1

Cohãcjʉ̃ ye yahuducuyere yahuriquiro masʉnota iji dʉcahye

1 Duitapʉta ahri yehpa to ijiato panopʉta Cohãcjʉ̃ ye yahuducuyere yahuriquiro Cristo masare yʉhdʉoatiquiro duita iji tuhasae tiahye. Tiquiro Cohãcjʉ̃ mehna ijiahye. Sa yero tiquiro Cohãcjʉ̃ta iji cãhno niahye. 2 Duitapʉta coã waropʉre Cristo Cohãcjʉ̃ mehna ijiahye. 3 Sa yero coã waropʉre ne mariedarire bajumehneahye. Ahri yehpare, ʉhmʉsere, ijipihtiyere, masa gʉ̃hʉre bajumehne dutiahye Cohãcjʉ̃ tiquirore. Sa yero ahrire bajumehne pehoahye tiquiro. Ahrire yojopʉre mari ihñañene, mari ihñedari gʉ̃hʉre tiquiro bajumehnedagʉ̃ ne mariedaboya. 4 Cristo catiyere ohoriquiro ijiro nine. Buhrioro marine to quehnoano ihña masigʉ̃ yero saha mari Pacʉre quehnoano masigʉ̃ yere. Sa yero mari Pacʉre masigʉ̃ yere masare. 5 Ahri yehpa cjẽna ñañene wacũ, tiquina tutuaro cahmeñe nahitiano yero saha ijiye nine. Buhrioro quehnoano marine to ihña masigʉ̃ yero saha Cohãcjʉ̃ ye yahuducuyere yahuriquiro masare masigʉ̃ yere. Sa yero nahitiano buhriorore to yʉhdʉdʉcaero sahata Cristore ne ñañe yʉhdʉdʉcaerare. 6-7 Cohãcjʉ̃ Ñu wame tiriquiro pehere ohoahye, Cristo buhrioro yero saha ijiriquirore masare yahu mʉhta dutiro. Tiquiro ohogʉ̃ Ñu pehe masare yahuro ahtari tiquiro yahuriquirore Cristore ijipihtiyequina tiquina wacũ tutuatire. 8 Ñu pehe Cristo ijierari. Sa ijieraro tiquiro Cristo pehere masare yahu mʉhtano ahtari. 9 Cristo buhrioro yero saha ijiriquiro ijipihtiyequina masare Cohãcjʉ̃re masigʉ̃ yeatiquiro pehe ahri yehpapʉ ahtari jiri. Ijirota ijire ahri. Tiquiro buhrioro yero saha ijiriquiro warota ijire. 10 Sa yero Cristo ahri yehpapʉ ijiri jimedi. Ahri yehpare bajumehnediquiro ijiahye. Tiquiro sa ijiepegʉ̃ta tiquiro ya yehpa cjẽna tiquirore ne masiedari. 11 Tiquiro ya yehpapʉ masa bajuari jimedi. Tiquiro ya yehpapʉ tiquiro masa bajuariquiro ijiepegʉ̃ta tiquiro ya yehpa cjẽna pehe ne tiquirore cahmedari jiri. 12 Tiquina sa cahmedapegʉ̃ta apequina pehere ijipihtiyequina tiquirore cahmeñequina pehere tiquinare Cohãcjʉ̃ tiquiro pohne ijigʉ̃ yeri jiri. Tiquirore wacũ tutuayequina pũrita potota tiquiro pohne warota ijire. 13 Tiquina Cohãcjʉ̃ pohneta ijiye nine. Sa ye masa tiquina masa bajuariro saha ijierare, Cohãcjʉ̃ pohne tiquina wahagʉ̃. 14 Sa yero Cristo masʉno tiquiro iji dʉcari bato mari mehnata ijire tiquiro. Tiquiro sa ijigʉ̃ ihñana masare cahĩniquiro, potota yahuriquiro tiquiro ijigʉ̃ ʉsã masii. Tiquiro dihita Cohãcjʉ̃ macʉno ijiro tutuariquiro quehnoariquiro ijiri. Tiquiro sa ijiriquiro ijigʉ̃ ʉsã masii. 15 Ñu Cristore yahu mʉhtano ohõ saha ni sañuducuri masare yahuro: —‍Siquiro ahtare yʉhʉ ohõ saha ni yahuriquiro: “Tiquiro yʉhʉ bato ahtariquiro ijire. Sa ijieperota tiquiro yʉhʉ yʉhdʉoro tutuariquiro ijire. Tiquiro yʉhʉ masa bajuato panopʉ iji tuhasahye. Sa yero tiquiro yʉhʉ yʉhdʉoro tutuariquiro ijire”, mʉsare yʉhʉ ni yahuriquiro ahriquirota ijire, nidi Ñu Jesure masare yahuro. 16 Tiquiro Cristo pehe quehnoano tutuaro masare cahĩniquiro ijiro marine ijipihtinare quehnoano yeducuri. 17 Cohãcjʉ̃ dutiyere Moise pehe cũ mʉhtahye marine. Jesucristo pehe Cohãcjʉ̃ masare tiquiro cahĩñene buhero ahtari. Cohãcjʉ̃ tiquiro potota yahuducuye gʉ̃hʉre buhero ahtari. 18 Masa ne Cohãcjʉ̃re ihñedare. Tiquirore mari ihñedapegʉ̃ta tiquiro macʉno ihcãquirota ijiriquiro tiquiro Pacʉro mehna sa ijiducure. Sa yero tiquiro Pacʉrore marine masigʉ̃ yeri.

Apequina Ñu wame yeriquirore sinituahye

19 Ʉsã acaye judio masa pʉhtoa Jerusalẽpʉ ijiyequinare pahiare, Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ dahrayequina gʉ̃hʉre Ñu cahapʉ ohori jiri. “¿Noa boro ijiajari mʉhʉ?” ni sinitu dutiye ohori jiri tiquinare. Tiquina sa sinitugʉ̃ ohõ saha ni yahuri Ñu pehe. 20 Yeero boro marieno yahuri. Potota yahuri: —‍Yʉhʉ Cristo Cohãcjʉ̃ masare yʉhdʉo dutiro tiquiro ohorigʉ ijieraja, nidi tiquiro. 21 Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina pehe tiquirore pari turi sinituri tja: