camaisoimaasi ivuaadagi. 47 Tomasioorʌ sioorʌ caʌcagi istumaasi gaaagiada aanʌ dai maitiñʌʌgiadagi aanʌ maitʌrʌgai ismaacʌdʌ gaaagida iñagai isducatai soimaasi taata agai ʌgai. Aanʌ divia tami oidigi daama sai cʌʌgacʌrʌ vuuvacʌna oodami, dai maisiu aagida iñagai oodami isducatai soimaasi taata agai ʌgai. 48 Tomasioorʌ sioorʌ gajiaadʌrʌ giñviaa aanʌ dai maivaavoitudai giññiooqui ʌgai gia sʌʌlicʌdʌ soimaasi taata agai siʌʌscadʌ caugitiʌgi oidigi. Giñmamaatʌtuldiaragacʌdʌ cʌʌga gʌmaatʌmu isʌgai ʌrsoimaasi ivuaadami. 49 Istumaasi aagai aanʌ maitʌraan ʌʌgi giññiooqui baiyoma aanʌ aagai mosʌcaasi istumaasi ipʌlidi giñooga. Ʌgai giñootoi daidʌ giñaagidi istumaasi gʌnaagida aanʌ dai istumaasi gʌnmaatʌtuldiagi aanʌ. 50 Dai cʌʌ maatʌ aanʌ sai istumaasi giñaagidi giñooga ansai gaaagidana gomaasicʌdʌ cʌʌgacʌrʌ vuvacʌi oodami. Cascʌdʌ aanʌ angaaagidi mosʌcaasi istumaasi giñtʌjai giñooga ansai gaaagidana ―caiti ʌSuusi ʌoodami.

13

1 Dai cayoga aayitadai ʌsiaa duudagai istuigaco ʌjudidíu tʌtʌgitoiña aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu Ejiipituaiñdʌrʌ, mosʌmo tasai viʌʌga. Camaatʌcatadai ʌSuusi iscaaayi istuigaco daivunu imia agai ʌgai idi oidigiaiñdʌrʌ dai ʌpamu noragia agai mʌʌca siaaco daja oogadʌ. ɅSuusi sʌʌlicʌdʌ oigʌdai vʌʌsi ismaacʌdʌ vaavoitudai ʌgai tami oidi daama, vʌʌsi gʌibʌdagacʌdʌ oigʌdai ʌgai. 2 Dai ʌSuusi ʌʌmadu aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ gacueeyitadai tucara. Taidʌ ʌʌquioma abiaadʌrʌ ʌDiaavora divia Simuñi maradʌ ʌUudasi Iscaliote ʌʌmadu dai ipʌlitu isgatʌʌgida ʌgai ʌSuusi sai bʌʌna ʌgai ismaacʌdʌ vuidʌrʌ vʌʌtʌcatadai. 3 ɅSuusi maatʌcatadai isDiuusi oogadʌ ʌgai ootoi tami oidi daama tʌvaagiaiñdʌrʌ dai isʌpamu gaamu aa gʌsiagi Diuusi ʌʌmadu. Dai ʌgai maatʌcatadai ʌʌpʌ isʌoogadʌ camaa guvucadagai sai tʌaanʌiña vʌʌsiaʌcatai. 4 Daidʌ quiaa acueeyitadai ʌSuusi ʌʌmadu aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ dai cʌquiva ʌgai dai maigo daí gʌdaamanaga yuucusi dai bʌi ʌmo gaquidacarui dai gʌpuraan vuu. 5 Amaasi toa suudagi ʌmo vaateejʌrʌ dai gʌaagacai gʌrvacuañimi gʌrʌʌcaso aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ. Dai gaquigi gaquidacarucʌdʌ ismaacʌdʌ gʌpuraana vuutadai. 6 Dai aidʌsi vacuaañda agaitadai ʌgai ʌSimuñi Piiduru ʌʌcasodʌ ʌgai potʌtʌdai: ―¿Aanʌ iñʌʌcaso pʌsvacuaana agai ʌʌpʌ? ―tʌtʌdai. 7 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Sivi maimaatʌ nʌidi aapi istuma vueeyi aanʌ dʌmos gooquiʌrʌ gia maatʌ nʌidamu aapi ―tʌtʌdai. 8 Dʌmos ʌPiiduru itʌtʌdai: ―Aanʌ giñʌʌcaso gia tomali ʌmo imidagai maitiñvacuaañdamu aapi ―tʌtʌdai. Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Ismaivacuaana aanʌ gʌʌʌcaso aidʌ gia aapia maitʌrgiñaduñi ―tʌtʌdai. 9 Taidʌ ʌSimuñi Piiduru itʌtʌdai: ―Giñbaitʌcʌaacamiga aidʌ gia maisiu mosʌcaasi giñʌʌcaso vacuaanamu aapi, gʌaagai pʌsvacuaanagi aapi giñnoonovi daidʌ giñmoo ʌʌpʌ ―tʌtʌdai. 10 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai: ―Sioorʌ utudami gʌnvapaʌtʌviagi maitʌaagai isvʌʌsi tuucugadʌ vacuaanagi mosʌcaasi ʌʌcasodʌ gʌaagai isvacuaanagi. Dai aapimʌ cavuaañicam vii dʌmos maisiu vʌʌscatai ―tʌtʌdai ʌSuusi. 11 Cʌʌ maí ʌSuusi sioorʌ tʌʌgida agaitadai, cascʌdʌ pocaiti sai maivʌʌscatai vuaañicam vii, poduucai tʌiya ʌlidi ʌSuusi isʌrsoimaasi ivuaadami ʌgai ismaacʌdʌ tʌʌgida agaitadai. 12 Dai canaato vacuaañdacai ʌSuusi aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌʌcasodʌ ʌpamu gʌai gʌdaamanaga yuucusi dai ʌpamu daiva meesa vuidʌrʌ. Daidʌ itʌtʌdai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ: ―¿Maatʌmʌsi nʌidi aapimʌ istumaasi idui aanʌ aapimʌcʌdʌ? 13 Aapimʌ mamaatʌtuldiadami dai baitʌcʌaacami giñaagai daidʌ ʌrvaavoi iñsaanʌ ʌrmamaatʌtuldiadami daidʌ ʌrbaitʌcʌaacami cascʌdʌ poduucai cʌʌga aagai aapimʌ. 14 Dai aanʌ iñsmaacʌdʌ ʌrgamamaatʌtuldiadamiga daidʌ ʌrgabaitʌcʌaacamiga cavacoi aanʌ aapimʌ gʌnʌʌcaso cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai mʌsiaipacoga gʌnvacuaañdiadagi aapimʌ gʌnʌʌcaso. 15 Aapimʌ aliʌsi gʌaagai mʌsivuaadagi ʌʌpʌ isducatai ivueeyi aanʌ. 16 Vaavuava istumaasi gʌnaagidi aanʌ sai tomali ʌmo piooñi maivaamioma nʌmʌga isgaaamu dai tomali ʌmo ootosicami maivaamioma namʌga siʌ ʌgai ismaacʌ ootoi. 17 Mʌsimaatʌ caʌ aapimʌ vʌʌsi imaasi dai ʌʌgiditai caʌ sʌʌlicʌdʌ baigʌnʌliadamu aapimʌ. 18 Dai aanʌ maivʌʌscatai gʌnaagai aagaitai mʌsaidʌ ʌrsoimaasi ivuaadami. Cʌʌ maatʌ ismaacʌdʌ ʌcovai vuvaitu aanʌ. Dai vʌʌscʌrʌ aliʌsi gʌaagai isʌpʌduñiagai istumaasi aagai Diuusi ñiooquidʌrʌ dai poduucai aagai: “Ʌgai vaa ismaacʌdʌ giñʌʌmadu acueeyi casi giñvuidʌrʌ gʌi”, caiti Diuusi ñiooquidʌrʌ. 19 Gʌnaagidi aanʌ imaasi maiquiaa ʌpʌduucai vai poduucai siʌʌscadʌ ʌpʌduñiagi aapimʌ vaavoitudana iñsaanʌ ʌrʌgai iñsmaacʌdʌ aagai aanʌ. 20 Vaavuava istumaasi gʌnaagidi aanʌ sai sioorʌ miaadʌgidagi giñootosa ʌgai gia giñmiaadʌgi aanʌ ʌʌpʌ dai sioorʌ giñmiaadʌgidagi aanʌ ʌgai gia miaadʌgi ʌgai ismaacʌdʌ giñootoi ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. 21 Caaagidacai ʌSuusi imaasi sʌʌlicʌdʌ soigʌʌʌli ʌgai dai sʌʌli aagidi dai potʌtʌdai: ―Vaavuava isʌmaadutai aapimʌ giñtʌʌgida agai saidʌ giñbʌʌna giñvuidʌrʌ vʌʌtʌcami ―tʌtʌdai ʌSuusi. 22 Amaasi aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai aipaco gʌrnʌnʌidimi vʌʌscatai maimaatʌcatai ismaacʌdʌ aagai ʌSuusi. 23 Aanʌ ʌSuusi abaana daivacai gauu. Aanʌ aliʌsi giñoigʌdaiña ʌSuusi. 24 Vaidʌ ʌSimuñi Piiduru gʌnoovicʌdʌ giñsisigidi ansai tʌcacana sioorʌ aagai ʌgai. 25 Amaasi aanʌ aabanion daiva ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: ―Giñbaitʌcʌaacamiga. ¿Voorʌ aagai aapi? ―tʌtʌdai aanʌ. 26 Taidʌ ʌSuusi giñaa noragi daidʌ povaiñtʌtʌdai: ―Vadʌidamu aanʌ laachi paana dai sioor maaquia aanʌ ʌgiava ʌgai ―iñtʌtʌdai. Amaasi vadʌitu laachi paana dai maa ʌUudasi. Ʌgai ʌrmaradʌ Simuñi Iscaliote. 27 Dai mosbʌi ʌUudasi ʌpaana daidʌ ʌDiaavora vaa ibʌdagʌrʌ ʌgai. Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai ʌUudasi: ―Istumaasi iduñia agai aapi, otoma iduuñi tuduidi ―tʌtʌdai. 28 Dʌmos tomali ʌmaadutai ismaacʌdʌ mees vuidʌrʌ daraaja maimaatʌ caʌ istuisi potʌtʌdai ʌSuusi. 29 ɅUudasi ʌgai dai bai darasacana vʌʌscatai tumiñsigadʌ cascʌdʌ ʌʌmadutai poduucai gʌntʌtʌgito sai Suusi tʌaanʌi issavʌda ʌgai ʌmo istumaasi ʌtumiñsicʌdʌ ʌsiaa duudagʌrʌ vʌʌtarʌ siʌpʌ maaquiagi ʌmo istumaasi ʌsoituutuigami. 30 Dai mosgau ʌpaana ʌUudasi dai vuusai quiidigamu. Dai casi ʌrtucarʌcatadai. 31 Dai mosvuusai ʌUudasi taidʌ ʌSuusi potʌi: ―Sivi gia maatʌmu oodami issʌʌlicʌdʌ viaa aanʌ guvucadagai aanʌ iñsmaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami. Dai maatʌmu ʌʌpʌ issʌʌlicʌdʌ siaa duutudai aanʌ Diuusi giñooga muucucai aanʌ curusiaba sai cʌʌgacʌrʌ vuvacʌna oodami poduucai isduucai ʌgai ipʌlidi. 32 Siʌʌscadʌ aanʌ iñsmaacʌdʌ viaa ʌmo sʌʌlicami tʌʌgidagi ʌoodami isDiuusi giñooga sʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai aidʌ gia Diuusi giñooga tʌʌgidamu oodami issʌʌlicʌdʌ viaa aanʌ guvucadagai ʌʌpʌ. Dai otoma iduñimu ʌgai gomaasi. 33 Giñaaduñi camaitʌvʌpi daacamu aanʌ aapimʌ gʌnʌʌmadu. Aapimʌ giñgaagamu dai maitiñtʌʌgimu. Dai aanʌ angʌnaagidi aapimʌ ʌpan duucai aagidi aanʌ ʌjudidíu sai mʌʌca siaaco imiagi aanʌ, aapimʌ maitistutuidi isiimiagi. 34 Dai aanʌ gʌnaagidi idi ñiooqui utudui sai aapimʌ aipacoga gʌnoigʌadaiña. Poduucai isduucai gʌnoigʌdai aanʌ poduucai ʌʌpʌ aliʌsi gʌaagai mʌsiaapimʌ aipacoga gʌnoigʌadagi. 35 Vai poduucai vʌʌsi oodami oidi daama cʌʌga maatʌmu mʌsiaapimʌ ʌrgiñmamaatʌrdamiga ―tʌtʌdai ʌSuusi. 36 Taidʌ ʌSimuñi Piiduru itʌtʌdai: ―Giñbaitʌcʌaacamiga, ¿pa imia agai aapi? ―tʌtʌdai. Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Mʌʌca siaaco imia iñagai aanʌ aapi maitistutuidi isiñoidági sivi, dʌmos gooquiʌrioma giñoidámu aapi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 37 Amaasi ʌPiiduru itʌtʌdai: ―Giñbaitʌcʌaacamiga, ¿tuisi maitistutuidi aanʌ isʌoidá sivi? Aanʌ baigiñduu iñsmuuquiagi aapi gʌvʌʌtarʌ ―tʌtʌdai. 38 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Mospocaiti aapi isbaigʌduu pʌsmuuquiagi aanʌ giñvʌʌtarʌ. Baiyoma sivi tucarʌ maiquiaa cucuicai ʌtacucu potʌimu aapi vaicojo ismaitʌgiñmaatʌ.

14

1 Maitavʌrvuaamʌ ʌnʌliada aapimʌ. Cʌʌgavʌr vaavoitudada Diuusi dai cʌʌgavʌr giñvaavoitudada aanʌ ʌʌpʌ. 2 Mʌʌca siaaco daja giñooga muidu baabaqui. Dai mʌʌca imia iñagai aanʌ dai movai duuñimu aanʌ siaaco oidaca aapimʌ. Ismaitʌrvaavoicamudai imaasi aanʌ gia maitʌnaagidamudai. 3 Dai caimʌcai aanʌ bai duuñimu siaaco oidaca aapimʌ aidʌ gia ʌpan divimu aanʌ daidʌ gʌnvaidacamu aanʌ vai aapimʌ oidacagi aan iñʌʌmadu. 4 Aapimʌ gia cʌʌ maatʌ siaaco imia iñagai aanʌ dai maatʌ ʌʌpʌ voi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 5 Taidʌ ʌTomás itʌtʌdai: ―Giñbaitʌcʌaacamiga aatʌmʌ maimaatʌ siaaco imia agai aapi. ¿Duucatʌ maatʌna aatʌmʌ voi? ―tʌtʌdai. 6 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌ voi iñducami aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ cascʌdʌ aanʌcʌdʌ aimu aapimʌ mʌʌca siaaco daja Diuusi. Dai aanʌcʌdʌ maatʌmu istumaasi ʌrvaavoi. Dai aanʌ gʌnmaacai ibʌdagai utudui. Mosʌcaasi sioorʌ giñvaavoitudagi aimu mʌʌca siaaco daja giñooga. 7 Iscʌʌga maatʌmudai aapimʌ iñsioorʌ aanʌ aidʌ gia maatʌmudai aapimʌ giñooga ʌʌpʌ. Dʌmos sivi maatʌ aapimʌ ʌgai canʌidi ʌgai cascʌdʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 8 Taidʌ ʌPiili itʌtʌdai: ―Giñbaitʌcʌaacamiga, gʌrdagitoñi tʌsnʌida aatʌmʌ Diuusi gʌrooga. Mosʌcaasi gomaasi ipʌlidi aatʌmʌ ―tʌtʌdai ʌPiili. 9 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Piili, mosʌʌ tʌvʌpi daja aanʌ gʌnʌʌmadu. ¿Ducatai maitiñmaatʌ aapimʌ quiaa? Sioorʌ giñnʌidi ʌgai nʌidi giñooga ʌʌpʌ. ¿Tuipʌsi giñaagidi iñsaanʌ gʌndagituagi mʌsnʌidagi aapimʌ Diuusi gʌrooga? 10 ¿Maitapʌsvaavoitudai aapi ismosʌmadugan tuutuiga aanʌ ʌʌmadu gʌrooga? Idi ñiooqui ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ maisiu ʌʌgi giñtʌgitoidacʌdʌ aagi aanʌ. Gʌrooga ʌgai daidʌ giñʌʌmadu daja daidʌ giñmaa guvucadagai isiduuna aanʌ aa duiñdagadʌ ʌgai. 11 Giñvaavoitudavurai aapimʌ isʌmadugan tuutuiga aanʌ ʌʌmadu gʌrooga. Ismaitiñvaavoitudai mosʌcaasi giññiooquicʌdʌ aidʌ gia giñvaavoitudavurai aapimʌ ʌnaana maasi gʌgʌrducamicʌdʌ iñsmaacʌdʌ ivuaadana aanʌ. 12 Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi isʌgai ismaacʌdʌ giñvaavoitudai iduuñimu ʌʌpʌ naana maasi gʌgʌrducami poduucai isduucai ivueeyi aanʌ dai asta istumaasi gʌgʌrducʌdioma iduñia agai ʌgai. Aanʌ noragimu mʌʌca siaaco daja gʌrooga cascʌdʌ. 13 Dai siuu duucu daanʌda aapimʌ Diuusi giñvaavoitudacai taanʌdavurai istumaasi ipʌlidi naidʌ gʌnmaaquimu aanʌ vai poduucai gʌmaatiagi isviaa guvucadagai giñooga. 14 Sʌʌlicʌdʌ iduuñimu aanʌ tomastumaasi istumaasi ismaacʌdʌ taanʌdagi aapimʌ giñvaavoitudacai. 15 Mʌsiaapimʌ iñoigʌdai ʌʌgiditai avʌrcaʌca ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ. 16 Siaanʌ daanʌdamu gʌrooga siʌgai gʌnootosdamu gʌibʌdaga vai ʌgai gʌnsoicʌdagi mʌsai vaamioma cʌʌga vaavoitudaiña daidʌ baigʌnʌliatudagi ʌpan duucai aanʌ gʌnsoicʌi daidʌ baigʌnʌliatudai sivi. Ʌgai vaa ʌgai daidʌ gamaatʌtuldiamu mosʌcaasi istumaasi ʌrvaavoi. Dai ʌgai vʌʌscʌrʌ gʌnʌʌmadu daaca agai. 17 Ʌoodami maivaavoitudadami maimaatʌ Diuusi Ibʌadʌ tomali maimaatʌ istan daja ʌgai cascʌdʌ maitistutuidi isdagituagi isʌʌmadu daacagi. Dʌmos ʌgai cadaja aapimʌ gʌnʌʌmadu daidʌ gʌnʌʌmadu daaca ʌgai tomastuigaco cascʌdʌ aapimʌ maatʌ Diuusi Ibʌadʌ. 18 Aanʌ gia maitʌndagitomu siʌʌgi daraaca aapimʌ. Ʌpan divimu aanʌ daidʌ gʌnʌʌmadu daacamu. 19 Otoma ʌoodami tami oidi daama oidacami camaitiñnʌijadamu, dʌmos aapimʌ gia giñtʌʌgimu ʌpamu. Aanʌ gia ʌpamu duaacamu cascʌdʌ aapimʌ oidaca agai tomastuigaco. 20 Aidʌ gia aapimʌ maatʌmu iñsaanʌ vʌʌscʌrʌ daja Diuusi giñooga ʌʌmadu. Dai aanʌ vʌʌscʌrʌ gʌnʌʌmadu daja. 21 Isʌmaadutai maatʌcagi istumaasi gatʌaanʌi aanʌ dai ʌʌgiditai caʌcagi poduucai cʌʌ maatʌ aanʌ issʌʌlicʌdʌ iñoigʌdai ʌgai. Dai Diuusi giñooga oigʌadamu vʌʌscatai ismaacʌdʌ giñoigʌdai. Dai aanʌ ʌʌpʌ oigʌadamu ʌgai. Dai aanʌ maatʌtuldamu ʌgai iñsaanʌ daja ʌgai ʌʌmadu ―tʌtʌdai ʌSuusi. 22 Aidʌ gia ñioo ʌUudasi (idi ʌrʌmai Uudasi maisiu Uudasi Iscaliote) dai potʌtʌdai: ―Gʌrbaitʌcʌaacamiga, ¿ducatai aapi gʌrmaatʌtuldamu mosʌcaasi aatʌmʌ pʌsgʌrʌʌmadu daja dai maimaatʌtulda agai ʌoodami maivaavoitudadami? ―tʌtʌdai. 23 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Sioorʌ giñoigʌdai ʌgai gia ʌʌgiditai caʌcamu giññiooqui. Daidʌ gʌrooga oigʌadamu ʌgai. Dai giñooga ʌʌmadu aanʌ daraajamu ʌgai ʌʌmadu. 24 Sioorʌ maitiñoigʌdai ʌgai gia maiʌʌgiditai caʌ giññiooqui. Idi ñiooqui ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ maisiu mosʌʌgi gʌnaagidi aanʌ baiyoma gomaasi ʌrñiooquidʌ Diuusi giñooga dai ʌgai giñootoi. 25 Aanʌ gʌnaagidi vʌʌsi imaasi quiaa aimʌraitai tami oidi daama aapimʌ gʌnʌʌmadu. 26 Dai daañidamu aanʌ Diuusi giñooga sai ʌgai ootosana gʌIbʌdaga sai ʌgai gʌnnuucadacana daidʌ baigʌnʌliatudana. Ʌgai ʌgai daidʌ gʌnmaatʌtuldiamu vʌʌsiaʌcatai dai ʌgai gʌntʌgitotulda vʌʌsi istumaasi gʌnaagidi aanʌ. 27 Canoragimu aanʌ dʌmos aapimʌ daraajamu dai gʌniibʌstacan tadacamu gʌniibʌdaga. Vʌʌscʌrʌ aanʌ gʌniibʌstudan tadatudamu gʌniibʌdaga maisiu ʌpan duucai oodami caiti isiibʌstudan tadacana. Maitavʌr vuaamʌ ʌnʌliada aapimʌ tomali maiʌʌbiada tomali ʌmo istumaasi. 28 Aapimʌ casi giñcai iscaiti aanʌ isimia iñagai mʌʌca siaaco daja gʌrooga dai iñsʌpamu divimu aanʌ dai ʌmapai daraajamu aatʌmʌ. Issʌʌlicʌdʌ giñoigʌadamudai aapimʌ aidʌ gia baigʌnʌliadamudai caʌcai iñsimia iñagai aanʌ. Giñooga vaamioma viaa guvucadagai iñsaanʌ cascʌdʌ. 29 Aanʌ gʌnaagidi imaasi sivi maiquiaa ʌpʌdui vai poduucai siʌʌscadʌ ʌpʌduñiagi aapimʌ cʌʌga vaavoitudamu istumaasi gʌnaagidi aanʌ. 30 Camaitʌvʌpi gʌnaatagidamu aanʌ aapimʌ. Casi bʌrimui ʌDiaavora. Ʌgai ʌgai dai tʌaanʌi ʌoodami ismaacʌdʌ maitiñvaavoitudai. Dʌmos ʌgai maitistutuidi aanʌcʌdʌ. 31 Dʌmos vʌʌscʌrʌ gʌaagai ispoduucai ʌpʌduñiagi vai ʌoodami maatiagi iñsaanʌ oigʌdai gʌrooga daidʌ iñsaanʌ ivueeyi vʌʌsi istumaasi giñtʌaanʌi ʌgai. Guuquivavurai aapimʌ. Timʌda tabʌrʌ.

15

1 Uuvasi dʌʌdʌ iñducami aanʌ. Dai uuvasi dʌʌdʌ nuucadacami ducami Diuusi gʌrooga. 2 Ʌmaamaradʌ ismaacʌdʌ maiiibiatai guicumai ʌnuucadacami daidʌ ʌgaquiadʌ maamaradʌ guicumai ʌʌpʌ vai poduucai vaamioma cʌʌga iibiatai ʌuuvasi dʌʌdʌ. 3 Daidʌ ʌmaamaradʌ ismaacʌdʌ cʌʌga iibiatai gʌnducami aapimʌ cʌʌga giñvaavoitudaitai. 4 Maitavʌr gajiaadʌrʌ giñviaa aapimʌ dai aanʌ maigajiaadʌrʌ gʌnviaa ʌʌpʌ. Ʌuuvasi maamaradʌ maisiu ʌʌgi iibiatai. Mosʌcaasi ʌmaamaradʌ ismaacʌdʌ quiaa arasaca ʌuuvasi dʌʌdʌ istutuidi isiibiatagi. Dai poduucai aapimʌcʌdʌ ʌʌpʌ. Mosʌcaasi sioorʌ apiavaavoitudada giññiooqui istutuidi iscʌʌgacʌrʌ oidacagi. 5 Uuvasi dʌʌdʌ iñducami aanʌ dai aapimʌ maamaradʌ gʌnducami. Sioorʌ maigajiaadʌrʌ giñviaagi ʌgai vaamioma cʌʌga istutuidi iscʌʌgacʌrʌ oidacagi. Aatʌmʌ ʌmapai daraaja cascʌdʌ. Aapimʌ ʌʌgi maitistutuidi isiduñiagi tomali ʌmo istumaasi cʌʌgaducami. 6 Sioorʌ gajiaadʌrʌ viaa giññiooqui gajiaadʌrʌ viaamu aanʌ ʌʌpʌ, poduucai isduucai gʌguicomai ʌuuvasi maamaradʌ ismaacʌdʌ maiiibiatai dai gaquisarʌi. Dai gooquiʌrʌ gʌʌmpaidi ʌmaamaradʌ gaquiadʌ daidʌ mʌmʌidi. 7 Isaapimʌ maitiñdagitu dʌmos baiyoma apiavaavoitudada giñmamaatʌtuldaraga aidʌ gia giñtaañimu istumaasi ipʌliadagi dai aidʌ gia aanʌ gʌnmaaquimu. 8 Siʌʌscadʌ aapimʌ cʌʌgacʌrʌ oidacagi poduucai siaa duutuda aapimʌ Diuusi, dai poduucai cʌʌga gʌmaatʌ isaapimʌ ʌrgiñmamaatʌrdamiga. 9 Poduucai isduucai giñoigʌdai giñooga poduucai aanʌ ʌʌpʌ gʌnoigʌdai aapimʌ. Apiavʌr tʌtʌgitoda aapimʌ iñsgʌnoigʌdai aanʌ. 10 Isʌʌgiadagi aapimʌ giñmamaatʌtuldaraga poduucai tʌtʌgitodamu aapimʌ iñsgʌnoigʌdai aanʌ. Dai aanʌ ʌʌpʌ ʌʌgidi vʌʌsi istumaasi giñaagidi giñooga dai baigiñʌlidi aanʌ giñoigʌdaitai ʌgai. 11 Gʌnaagidi aanʌ idi ñiooqui vai poduucai aapimʌ baigʌnʌliadagi aanʌ iñʌʌmadu dai isvʌʌsi gʌniibʌdacʌdʌ baigʌnʌliada aapimʌ. 12 Dai aanʌ gʌntʌjai mʌsiaipacoga gʌnoigʌada aapimʌ poduucai isduucai gʌnoigʌdai aanʌ. 13 Sioorʌ aliʌsi oigʌadagi ʌmoco gʌaduñi ʌgai gia bai gʌduu ismuuquiagi ʌgai vʌʌtarʌ. 14 Dai aapimʌ ʌrgiñaaduñicamu mʌsivuaadagi istumaasi gʌnaagidi aanʌ. 15 Aanʌ camaigiñpipiooñiga gʌnaagai. Ʌpiooñi maimaatʌ istuma vueeyi aamudʌ cascʌdʌ. Baiyoma aanʌ giñaaduñi gʌnaagai. Aanʌ casi gʌnaagidi vʌʌsi istumaasi giñaagidi giñooga cascʌdʌ. 16 Aapimʌ maiʌcovai giñvusaitu baiyoma aanʌ ʌcovai gʌnvuvaitu aapimʌ. Dai aanʌ gʌnootoi aapimʌ sai aagidana giññiooqui aa oodami vʌʌscʌrʌ cʌʌgacʌrʌ oidacatai aapimʌ. Daidʌ giñooga gʌnmaaquimu vʌʌsi istumaasi taañʌdagi aapimʌ giñvaavoitudaitai. 17 Dai aanʌ gʌntʌaanʌi siaipacoga gʌnoigʌada aapimʌ. 18 Isʌoodami gʌncʌʌdadagi aapimʌ gʌntʌgitovurai isaanʌ giñcʌʌdaina ʌgai ʌpʌga. 19 Isaapimʌ uurapʌcʌdamudai ʌoodami maivaavoitudadami aidʌ gia ʌgai gʌnoigʌadamudai poduucai isduucai gʌnoigʌdai ʌgai aipacoga. Dʌmos aanʌ ʌcovai gʌnvuvaitu ʌoodami maivaavoitudadami saagidiaiñdʌrʌ dai sivi camaiuurapʌcʌi aapimʌ ʌgai. Cascʌdʌ ʌgai gʌncʌʌdai. 20 Gʌntʌtʌgitovurai aapimʌ isgʌnaagidi aanʌ sai tomali ʌmo piooñi maivaamioma namʌga siʌaamudʌ. Ʌoodami soimaasi giñtaatatuli aanʌ ismaacʌdʌ gaaamu cascʌdʌ soimaasi gʌntaatatuldamu ismaacʌdʌ giñpipiooñiga gʌnducami. Ʌʌmo oodami ʌʌgiditai caʌ giññiooqui poduucai ʌʌpʌ ʌʌmo oodami ʌʌgiditai caʌcamu gʌnñiooqui. 21 Vʌʌsi gomaasi iduuñimu ʌgai giñvaavoitudacai aapimʌ. Ʌgai maimaatʌ ʌgai ismaacʌdʌ giñootoi cascʌdʌ. 22 Iñsaanʌ maidivimudai dai maiñiooquidamudai ʌgai aidʌ gia ʌgai maigajiaadʌrʌ giñviaamudai. Dʌmos aliʌsi soimaasi idui ʌgai gajiaadʌrʌ giñviaacai maitiipucatai istui. 23 Sioorʌ giñcʌʌdada ʌgai gia cʌʌdai Diuusi gʌrooga ʌʌpʌ. 24 Iñsaanʌ maitiduuñimudai ʌgai saagida naana maasi gʌgʌrducami ismaacʌdʌ maitidui tomali ʌmo ʌmai ʌgai maisoimaasi iduuñimudai gajiaadʌrʌ giñviaacai. Dʌmos tomasi ʌgai nʌidi vʌʌsi gomaasi vʌʌscʌrʌ giñcʌʌdai daidʌ ʌgai cʌʌdai giñooga ʌʌpʌ. 25 Aidʌsi ʌpʌdui imaasi aidʌ ʌpʌdui istumaasi caoojisi ʌjudidíu sʌʌlicamigadʌrʌ dai pocaiti: “Giñcʌʌdai ʌgai maitiipucatai istucudʌ”, ascaiti. 26 Dʌmos daañimu aanʌ giñooga vai ʌgai ootosana gʌIbʌdaga. Dai siʌʌscadʌ diviagi ʌgai gʌnsoicʌdamu mʌsai cʌʌga vaavoitudaiña daidʌ baigʌnʌliatudamu ʌgai. Dai ʌgai gia gʌnaagidamu mosʌcaasi istumaasi ʌrvaavoi. Dai ʌgai gʌnaagidamu naana maasi istumaasi giñaagaitai aanʌ. 27 Dai aapimʌ ʌʌpʌ aagidamu aa oodami naana maasi istumaasi cʌcʌʌgaducami giñaagaitai aanʌ. Aapimʌ aanʌ iñʌʌmadu ajioopaitadai tucamidʌrʌ abiaadʌrʌ cascʌdʌ.

16

1 Vʌʌsi imaasi gʌnaagidi aanʌ mʌsai apiacʌʌga vaavoitudaiña. 2 Daidʌ ʌjudidíu ismaacʌdʌ maisʌʌlicʌdʌ maatʌ Diuusi gʌrooga tomali maisʌʌlicʌdʌ giñmaatʌ maitʌndagitamu isaapimʌ vapaaquiagi quiquiuupaigʌdʌrʌ. Dai aimu istuigaco ʌgai vaa gʌncoodamu poʌliditai ispoduucai ivueeyi istumaasi Diuusi ipʌlidi. 4 Poduucai gʌnaagidi aanʌ vai siʌʌscadʌ ʌpʌduuñiagi gomaasi ismaacʌdʌ gʌnaagidi aanʌ aidʌ gia tʌgitomu aapimʌ iscasi gʌnaagidi aanʌ. Aanʌ gʌnʌʌmadu aimʌraitadai cascʌdʌ maitʌnaagidi aanʌ imaasi ʌʌquioma. 5 Dʌmos sivi caʌpamu imimu aanʌ mʌʌca siaaco daja giñooga. Ʌgai ʌgai dai giñootoi tami oidi daama. Dai tomali ʌmaadutai maitiñtʌcacai aapimʌ iñsiaaco imia iñaagai. 6 Baiyoma soigʌnʌʌli aapimʌ gʌnaagidacai aanʌ imaasi. 7 Dʌmos sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi isvaamiomʌ ʌrcʌʌgai aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ iñsimi aanʌ. Iñsmaiimia aanʌ aidʌ gia maidivimu ʌgai ismaacʌdʌ gʌnsoicʌda agai mʌsai vaamioma cʌʌga vaavoitudaiña dai baigʌnʌliatudagi. Dʌmos iñsimia aanʌ aidʌ gia baigovai ootosamu aanʌ ʌgai. 8 Siʌʌscadʌ divia ʌgai maatʌtuldiadamu oodami isʌrsoimaasi ivuaadami maitiñvaavoitudacai ʌgai. Daidʌ Diuusi Ibʌadʌ maatʌtuldiadamu ʌoodami ʌʌpʌ iñsaanʌ sʌʌlicʌdʌ cʌʌga giñtʌgito dai tomali ʌmo imidagai maisoimaasi idui aanʌ. Vʌʌsi imaasi cʌʌga maatʌmu ʌgai imʌcai aanʌ mʌʌca siaaco daja giñooga dai aapimʌ camaitiñʌijadamu. Daidʌ Diuusi Ibʌadʌ maatʌtuldiadamu ʌoodami isʌmo imidagai Diuusi soimaasi taatamituldiamu ʌoodami maivaavoitudadami. Dai aidʌ gia Diuusi soimaasi taatamituldiamu ʌDiaavora ʌʌpʌ. 12 Quiaa oidaga naana maasi istumaasi gʌnaagida iñʌlidi aanʌ dʌmos aapimʌ maitistutuidi ismaatʌ caʌcagi sivi. 13 Siʌʌscadʌ diviagi Diuusi Ibʌadʌ ʌgai gʌnmaatʌtuldiamu vʌʌsi istumaasi ʌrvaavoi. Vʌʌsi istumaasi aagai ʌgai ʌrvaavoi. Ʌgai gʌnmaatʌtuldiamu maisiu istumaasi ʌʌgi ʌgai ipʌlidi, baiyoma ʌgai gʌnmaatʌtuldiamu mosʌcaasi istumaasi aagidi aanʌ. Dai ʌgai gʌnaagidamu istumaasi ʌpʌduñia agai. 14 Dai ʌgai soicʌda agai oodami sai siaa giñduutudaiña mamaatʌtulditai ʌgai istumaasi aanʌ aagidi. 15 Vʌʌsi istumaasi aagai giñooga ʌgai vaa ñiooqui aagai aanʌ ʌʌpʌ cascʌdʌ pocaiti aanʌ sai Diuusi Ibʌadʌ gʌnmaatʌtuldiamu istumaasi aagai aanʌ. 16 Caotoma maitiñnʌijadamu aapimʌ dai gooquiʌrʌ maitʌvʌpicʌdʌ ʌpamu giñtʌʌgimu. Aanʌ imimu tʌvaagiamu siaaco daja giñooga cascʌdʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 17 Amaasi ʌʌmoco aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi aipaco gʌrtʌcacaimi dai pocaitimi: ―Istʌiya ʌlidi goovai dai pocaiti tʌsai caotoma mainʌijada ragai aatʌmʌ dai gooquiʌrʌ maitʌvʌpicʌdʌ ʌpamu tʌʌgia ragai. Dai sai imia agai tʌvaagiamu siaaco daja oogadʌ. 18 Istuisi pocaiti goovai tʌsai otoma camaitʌʌgia ragai. Aatʌmʌ maimaatʌ caʌ istʌiya ʌlidi goovai ―caiti aatʌmʌ. 19 ɅSuusi maatʌcatadai isaatʌmʌ tʌcaca ipʌliditadai ʌmo istumaasi cascʌdʌ povʌrtʌtʌdai: ―Casi gʌnaagidi aanʌ sai caotoma maitiñnʌijadamu aapimʌ dai gooquiʌrʌ maitʌvʌpicʌdʌ ʌpamu giñtʌʌgimu. ¿Gomaasi mʌsaagai aapimʌ? 20 Sʌʌlicʌdʌ aapimʌ soigʌnʌliadamu dai suaanʌdamu dʌmos ʌoodami maivaavoitudadami baigʌnʌliadamu. Dʌmos gʌnsoiʌliaraga ugitimu sibaigʌnʌliadamu aapimʌ. 21 Siʌʌscadʌ ʌmo ooqui cacoocoagi duaaidia agaitai ali oodami aliʌ soimaasi taatacana ʌgai dʌmos siʌʌscadʌ cavuusai ʌali oodami camaitʌgito iscavami cooco baigʌʌliatugaitai iscavuusai ʌmo ali oodami. 22 Poduucai aapimʌ soigʌnʌlidi sivi dʌmos ʌpan divimu aanʌ dai gʌnnʌidamu dai aidʌ gia sʌʌlicʌdʌ baigʌnʌliadamu aapimʌ dai maitiipucamu sioorʌ soigʌnʌʌliatudagi. 23 Aidʌ tasʌrʌ camaitiñtʌcacamu aapimʌ tomali ʌmo istumaasi. Sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi mʌsiaapimʌ tañiagi Diuusi gʌrooga tomastumaasi giñvaavoitudacai ʌgai gia gʌnmaaquimu istumaasi tañiagi aapimʌ. 24 Ʌʌquioma daanʌiña aapimʌ Diuusi maisiu giñsʌʌlicamigacʌdʌ. Sivi gia taanʌdavurai aapimʌ Diuusi istumaasi tʌgitocagi giñsʌʌlicamigacʌdʌ dai Diuusi gʌnmaaquimu vai poduucai sʌʌlicʌdʌ baigʌnʌliadamu aapimʌ. 25 Aanʌ gʌnaagidi ʌʌmo istumaasi gʌnmaatʌtulda iñʌliditai ʌma maasi. Dʌmos aimu istuigaco aanʌ camaipoduucai gʌnmamaatʌtuldiadamu baiyoma sʌʌli gʌnaagiadamu aanʌ naana maasi istumaasi aagaitai Diuusi gʌrooga. 26 Dai aidʌ tasʌrʌ daañidamu aapimʌ Diuusi gʌrooga giñsʌʌlicamigacʌdʌ. Dai camaitʌgitocamu aapimʌ iñsaanʌ daanʌdagi gʌrooga aapimʌ gʌnvʌʌtarʌ. 27 Diuusi gʌrooga sʌʌlicʌdʌ gʌnoigʌdai giñoigʌdaitai aapimʌ dai vaavoitudaitai iñsaanʌ divia mʌʌcadʌrʌ siaaco oidaga Diuusi gʌrooga. 28 Vaavuava iñsaanʌ divia mʌʌcadʌrʌ siaaco oidaga Diuusi giñooga dai divia aanʌ tami oidi daama. Dai sivi caimʌdamu aanʌ ʌpamu gaamucu siaaco daja gʌrooga ―tʌtʌdai ʌSuusi. 29 Taidʌ aatʌmʌ ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ potʌtʌdai: ―Sivi gia casʌʌli gʌraagidi dai maisiu gʌraagidi ʌmo istumaasi gʌrmaatʌtulda ʌliditai ʌma maasi. 30 Sivi gia cʌʌ maatʌ aatʌmʌ isaapi maatʌ vʌʌsiaʌcatai. Aapi maitʌgito isʌmo oodami gʌtʌcaca ʌmo istumaasi. Aapi camaatʌ vʌʌsi istumaasi tʌtʌgitoi oodami cascʌdʌ. Imaasicʌdʌ cavaavoitu aatʌmʌ isaapi divia mʌʌcadʌrʌ siaaco daja Diuusi ―tʌtʌdai aatʌmʌ. 31 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: ―¿Sʌʌlicʌdʌ mʌsgiñvaavoitudai aapimʌ? 32 Otoma aimu istuigaco aapimʌ aipacoga voopoimu dai ʌʌgi ginviaamu. Dʌmos vʌʌscʌrʌ maiʌʌgi daacamu aanʌ. Diuusi giñooga giñʌʌmadu daacamu cascʌdʌ. 33 Vʌʌsi imaasi gʌnaagidi aanʌ vai aapimʌ gʌniibʌstacan tadaca giñvaavoitudacai. Tami oidigi daama sʌʌlicʌdʌ soimaasi taatamu aapimʌ. Dʌmos maitavʌrvuaam ʌnʌliada aapimʌ aanʌ gia vaamioma istutuidi siʌgai ismaacʌdʌ viaa guvucadagai tami oidi daama ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi.

17

1 Caaagidacai ʌSuusi imaasi dai tai nʌnʌaava tʌvaagi amacoga daidʌ itʌtʌdai: ―Giñooga caaayi siuu duucu aapi tʌʌgidagi oodami iñsaanʌ gʌmara viaa guvucadagi dai tʌʌgidamu aanʌ oodami issʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai aapi. 2 Aapiapa ʌgai daidʌ giñmaa sʌʌlicami ansai aanʌ tʌaanʌiña vʌʌsi oodami oidi daama oidacami. Dai ansai aanʌ maacana ibʌdagai utudui vʌʌsi ismaacʌdʌ aapi ʌco vuvaitu vai ʌgai vʌʌscʌrʌ oidacamu aatʌmʌ gʌrʌʌmadu. 3 Dai sioorʌ viaacamu idi ibʌdagai utudui poduucai ʌgai gʌmaatʌ aapi daidʌ giñmaatʌ aanʌ ʌʌpʌ. Daidʌ maatʌ ʌgai isʌʌgi aapi sʌʌlicʌdʌ ʌrDiuusi, dai isaapi giñootoi tami oidigi daama. 4 Camamaatʌtuli aanʌ ʌoidacami tami oidi daama isaapi vaamioma viaa guvucadagai sitomasioorʌ. Canaato aanʌ aa duiñdagai ismaacʌdʌ giñtʌjai aapi. 5 Sivi gia giñooga ʌpamu igiñmaaca ʌgai vaa guvucadagai ismaacʌdʌ viaacatadai aanʌ aapi ʌʌmadu maiquiaa tiipucatai oidigi abiaadʌrʌ. 6 Camaatʌtuli aanʌ ʌgai ismaacʌdʌ ʌco vuvaitu aapi oidigi daama oidajami saagidiaiñdʌrʌ istuiga aapi. Aapi ʌco vuvaitu ʌgai vaidʌ giñoidátucuiña dai ʌʌgiditai caʌcana gʌñiooqui ismaacʌdʌ aagidi aanʌ. 7 Dai sivi ʌgai cʌʌ maatʌ ismosʌcaasi istumaasi giñaagidi aapi ʌgai vaa ñiooqui aagidi aanʌ ʌgai. 8 Poduucai aanʌ aagidi ʌgai gʌñiooqui ismaacʌdʌ giñmaa aapi dai ʌgai vaavoitu giñiooqui. Dai ʌgai vaavoitudai ʌʌpʌ iñsaanʌ divia mʌʌcadʌrʌ siaaco daja aapi daidʌ isaapi giñootoi tami oidi daama. 9 Gʌdaañʌi aanʌ pʌsai nuucadacana ʌgai ismaacʌdʌ giñoidatucui ʌgai vaa ismaacʌdʌ ʌco vuvaitu aapi dai maisiu gʌdaanʌi pʌsai nuucadacana aapi ʌmaivaavoitudadami. 10 Vʌʌsi istumaasi viaa aapi ʌraanʌ iñtuidaga ʌʌpʌ dai vʌʌsi istumaasi viaa aanʌ ʌraapi gʌtuidaga ʌʌpʌ. Dai vʌʌsi aapi gʌmaamara ʌraanʌ giñmaamara ʌʌpʌ. Sʌʌlicʌdʌ siaa giñduutuadamu oodami nʌiditai isducatai ivueeyi ʌgai ismaacʌdʌ giñvaavoitudai. 11 Aanʌ gia camaiviimu tami oidi daama baiyoma imimu aanʌ mʌʌca siaaco daja aapi. Dʌmos ʌgai gia viimu tami oidi daama. Giñooga aapi tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi sʌʌlicʌdʌ cʌʌga tʌgito aapi. Nuucadañi aapi gʌguvucadacʌdʌ ʌgai ismaacʌdʌ ʌco vuvaitu aapi vai ʌgai viaacagi ʌmo tʌgitoidagai ʌpan duucai aatʌmʌ viaa ʌmo tʌgitoidagai. 12 Aidʌsi quiaa aimʌraitadai aanʌ ʌgai ʌʌmadu tami oidi daama cʌʌga nuucadatadai aanʌ gʌguvucadacʌdʌ ʌgai ismaacʌdʌ ʌco vuvaitu aapi dai soicʌitadai aanʌ sai apiavaavoitudaiña. Tomali ʌmoco maigajiaadʌrʌ giñviaa mosʌca ʌmoco ʌgai ismaacʌdʌ ʌʌmadu daja ʌDiaavora dai poduucai ʌpʌdui ismaacʌdʌ casi ooja Diuusi ñiooquidʌrʌ. 13 Dai sivi caimia iñagai aanʌ mʌʌca siaaco daja aapi. Dʌmos quiaa daacatai aanʌ tami oidi daama aagidi aanʌ vʌʌsi imaasi giñmamaatʌrdamiga vai ʌgai baigʌnʌliada poduucai isduucai baigiñʌlidi aanʌ. 14 Camaa aanʌ gʌñiooqui ʌgai. Daidʌ ʌmaivaavoitudadami sʌʌlicʌdʌ cʌʌdai ʌvaavoitudadami. Ʌvaavoitudadami camaisoiduucai oidaga cascʌdʌ. Ʌvaavoitudadami cʌʌgacʌrʌ oidaga giñʌʌpan duucai. 15 Aanʌ maitʌdaanʌi pʌsai vuvaidana ʌvaavoitudadami oidigi daamaiñdʌrʌ mosʌcaasi gʌdaanʌi aanʌ pʌsai sobicʌdana ʌDiaavora vai ʌgai maisoimaasi duiñtuldana. 16 Aanʌ gia maisoiduu oidaga daidʌ giñmamaatʌrdamiga maisoiduu oidaga poduucai isduucai soiduu oidaga ʌmaivaavoitudadami. 17 Soicʌdañi aapi giñmamaatʌrdamiga vai ʌgai sʌʌlicʌdʌ cʌʌga gʌntʌtʌgitocana dai cʌʌga oidacagi vaavoitudacai ʌgai gʌñiooqui. Gʌñiooqui sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi cascʌdʌ. 18 Poduucai isduucai aapi giñootoi tami oidi daama aanʌ ʌʌpʌ ootosa giñmamaatʌrdamiga vai aagidiana ʌgai gʌñiooqui ʌoodami tami oidi daama oidacami. 19 Dai aanʌ gia sʌʌlicʌdʌ gʌʌʌgidi vʌʌsi istumaasi giñtʌaanʌi aapi vai poduucai ʌgai ʌʌpʌ sʌʌlicʌdʌ gʌʌʌgiadagi dai cʌʌgacʌrʌ oidacagi. 20 Maisiu mosʌcaasi gʌdaanʌi aanʌ pʌsai soicʌiña giñmamaatʌrdamiga baiyoma gʌdaanʌi aanʌ pʌsai soicʌiña ʌgaa ismaacʌdʌ vaavoituda agai aagidacai giñmamaatʌrdamiga gʌñiooqui. 21 Dai gʌdaanʌi aanʌ giñooga isʌgai vʌʌscatai mosʌmadugan duucai tʌtʌgitoiña ʌpan duucai aatʌmʌ mosʌmadugan duucai tʌtʌgitoi. Mosʌmadugan duucai tʌtʌgitodacai ʌgai poduucai ʌoodami oidi daama oidacami vaavoituda agai pʌsigiñootoi aapi tami oidi daama. 22 Poduucai isduucai aapi giñooga giñsiaa duutudai iñʌʌmadu aimʌraitai poduucai ʌʌpʌ aanʌ siaa duutudai giñmamaatʌrdamiga ʌʌmadu aimʌraitai aanʌ. 23 Ʌgai ʌʌmadu daja aanʌ. Dai aapi giñʌʌmadu daja. Dai poduucai ʌmadugan duucai tʌtʌgitoi ʌgai daidʌ poduucai ʌmaivaavoitudadami maatʌmu isaapi giñootoi daidʌ isaapi oigʌdai giñmamaatʌrdamiga poduucai isduucai giñoigʌdai aapi. 24 Giñooga, aapi ʌco vuvaitu ʌgai aanʌ iñvʌʌtarʌ. Dai aanʌ ipʌlidi isʌgai giñʌʌma daraajagi dai nʌidagi iñsaanʌ viaa ʌmo sʌʌlicami ismaacʌdʌ giñmaa aapi dai iñsaanʌ ʌrʌmo gʌʌ tʌaanʌdami mʌʌca siaaco daja aapi. Maiquiaa cʌquivacai oidigi abiaadʌrʌ giñoigʌdai aapi cascʌdʌ giñmaa ʌsʌʌlicami. 25 Giñooga aapi ivueeyi mosʌcaasi istumaasi ʌrsʌʌlicami. Ʌoodami maivaavoitudadami maitʌmaatʌ dʌmos aanʌ gia gʌmaatʌ. Daidʌ giñmamaatʌrdamiga cʌʌ maatʌ isaapi giñootoi ansai diviana tami. 26 Aanʌ casi aagidi ʌgai istuiga aapi. Dai quiaa aagidimi aanʌ ʌgai istuiga aapi, vai poduucai ʌgai giñoigʌadagi poduucai isduucai aapi giñoigʌdai, ʌʌmadu daacatai aanʌ ʌgai ―tʌtʌdai ʌSuusi gʌooga.

18

1 Dai casi aagidacai ʌSuusi imaasi ii ʌgai aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌʌmadu mʌʌmocoradʌrʌ ʌaqui Sedʌróñi mʌʌca siaaco muidu oliivosi dʌʌdʌdʌ. Dai movaapa ʌgai uusi saagida. 2 Daidʌ ʌUudasi cʌʌga maatʌcatadai ami, ʌSuusi ʌʌmadu aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌgai duudatai ami gʌrʌmpaidiña cascʌdʌ. ɅUudasi ʌgai dai ami gatʌʌgida agaitadai ʌSuusi mʌsai bʌʌcaiña dai muaana. 3 Taidʌ ʌUudasi ami divia siaaco daacatadai ʌSuusi dai vaidati mui sandaaru. Siʌʌsi guviernu sandaarugadʌ icaasi ʌjudidíu quiuupaigadʌ sandaarugadʌ ismaacʌdʌ ootoi ʌbaitʌguucacamigadʌ papaali daidʌ ʌfariseo. Ʌsandaaru vucati mamaastai dai cuudagi. 4 Dʌmos ʌSuusi camaatʌcatai vʌʌsi istumaasi ʌpʌduñia agaitai vuidʌrʌ cʌquiva ʌsandaaru dai tʌcacai dai potʌtʌdai: ―¿Moor gaagai aapimʌ? ―tʌtʌdai. 5 Taidʌ ʌsandaaru aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Gaagai aatʌmʌ ʌSuusi Nasareetʌrʌ oidacami ―tʌtʌdai. Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Aanʌava ―tʌtʌdai. Taidʌ ʌsandaaru saagida cʌʌca ʌUudasi. Ʌgai vaa ʌgai daidʌ gatʌʌgi ʌSuusi. 6 Aidʌsi ʌSuusi itʌtʌdai: “Aanʌanʌ”, taidʌ ʌsandaaru taí suuli dʌvʌʌrapi. 7 Taidʌ ʌSuusi mostʌcacai ʌʌpʌpʌ ʌsandaaru daidʌ itʌtʌdai: ―¿Moor gaagai aapimʌ? ―tʌtʌdai. Taidʌ ʌsandaaru itʌtʌdai: ―Gaagai aatʌmʌ ʌSuusi Nasareetʌrʌ oidajami ―tʌtʌdai. 8 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Casi gʌnaagidi aanʌava. Isgiñgaagaimi aapimʌ, dagitavurai vai iimʌna idi ismaacʌdʌ giñʌʌmadu guuca ―tʌtʌdai. 9 Dai mopovʌdui dai ʌpʌdui istumaasi caaagaitaidai ʌSuusi: “Ismaacʌdʌ ʌco vuvaitu giñooga tomali ʌmaadutai maitiñvoopoji”, caititadai ʌSuusi. 10 Amaasi Simuñi Piiduru vusaitu gʌcusiru dai ʌgaicʌdʌ iquitʌ naacadʌ sʌʌlisa padʌrʌ Malico. Ʌgai ʌrpiooñigadʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali. 11 Dʌmos ʌSuusi itʌtʌdai Piiduru: ―Ʌpamu igʌcubiertagʌrʌ cʌʌsa gʌcusiru. Aliʌsi gʌaagai iñsaanʌ soimaasi taatagi poduucai isduucai aagai giñooga issoimaasi taata iñagai aanʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 12 Amaasi ʌguviernu sandaarugadʌ ʌʌmadu ʌtʌaanʌdamigadʌ ʌgai ʌʌmadu ʌjudidíu sandaarugadʌ bʌi ʌSuusi dai vuu. 13 Dai otoma vaidacai ʌAanási quiidiamu Aanási ʌrtuubadʌ Caifási. Aidʌ uumirʌ Caifási ʌrbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali. 14 Ʌgai vaa Caifási caaagiditadai ʌjudidíu isvaamioma ʌrcʌʌgai ʌgai vʌʌtarʌ ismuuquiagi ʌmo cʌʌli vʌʌsi oodami vʌʌtarʌ. 15 Simuñi Piiduru ʌʌmadu aanʌ oí ʌSuusi. Ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali giñmaatʌcatadai cascʌdʌ vaa aanʌ Suusi ʌʌmadu tuisicana quiidʌrʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ. 16 Dʌmos Piiduru quiidigana vii cuuparagai abaana. Cascʌdʌ aagidi aanʌ ʌali ooqui ismaacʌdʌ nuucada quitaagiña sai maacana oigaragai isvaaquiagi Piiduru. Dai mosai vaaquimi ʌPiiduru 17 taidʌ ʌali ooqui tʌcacai ʌPiiduru daidi itʌtʌdai: ―¿Maitasi ʌrvaavoi isaapi ʌrmamaatʌrdamigadʌ gomaisapicʌdʌ? ―tʌtʌdai ʌali ooqui. Taidʌ ʌPiiduru itʌtʌdai: ―Chuava. Angia chu ―tʌtʌdai. 18 Ʌpidicatadai aidʌpʌrʌ cascʌdʌ ʌpipiooñi ʌʌmadu ʌsandaaru ganai daidʌ gʌuucadaca taí. Vaidʌ ʌPiiduru ami gasaagida cʌʌcʌ ʌʌpʌ daidʌ uucadacai ʌʌpʌ. 19 Ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali tʌcacaimi ʌSuusi soorʌ ʌrmamaatʌrdamigadʌ ʌgai dai astumaasi mamaatʌtuli ʌgai. 20 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌ gaaagidi giññiooqui ʌoodami vuitapi dai vʌʌscʌrʌ gamamaatʌtulitadai ʌaali quiquiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu daidʌ ʌgʌʌ quiuupaigadʌrʌ ʌjudidíu siaaco gʌnʌmpaidi ʌgai. Dai aanʌ maisiu ʌʌstocai gaaagidi tomali ʌmo istumaasi. 21 ¿Tuipʌsi giñtʌcacai? Tʌcacañi aapi ʌgai ismaacʌdʌ giñcaʌ vai ʌgai gʌaagidana istumaasi gaaagidi aanʌ. Cʌʌ maatʌ ʌgai istumaasi gaaagidi aanʌ ―tʌtʌdai ʌSuusi. 22 Potʌʌdacai ʌSuusi tai ʌmo sandaaru ʌgʌʌ quiuupiaiñdʌrʌ mocʌaacatadai dai gʌʌgʌ ʌgai ʌSuusi vuivasadʌrʌ daidʌ itʌtʌdai: ―Maitiñiooquiada ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali ―tʌtʌdai ʌsandaaru. 23 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Isaagai aanʌ ʌmo istumaasi maicʌʌgaducami iñaagidañi aapi istumaasi maicʌʌgaducami aagai aanʌ. Dʌmos iscʌʌgadu istumaasi aagidi aanʌ, ¿tuipʌsi giñgʌʌgʌ? ―tʌtʌdai ʌSuusi. 24 Amaasi ʌsandaaru vuu ʌSuusi tai Aanási ootoi ʌSuusi Caifási quiidiamu. Caifási ʌrʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali. 25 Vaidʌ Piiduru quiaa taíco cʌaacatadai dai gʌuucada. Daidʌ ʌgaa ismaacʌdʌ moguucacatadai itʌtʌdai: ―¿Maitasi ʌrvaavoi isaapi ʌrmamaatʌrdamigadʌ gomaisapicʌdʌ? ―tʌtʌdai ʌgai. Taidʌ ʌPiiduru itʌtʌdai: ―Chu, angia chu ―tʌtʌdai. 26 Vai ami cʌaacatadai ʌmo piooñigadʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali. Ʌpiooñi ʌraduñdʌ ʌcʌʌli ismaacʌdʌ Piiduru iquitʌ naacadʌ. Daidʌ ʌpiooñi itʌtʌdai ʌPiiduru: ―¿Maitasi ʌrvaavoi isgʌnʌidi aanʌ mʌʌca siaaco muidu oliivosi dʌʌdʌdʌ ʌmaisapicʌdʌ ʌʌmadu? ―tʌtʌdai. 27 Dai Piiduru ʌʌpʌpʌ itʌtʌdai ismaitʌrvaavoi. Pocaitimi Piiduru tai cuujui ʌmo tacu cʌliadʌ. 28 Dai camaasidatai oidigi ʌsandaaru vaidacai ʌSuusi ʌgʌʌ quiiyamu siaaco daacatadai ʌcaigi. Dʌmos ami siaaco daacatadai ʌcaigi maivaapa ʌjudidíu. Camiaadimitadai istuigaco ʌjudidíu tʌtʌgitoiña aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu Ejiipituaiñdʌrʌ cascʌdʌ. Ʌjudidíu daidarsi isvaapaquiagi quiidʌrʌ ʌmoco ismaacʌdʌ ʌmaitʌrjudidíu siaa duutudaitai ʌsiaa duudagai. 29 Cascʌdʌ ʌcaigi ismaacʌdʌ Pilaato tʌʌgidu vuusai dai ñiooquida agai ʌjudidíu dai potʌtʌdai: ―¿Tumaasicʌdʌ gʌpiʌr vuupai aapimʌ idi cʌʌli? ―tʌtʌdai ʌcaigi. 30 Tai ʌgaa aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Isgoovai maitʌrsoimaasi ivuaadamicamudai maivuaapamudai aatʌmʌ ―tʌtʌdai ʌjudidíu. 31 Amaasi ʌPilaato tʌtʌdai: ―Bʌcavurai aapimʌ gocʌʌli dai ʌʌgi aapimʌ nʌida issʌʌlicʌdʌ gʌpiʌr caatʌcami ischu ʌʌpʌ aapimʌ gʌnsʌʌlicamigacʌdʌ ―tʌtʌdai ʌPilaato. Tai aa noragi ʌjudidíu dai potʌtʌdai: ―Dʌmos aatʌmʌ ʌjudidíu maiviaa oigaragai ismuaagi tomali ʌmaadutai ―tʌtʌdai. 32 Aidʌsi ʌpʌdui gomaasi aidʌ ʌpʌdui ismaacʌdʌ aagai ʌSuusi aagaitai isducatai muuqui agai. 33 Taidʌ ʌPilaato aa gʌi dai vaa ʌgʌʌ quiiyʌrʌ. Dai vaí ʌgai ʌSuusi daidʌ tʌcacai dai potʌtʌdai: ―¿Aapipʌsi ʌrraígadʌ ʌjudidíu chu sio? ―astʌtʌdai ʌPilaato. 34 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―¿Aapi ʌʌgipʌsi giñtʌcacai gomaasi aa isgʌaagidio? ―astʌtʌdai ʌSuusi. 35 Taidʌ ʌPilaato aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―¿Povaipʌs ʌlidi aapi iñsaanʌ ʌrjudíu? Gʌaaduñi ʌjudidíu ʌʌmadu ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali gʌvuaa tami. ¿Tuma dui aapi? ―astʌtʌdai ʌPilaato. 36 Amaasi ʌSuusi itʌtʌdai: ―Giñsʌʌlicamiga maisiu ʌpan ducami sʌʌlicamigadʌ baitʌguucacami tami oidi daama. Isʌrraícamudai aanʌ ʌpan duucai ʌmo raí tami oidi daama aidʌ gia giñoidatucudamiga cocodamudai ʌjudidíu sai maitimbʌʌna dai tomali ʌUudasi maitiñtʌʌgidamudai ʌjudidíu. Dʌmos aanʌ ʌrraí maisiu ʌpan duucai ʌmo raí tami oidigi daama ―astʌtʌdai ʌSuusi. 37 Amaasi ʌPilaato itʌtʌdai: ―¿Aidʌ gia ʌrvaavoi isaapi ʌrraígadʌ ʌjudidíu? ―astʌtʌdai. Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aanʌ ʌrraí poduucai isduucai iñaagidi aapi. Aanʌ divia tami oidi daama dai oodami duucai vuusai daidʌ gaaagida iñagai istumaasi ʌrvaavoi. Tomasioorʌ sioorʌ caʌca ʌlidi istumaasi ʌrvaavoi ʌgai gia ʌʌgiditai caʌcana istumaasi aagidi aanʌ ―astʌtʌdai ʌSuusi. 38 Taidʌ ʌPilaato itʌtʌdai: ―¿Tumaasi ʌrvaavoi? ―astʌtʌdai. Dai mospotʌʌdacai ʌʌpʌpʌ vuusai ʌgai quiidigamu dai ñiooquida agai ʌjudidíu daidʌ potʌtʌdai: ―Aanʌ maitʌtʌʌgai istumaasicʌdʌ gʌpiʌr vuupai aapimʌ idi cʌʌli. 39 Dʌmos aapimʌ poduucai gʌnviida vʌʌsi uumigi idi siaa duudagʌrʌ isdagituagi isimiagi ʌmo maisapicami. ¿Ipʌlidimʌsi aapimʌ iñsdagituagi isimiagi ʌraígadʌ ʌjudidíu? ―tʌtʌdai ʌPilaato. 40 Amaasi vʌʌscatai cavami ijiña daidi itʌtʌdai: ―Googia chu. Daigitoñi vai imʌna Baraavási ―tʌtʌdai ʌjudidíu. ɅBaraavási ʌrʌʌsivogamicana.

19

1 Amaasi ʌPilaato gatʌjai mʌsai gʌgʌʌna ʌSuusi iquisanaicʌdʌ. 2 Daidʌ ʌsandaaru idui ʌmo cooronai uuparaicʌdʌ dai ʌSuusi moodʌ daama daí. Dai aadi yuucusi moraducami sai ʌpʌa maascana raí. 3 Dai sicoli guuquiva daidʌ icaiti: ―Tan cʌʌca ʌraígadʌ ʌjudidíu ―ascaiti ʌsandaaru parunaitai ʌSuusi. Daidʌ ʌsandaaru capiji ʌSuusi. 4 Amaasi ʌPilaato ʌpamu vuusai quiidigamu daidi itʌtʌdai ʌjudidíu: ―Vuaapamu aanʌ gomaisapicʌdʌ baigovai vai nʌida aapimʌ ismaitʌʌ aanʌ isducatai ʌrsoimaasi ivuaadami goovai ―tʌtʌdai ʌPilaato. 5 Tai vuusai ʌSuusi dai quiaa gʌmoo dan daasa ʌuuparai cooronai dai apiaquiaa gʌaada ʌyuucusi moraduacʌdʌ. Aidʌ ʌPilaato itʌtʌdai ʌjudidíu: ―Tan cʌʌca gocʌʌli ―tʌtʌdai. 6 Mostʌʌ ʌbaitʌguucacamigadʌ ʌpapaali ʌʌmadu sandaaruga ʌSuusi dai iiñaquimi daidʌ icaiti: ―Siisañi curusiaba, siisañi curusiaba vai poduu muucuna ―caiti ʌoodami. Taidʌ ʌPilaato itʌtʌdai: ―Vaidacaivurai aapimʌ idi cʌʌli dai siisa curusiaba. Aanʌ gia maitʌtʌʌgai isducatai ʌrsoimaasi ivuaadami idi ―tʌtʌdai ʌPilaato. 7 Daidʌ ʌjudidíu aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Gʌrsʌʌlicamigadʌcʌdʌ aliʌsi gʌaagai ismuuquiagi gocʌʌli. Goovai gaagidi saidʌ ʌrDiuusi maradʌ ismaacʌdʌ divia tʌvaagiaiñdʌrʌ daidʌ isʌpan tuiga Diuusi. Cascʌdʌ aliʌsi gʌaagai ismuquiagi ―tʌtʌdai ʌjudidíu. 8 Moscaʌcai imaasi ʌPilaato dai vaamioma duaadimu ʌgai. 9 Dai ʌpa aa gʌi dai vaa ʌgʌʌ quiiʌrʌ dai tʌcacai ʌSuusi dai potʌtʌdai: ―¿Paaco oidacami aapi? ―astʌtʌdai. Dʌmos ʌSuusi maiaa noragi tomali ʌmo ñiooqui. 10 Amaasi ʌPilaato itʌtʌdai: ―¿Maitiñaa noragi aapi? ¿Maitapʌsmaatʌ aapi iñsaanʌ viaa sʌʌlicami isgʌsiisagi curusiaba? Dai aanʌ viaa sʌʌlicami ʌʌpʌ isgʌdagituagi pʌsai imʌna ―tʌtʌdai ʌPilaato. 11 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Aapi gia maiviaacamudai toma lʌʌchi sʌʌlicami pʌsigiñmuaagi isgiñooga maitʌmaaquimudai sʌʌlicami. Cascʌdʌ ʌgai ismaacʌdʌ giñtʌʌgi aapi vuitapi vaamioma ʌrsoimaasi ivuaadami isaapi ―astʌtʌdai ʌSuusi. 12 Aidʌ abiaadʌrʌ ʌPilaato gaagaimi isducatai dagituagi isimiagi ʌSuusi. Dʌmos ʌjudidíu iiñaquimi dai potʌtʌdai: ―Isaapi dagituagi isimiagi goovai aidʌ gia aapi maitʌramiigugadʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌRoomʌrʌ oidacami. Tomasioorʌ sioorʌ raíca ʌʌliadagi ʌgai ʌrsaayudʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌromamano ―tʌtʌdai ʌjudidíu. 13 Moscaʌcai ʌPilaato imaasi gatʌjai sai vusaidana ʌSuusi. Daidʌ ʌPilaato daiva ami siaaco gatʌcacai ismaacʌdʌ gʌpiʌr vuupai sabai isgʌpiʌr caatʌcami ischu ʌʌpʌ. Ami Gabatʌrʌ tʌʌgidu ismaacʌdʌ evreo ñiooquidʌcʌdʌ itʌiya ʌlidi odai daapacami. 14 Aidʌ ʌrʌmo tasai ʌbʌidʌrʌ ʌsiaa duudagai istuigaco ʌjudidíu tʌtʌgitoiña aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu Ejiipituaiñdʌrʌ daidʌ cayoga dan duitadai. Amaasi ʌPilaato itʌtʌdai ʌjudidíu: ―Tan cʌʌca gʌnraíga ―tʌtʌdai. 15 Dʌmos cavami ijiiña ʌjudidíu: ―Muucuna, muucuuna, siisañi curusiaba ―tʌtʌdai ʌjudidíu. Taidʌ ʌPilaato itʌtʌdai: ―¿Ipʌlidimʌsi aapimʌ iñsaanʌ siisana curusiaba gʌnraíga? ―tʌtʌdai ʌPilaato. Dʌmos ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaali aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Mosaliʌʌmaduga aatʌmʌ gʌrraíga. Mosʌʌgi ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌromamano ―tʌtʌdai. 16 Gomaasicʌdʌ ʌPilaato tʌʌgi ʌSuusi ʌjudidíu sai gatʌaanʌna siisaragai curusiaba. Tai ʌgai vaidacai ʌSuusi. 17 Tai vuusai ʌSuusi dai bʌcati gʌcurusiga. Dai imʌi mʌʌ oodami moodʌamu ismaacʌdʌ tʌʌgidu Gólgotʌrʌ evreo ñiooquidʌcʌdʌ. 18 Dai ami siisa ʌsandaaru ʌSuusi curusiaba. Dai abaana ʌSuusi siisisa ʌpʌ gooca. Ʌmoco sʌʌlisa padʌrʌ ʌmai curusiaba dai ʌgʌmai ogisa padʌrʌ ʌmai curusiaba dai ʌSuusi ʌraana. 19 Dai curusiaba moo daama daí ʌmo oojai ismaacʌdʌ gatʌjai ʌPilaato daidʌ icaiti: “Idiavʌr ʌSuusi Nasareetʌrʌ oidacami raígadʌ ʌjudidíu”, caiti ʌoojai. 20 Dai ooja ʌñiooqui evreo ñiooquicʌdʌ dai giliego ñiooquicʌdʌ dai latiñi ñiooquicʌdʌ. Dai mʌʌca siaaco siisa ʌgai ʌSuusi miaaga ʌbaabaqui cascʌdʌ muidutai ʌjudidíu nʌidi gooojai. 21 Cascʌdʌ ʌbaitʌcʌaacamigadʌ ʌpapaaligadʌ ʌjudidíu, itʌtʌdai ʌPilaato. ―Maitiooja aapi “Raígadʌ ʌjudidíu”, baiyoma poduu ooja. “Ʌʌgi pocaiti idi cʌʌli saidʌ ʌrraígadʌ ʌjudidíu” ―astʌtʌdai. 22 Dʌmos ʌPilaato aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Isduu ooja aanʌ poduu viimu goo ―astʌtʌdai ʌPilaato. 23 Dai casiisacai ʌsandaaru ʌSuusi curusiaba dai ʌmpagi yuucusidʌ ʌSuusi dai gʌntaacogi ʌʌgi vʌʌtarʌ ʌmaacova sandaaru. Daidʌ bʌi ʌSuusi vaasaragadʌ tʌvʌʌducʌdʌ. Maisoomi ʌgai mosʌran dʌga. 24 Daidʌ ʌsandaaru aipacoga gʌaagidi dai pocaiti: ―Maisaranamu aatʌmʌ govaasaragai. Baiyoma nʌʌnʌituda aatʌmʌ volao dai poduucai nʌida agai isioorʌ ajiagi govaasaragai ―caiti ʌsandaaru. Aidʌsi ʌpʌdui imaasi aidʌ ʌpʌdui istumaasi aagai Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ daidʌ poduu ooja: “Gʌntaacogi ʌgai giñyuucusi ʌʌgi ʌgai gʌnvʌʌtarʌ nʌʌnʌitudacai volao giñyuucusi vʌʌtarʌ”, asduu oojisi. Poduucai idui ʌsandaaru. 25 Suusi curusigadʌ abaana guucacatadai Suusi dʌʌdʌ ʌʌmadu Suusi duusulidʌ ʌʌmadu María Cʌliopasi ooñigadʌ, ʌʌmadu María Madaliña. 26 Daidʌ ʌSuusi tʌʌ gʌdʌʌ dai aanʌ abaana cʌaacatadai. Dai aliʌsi giñoigʌdaiña. Daidi itʌtʌdai ʌSuusi gʌdʌʌ. ―Giñdaada, mocʌʌca gʌmaara ―tʌtʌdai ʌSuusi giñaagaitai. 27 Amaasi povaiñtʌtʌdai ʌSuusi. ―Mocʌʌca gʌdaada, iñtʌtʌdai. Dai aidʌ abiaadʌrʌ ʌSuusi ʌdʌʌdʌ giñquiiyʌrʌ oidatu. 28 Daidʌ maí ʌSuusi iscaʌpʌdui vʌʌsi istumaasi gʌaagaitadai isʌpʌduñiagi vai cʌʌgacʌrʌ vuvaquiagi oodami. Daidʌ ʌSuusi icaiti. ―Tonomo aanʌ ―caiti. Daidʌ gomaasicʌdʌ ʌpʌdui istumaasi oojisi Diuusi ñiooquidʌrʌ isʌpʌduuñi agaitadai. 29 Dai ami daacatadai ʌmo aayi suudacami uuvasi varagadʌ ʌʌcocami. Daidʌ ʌsandaaru bʌi ʌmo visiocoli dai vadʌitu ʌuuvasi varagadʌcʌdʌ dai ʌmo tootoicami cuugʌrʌ daí ʌvisiocoli dai miaadʌrʌ dadasdi ʌSuusi sai visiusuna. 30 Taidʌ ʌSuusi visiusu ʌuuvasi varagadʌ ʌʌcocʌdʌ daidʌ icaiti: ―Caʌpʌdui vʌʌsi istumaasi ʌpʌduñia agaitadai ―caiti ʌSuusi. Amaasi coidamacoga cuiqui ʌSuusi dai muu. 31 Aidʌ ʌrʌmo tasai ʌbʌidʌrʌ ʌsiaa duudagai istuigaco ʌjudidíu tʌtʌgitoiña aidʌsi Diuusi cʌʌgacʌrʌ vuvaitu Ejiipituaiñdʌrʌ. Daidʌ ʌjudidíu maitipʌliditadai iscurusiaba viiagi ʌcoidadʌ ibʌstaragai tasʌrʌ. Vaamioma siaa gʌduu aidʌ tasʌrʌ cascʌdʌ. Dai cascʌdʌ daanʌitadai ʌgai ʌPilaato sai gatʌaanʌna omisaragai nonoosacadʌ ʌgai ismaacʌdʌ cucurusiaba siisisapi dai istʌaapaiñdagi tuutucugadʌ cucurusiaiñdʌrʌ. 32 Amaasi ʌsandaaru iji dai oomi nonoosacadʌ ʌpʌgadadʌ daidʌ ʌgʌmai ʌʌpʌ ismaacʌdʌ ʌSuusi abaana siisapi ʌmai curusiaba. 33 Dʌmos aidʌsi miaadʌrʌ nʌnʌidi ʌgai ʌSuusi tʌʌ ʌgai iscasi ʌrmuuquiadʌ dai cascʌdʌ maioomi nonoosacadʌ ʌSuusi. 34 Vʌʌscʌrʌ ʌmo sandaaru bʌi ʌmo uusi tʌvʌʌducami muucacami cuugadʌ dai ʌgaicʌdʌ sʌi oonomadʌ uuta tai vuusai ʌʌradʌ ʌʌmadu suudagi abaidʌrʌ. 35 Idi ismaacʌdʌ ooja aanʌ, aanʌ gia ñʌidi dai sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi. Dai cʌʌ maatʌ aanʌ vaidʌ ʌrvaavoi daidʌ poduu ooja aanʌ mʌsai vaavoitudana aapimʌ ʌʌpʌ. 36 Aidʌsi ʌpʌdui vʌʌsi gomaasi aidʌ ʌpʌdui istumaa ooja Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ dai poduu ooja: “Maimuuliña agai tomali ʌmo odʌ ʌgai”. 37 Dai ooja ʌʌpʌ Diuusi ñiooquituldiadamigadʌ dai poduu ooja: “Dai nʌidamu ʌoodami mʌssʌi tuucugadʌ ʌgai”, asduu ooja. 38 Amaasi ʌmo cʌʌli Osee tʌʌgiducami Arimateeʌrʌ oidacami ii dai taí oigaragai ʌPilaato sai dagitona isbʌʌquia ʌgai ʌSuusi tuucugadʌ. Daidʌ ʌOse ʌrvaavoitudadamicatadai, tomasi ʌsto vaavoitudai ʌgai. Ʌʌbʌidi ʌgai ʌjudidíu cascʌdʌ. Taidʌ ʌPilaato maa oigaragai isbʌʌquiagi ʌgai ʌSuusi tuucugadʌ. Taidʌ ʌOsee ii dai bʌcai tuucugadʌ ʌSuusi. 39 ɅOsee ʌʌmadu ii Nicodemo. ɅNicodemo ʌgai dai tucarʌ diviji ʌSuusi. Dai bʌcati ʌgai ʌmo coobai dan baivustaama kilo chigian uuvadami. Ʌchigian uuvadami mirracʌdʌ ʌʌmadu áloesicʌdʌ duñisicatadai. Mirra ʌrʌsabai daidʌ áloesi ʌrʌmo uusi. 40 Daidʌ ʌOsee ʌʌmadu ʌNicodemo bʌʌcai ʌtuucugadʌ ʌSuusi dai biisa yuucusicʌdʌ ismaacʌdʌ sarabi ʌgai ʌchigian uuvadami poduucai isduucai gʌnviidacana ʌjudidíu yaasapaitai ʌcoidadʌ. 41 Mʌʌca siaaco siisa ʌoodami ʌSuusi curusiaba ami oidacatadai mui uusi ismaacʌdʌ iibiatai. Dai ami oidacatadai ʌmo tʌjoi ismaacʌdʌ idui ʌoodami aitʌrʌ dai ami yaasa agai ʌmo muuquiadʌ. Dʌmos maiquiaa yaasa tomali ʌmaadutai tʌjoviʌrʌ. 42 Dai ami ʌsto ʌgai ʌSuusi tuucugadʌ. Aliʌ miaaga ʌtʌjoi cascʌdʌ dai cayoga aayi siuu duucu abiaadʌrʌ siaa duutudaiña ʌjudidíu ʌibʌstaragai tasai.

20

1 Dai tumiñoco maiquiaa maasicai María Madaliña ii mʌʌca siaaco caatʌcatadai ʌSuusi tuucugadʌ. Dai aidʌsi aayi ʌgai tʌʌ isʌodai ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ cuupicatadai ʌtʌjoi camaianaasi daacatadai. 2 Amaasi mʌʌ ʌMaría mʌʌca siaaco daraacatadai ʌSimuñi Piiduru ʌʌmadu aanʌ. ɅSuusi aliʌsi giñoigʌdaiña aanʌ. Daidʌ ʌMaría povʌrtʌtʌdai: ―Casi mʌtibʌcai gʌrbaitʌcʌaacamiga ʌtʌjooviaiñdʌrʌ dai maimaatʌ aatʌmʌ mʌsiaaco ʌsto ―gʌrtʌtʌdai ʌMaría. 3 Amaasi ʌPiiduru ʌʌmadu aanʌ vuvaja dai iji. 4 Ʌmapai voopoigi aatʌmʌ vʌgoocatai. Dʌmos vaamioma mʌldaga aanʌ siʌPiiduru dai ʌpʌga aayi mʌʌ tʌjoovai. 5 Dai gai nʌnʌaava aanʌ tuucavi. Dai tʌʌ ʌyuucusi ismaacʌdʌ ʌcʌdʌ biisapicatadai ʌSuusi tuucugadʌ ismodaraaja dʌmos maivaa aanʌ. 6 Gooquiʌrʌ aayi ʌPiiduru dai tuucavi vaa. Dai Piiduru tʌʌ ʌʌpʌ ʌyuucusi ismodaraaja. 7 Dai tʌʌ ʌʌpʌ ʌicuusi isaacʌdʌ ʌcʌdʌ biisapicatadai ʌSuusi moodʌ ismaiabaana daja ʌgaa yuucusi baiyoma ʌcovai daacatadai dai biisapica daja. 8 Amaasi vaa aanʌ ʌʌpʌ dai tʌʌ istumaasi ʌpʌduitadai dai vaavoitu. 9 Aatʌmʌ maiquiaa maatʌ caʌcatadai istumaasi ooja Diuusi ñiñiooquituldiadamigadʌ Diuusi ñiooquidʌrʌ dai pocaiti sai aliʌsi gʌaagai isʌSuusi ʌpamu duaacagi coidadʌ saagidiaiñdʌrʌ. 10 Amaasi aa suuli aatʌmʌ quiiyamu. 11 Dʌmos ʌMaría anaasi quiidigana vii ʌtʌjoi abaana dai suaacai soigʌʌʌldacai maitʌʌgacai ʌSuusi tuucugadʌ. Daidʌ quiaa suaacaitai gai nʌnʌaava tucavi tʌjovai. 12 Dai tʌʌ gooca Diuusi tʌtʌaañicarudʌ tooto yuucuscami vai daraaja ami siaaco caatʌcatadai ʌtuucugadʌ ʌSuusi. Ʌmo Diuusi tʌaañicarudʌ moovasa amadʌrʌ daacatadai dai ʌgʌmai taatapʌsi amadʌrʌ. 13 Taidʌ ʌDiuusi tʌtʌaañicarudʌ itʌtʌdai ʌMaría: ―¿Tuipʌsi suaacai? ―astʌtʌdai. Taidʌ ʌMaría itʌtʌdai: ―Bʌʌquiamʌta giñbaitʌcʌaacamiga dai maimaatʌ aanʌ mʌsiaaco imitu ―astʌtʌdai ʌMaría. 14 Mospotʌtʌdai ʌMaría dai aa nʌnʌaava dai tʌʌ ʌSuusi vai ami cʌʌca dʌmos maimaí ʌgai siʌrSuusi. 15 Amaasi ʌSuusi tʌcacai dai potʌtʌdai: ―¿Tuipʌsi suaacai? ¿Poorʌ gaagai aapi? ―astʌtʌdai ʌSuusi. Daidʌ ʌMaría povʌlidi siʌgai ʌrʌʌsicami nuucadacami daidʌ itʌtʌdai: ―Aapi cʌʌli, pʌsbʌʌcai ʌmuuquiadʌ iñaagidañi pʌsiaaco daí nai aanʌ bʌʌquiagi ―astʌtʌdai. 16 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―María ―astʌtʌdai. Taida ʌMaría aa nʌnʌaava daidʌ itʌtʌdai evreocʌdʌ: ―Raboñi ―astʌtʌdai. Ismaacʌdʌ itʌiya ʌlidi mamaatʌtuldiadami. 17 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Casi maitiñtaatamada. Maiquiaa tʌsai aanʌ mʌʌca siaaco daja giñooga. Baiyoma imʌdañi dai aagidañi giñaaduñi iñscaimia iñagai aanʌ mʌʌca siaaco daja Diuusi gʌrooga ―astʌtʌdai ʌSuusi. 18 Amaasi ii ʌMaría Madaliña dai gʌraagida agai iscatʌʌ ʌSuusi dai istumaasi aagidi ʌgai. 19 Ʌgai vaa tasʌrʌ tucarʌ gʌrʌʌmapagi aatʌmʌ ʌmo quiiyʌrʌ. Dai cucuupacatadai cucuuparagai. Ʌbʌiditadai aatʌmʌ ʌjudidíu cascʌdʌ. Tai todian duucai vaa ʌSuusi dai ʌran cʌquiva ʌgai. Dai gʌrviaatuli dai povʌrtʌtʌdai: ―Gʌniibʌstacan tadacavurai gʌniibʌdaga ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. 20 Gʌraagidacai gomaasi ʌSuusi gʌrtʌʌgi gʌnoovovi daidʌ gʌoonomaba gʌrtʌʌgi ʌʌpʌ siaaco sʌʌsiñi. Tʌtai aatʌmʌ sʌʌlicʌdʌ baigʌrʌʌli tʌʌgacai ʌSuusi. 21 Amaasi ʌSuusi ʌpamu povʌrtʌtʌdai: ―Gʌniibʌstacan tadacavurai gʌniibʌdaga. Poduucai isduucai giñootoi giñooga tami oidi daama saidʌ iduuna aanʌ istumaasi ʌgai ipʌlidi poduucai gʌnootoi aanʌ aapimʌ saidʌ iduuna aapimʌ istumaasi ʌgai ipʌlidi ―gʌrtʌtʌdai ʌgai. 22 Amaasi ʌSuusi gʌrvuijago vusiji dai povʌrtʌtʌdai: ―Diuusi Ibʌadʌ gʌnʌʌmadu daacana. 23 Isaapimʌ oigʌldi ʌsoimaascamigadʌ ʌoodami casiatgʌoigʌldi ʌsoimaascamigadʌ ʌgai. Dai isaapimʌ maioigʌldi ʌsoimaascamigadʌ ʌoodami casiatamaigʌoigʌldi ʌsoimaascamigadʌ ʌgai ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. 24 Dʌmos Tomás ʌmoco aatʌmʌ gʌraduñi ʌbaivʌstaama dan gooca mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi maitʌrʌma daacatadai aidʌsi divia ʌSuusi. Cuatai aagaiña oodami ʌTomás. 25 Dai gooquiʌrʌ aatʌmʌ potʌtʌdai ʌTomás: ―Tʌʌ aatʌmʌ gʌrbaitʌcʌaacamiga ―tʌtʌdai aatʌmʌ. Dʌmos ʌTomás povʌrtʌtʌdai: ―Ismaitʌʌgi aanʌ mʌsiaaco dʌʌdʌgarai ʌclaavocʌdʌ noonovidʌrʌ dai ismaivaasa aanʌ giñmaasaviga siaaco dʌʌdʌga noonoviʌrʌ ʌclaavocʌdʌ dai ismaivaasa aanʌ giñoovi siaaco sʌʌsiñi oonomaba maitistuidi antada aanʌ isvaavoitudagi ―gʌrtʌtʌdai ʌTomás. 26 Bomamaco tasaicʌdʌ ʌpamu gʌrʌʌmapagi aatʌmʌ mamaatʌrdamigadʌ ʌSuusi ʌmo quiiyʌrʌ. Dai aidʌ ʌTomás modaacatadai aatʌmʌ gʌrʌʌmadu. Vai cucuupicatadai cucuuparagai tai vʌʌscʌrʌ vaa ʌSuusi dai ʌran cʌquiva. Dai gʌrviaatuli ʌgai dai povʌrtʌtʌdai: ―Gʌnibʌstacan tadacavurai gʌniibʌdaga ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. 27 Daidʌ ʌSuusi itʌtʌdai ʌTomás: ―Vaasañi tami gʌmasaviga dai nʌida giñmaataca. Dai vaasañi gʌnoovi dʌgacʌrʌ giñoonoma. Cascʌdʌ camaipoʌliada aapi ismaitʌrvaavoi, baiyoma vaavoitudañi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 28 Aidʌ gia aa noragi Tomás daidʌ itʌtʌdai: ―Giñbaitʌcʌaacamiga, giñDiuusiga ―tʌtʌdai ʌTomás. 29 Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Tomás sivi gia vaavoitudai aapi giñtʌʌgacai. Sʌʌlicʌdʌ baigʌnʌlidi ʌgai ismaacʌdʌ vaavoitudai tomasi maitiñnʌidi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 30 Daidʌ ʌSuusi idui mui naana maasi gʌgʌrducami aatʌmʌ gʌrvuitapi ismaacʌdʌ maioojisi idi liivruʌrʌ. 31 Dʌmos vʌʌsi istumaasi oojisi idi liivruʌrʌ casi gʌooja vai poduucai vaavoitudana aapimʌ isSuusi ʌrʌCristo daidʌ ʌrDiuusi maradʌ ismaacʌdʌ tʌvai tʌvaagiaiñdʌrʌ. Daidʌ isvʌʌscʌrʌ oidaca agai aapimʌ Diuusi ʌʌmadu vaavoitudacai Suusi Cristo.

21

1 Dai ʌʌpʌ ʌmo imidagai ʌSuusi ʌpamu gʌmaasitu aatʌmʌ gʌrvuitapi mʌʌca ugidana ʌgʌʌ suudagi Tiveriiasi. Dai poduucai idui ʌgai: 2 ʌmapai daraaja ʌSimuñi Piiduru ʌʌmadu ʌTomás ismaacʌdʌ Cuatai aagaiña oodami ʌʌmadu Nataniel Canaaʌrʌ oidacami. Canaa ʌrʌmo ali quii Galilea dʌvʌʌriʌrʌ. Daidʌ modaraaja ʌʌpʌ Sevideo maamaradʌ dai ʌʌpʌ gooca gʌraaduñi ʌSuusi mamaatʌrdamigadʌ. 3 Taidʌ ʌSimuñi Piiduru povʌrtʌtʌdai: ―Mʌʌca vuvaida iñagai aanʌ vatopa ―tʌtʌdai. Tʌtai aatʌmʌ aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Aatʌmʌ ʌʌpʌ imia ragai aapi gʌʌʌmadu ―tʌtʌdai. Amaasi iji aatʌmʌ dai tʌʌtʌsai ʌmo vaarcuʌrʌ. Dai ʌmo tucagi gaagai aatʌmʌ vatopa dai tomali ʌmoco maivuusaitu. 4 Dai camaasidatai gʌmaasitu ʌSuusi ʌgʌʌ suudagi ugidana dʌmos maimaí aatʌmʌ isʌrSuusi ʌgai. 5 Amaasi ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: ―Giñaaduñi, ¿maitamʌsi vuusaitu tomali ʌmoco? ―gʌrtʌtʌdai ʌgai. Tʌtai aatʌmʌ aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Tomali ʌmoco ―tʌtʌdai aatʌmʌ. 6 Taidʌ ʌSuusi tʌtʌdai: ―Daitudavurai ʌvatop vuicaru sʌʌlisa apadʌrʌ govaarcu dai poduucai vuvaidamu aapimʌ vatopa ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. Dai podui aatʌmʌ dai camaitistui isvusaidagi ʌvatop vuicarui mui vatopa vuucaticatai. 7 Amaasi aanʌ itʌtʌdai ʌPiiduru: ―Goovai ʌrgʌrbaitʌcʌaacamiga ―tʌtʌdai aanʌ. Moscaʌ ʌSimuñi Piiduru isʌrgʌrbaitʌcʌaacamiga ʌgai dai otoma gʌai gʌyuucusi dai suudarʌ gʌi. Ʌʌquiapioma Piiduru uupai gʌyuucusi vuvaidacai vatopa. 8 Ʌvaarcu maisi mʌʌcasi daja ʌgʌʌ suudagi ugidiaiñdʌrʌ ʌmo sien metro ʌʌsi. Dai aatʌmʌ ismaacʌdʌ vaarcuʌrʌ vii vaiñstugai aatʌmʌ ʌvatopa vuicarui suudacami vatopa dai uugidiʌrʌ vuusaitu. 9 Amaasi mostʌaapai aatʌmʌ dʌvʌʌrapi dai tʌʌ tutupali mʌʌcami dai dan caatʌ ʌmo vatopa dai an vʌʌtʌ paana ʌʌpʌ. 10 Taidʌ ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: ―Baigovai avʌrgimvuida chiʌʌqui vatopa ismaacʌdʌ utudami vuvaitu aapimʌ ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. 11 Taidʌ ʌSimuñi Piiduru tʌsai ʌvaarcuʌrʌ dai tʌvaimʌ ʌvatopa vuicarui ʌgʌʌ suudagi ugidana. Cʌʌ suudacami vatopa gʌgʌrducami ʌvatop vuicarui asta ʌmo siento dan goo coobai dan baivʌstaama dai vaica ajʌga vatopa. Dai tomasi muidu ʌvatopa vʌʌscʌrʌ maiʌʌcai ʌvatop vuicarui. 12 Amaasi ʌSuusi povʌrtʌtʌdai: ―Baigovʌr iimi tʌtaida uuga ―gʌrtʌtʌdai ʌSuusi. Dai tomali ʌmaadutai aatʌmʌ maitʌpʌrʌʌli istʌcacagi ʌSuusi sioorʌ ʌgai cʌʌga maatʌcatai isʌgai ʌrSuusi. 13 Amaasi ʌSuusi taicovai cʌquiva dai vui ʌpaana dai ʌvatopa gaicami dai gʌrtaacogi ʌgai. 14 Aidʌcʌdʌ casi ʌrvaicojo isʌSuusi gʌmaasitu gʌrvuitapi duaacai abiaadʌrʌ. 15 Cauugitocai aatʌmʌ taidʌ ʌSuusi tʌcacai ʌSimuñi Piiduru dai potʌtʌdai: ―Simuñi, Joonasi maradʌ, ¿vaamiomapʌsi giñoigʌdai aapi isgogaa? ―tʌtʌdai ʌSuusi. Taidʌ ʌPiiduru aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Ʌjʌ, giñbaitʌcʌaacamiga cʌʌ maatʌ aapi iñsaanʌ gʌoigadai ―tʌtʌdai ʌPiiduru. Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aidʌ gia nuucadacañi aapi ʌoodami ismaacʌdʌ giñvaavoitudai. Aapi ʌrʌpan ducami ʌmo pastuuru. 16 Dai ʌʌpʌpʌ tʌcacai ʌSuusi ʌPiiduru daidʌ itʌtʌdai: ―Simuñi, Joonasi maradʌ, ¿giñoigʌdaipʌsi aapi? ―tʌtʌdai. Taidʌ ʌPiiduru aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Ʌjʌ giñbaitʌcʌaacamiga cʌʌ maatʌ aapi iñsaanʌ gʌoigʌdai ―tʌtʌdai ʌgai. Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aidʌ gia nuucadacañi aapi ʌoodami ismaacʌdʌ giñvaavoitudai ―tʌtʌdai ʌgai. 17 Tai ʌpamu tʌcacai ʌSuusi ʌPiiduru daidʌ itʌtʌdai: ―Simuñi, Joonasi maradʌ, ¿giñoigʌdaipʌsi aapi? ―tʌtʌdai ʌSuusi. Taidʌ soigʌʌli ʌPiiduru catʌcacaitai ʌSuusi vaicojo isbai oigʌdai ʌgai daidʌ itʌtʌdai: ―Giñbaitʌcʌaacamiga cʌʌ maatʌ vʌʌsi istumaasi. Cʌʌ maatʌ aapi iñsaanʌ gʌoigʌdai ―tʌtʌdai ʌPiiduru. Taidʌ ʌSuusi itʌtʌdai: ―Aidʌ gia nuucadacañi aapi ʌgai ismaacʌdʌ giñvaavoitudai. 18 Aanʌ gʌaagidi sai sʌʌlicʌdʌ aidʌsi vaamioma ʌrgʌʌli aapi ʌʌgi gʌaada gʌyuucusi dai aimʌrai tomasiaaco imia ʌliadagi. Dʌmos siʌʌscadʌ cacʌʌlimu aapi sʌʌliñamu gʌʌʌca vai ʌmai gʌaadidamu gʌyuucusi dai gʌvaidacamu mʌʌca siaaco maitipʌlidi aapi siimiagi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 19 Potʌtʌdai ʌSuusi ʌPiiduru vai poduucai maatʌna isducatai muuquia agai ʌgai vaidʌ poduucai oodami cʌʌga siaa duutuadagi Diuusi. Daidʌ gooquiʌrʌ potʌtʌdai: ―Iñoidáñi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 20 Tai aa nʌnʌaava ʌPiiduru dai giñtʌʌ isgooquiʌrʌ imʌitadai aanʌ. ɅSuusi aliʌsi giñoigʌdaiña aanʌ. Dai aanʌ abaana daivacai gauu ʌSuusi aidʌ tucarʌ mʌsigatʌʌgida agaitadai. Dai aanʌ tʌcacai asmaacʌdʌ ʌgai dai tʌʌgida agai. 21 Aidʌsi ʌPiiduru giñtʌʌ tʌcaca ʌgai ʌSuusi daidʌ itʌtʌdai: ―Giñbaitʌcʌaacamiga, ¿tumaasi ʌpʌduñi agai idi cʌʌlicʌdʌ? ―tʌtʌdai ʌPiiduru. 22 Taidʌ ʌSuusi aa noragi daidʌ itʌtʌdai: ―Iñsaanʌ ipʌliadagi isgoovai oidacagi asta siʌʌsca ʌpamu divia aanʌ, ¿tumaasi ʌrgʌvʌʌtarʌ aapi? Mosai apiacʌʌga giñvaavoitudada aapi ―tʌtʌdai ʌSuusi. 23 Amaasi ʌvaavoitudadami aipaco aagaiña ansai aanʌ maimuuquiaa iñagai. Dʌmos ʌSuusi maiaagai ismaimuuquia iñagai aanʌ baiyoma potʌtʌdai ʌgai ʌPiiduru: “Iñsaanʌ ipʌliadagi isgoovai oidacagi astʌ siʌʌsca ʌpamu divia aanʌ, ¿tumaasi ʌrgʌvʌʌtarʌ aapi?” ―tʌtʌdai ʌSuusi. 24 Dai aanʌ ooja vʌʌsi gomaasi idi liivruʌrʌ. Dai vʌʌsi istumaasi ooja aanʌ sʌʌlicʌdʌ ʌrvaavoi. 25 Dai oidaga mui vaamioma istumaasi ismaacʌdʌ idui ʌSuusi. Daidʌ isgʌoojamudai vʌʌsi gomaasi liliivruʌrʌ aanʌ piñʌlidi ismaiaajiacamudai vʌʌsi oidigʌrʌ ʌliliivru ismaacʌdʌ ʌpʌduuñimudai. Mosʌcaasi.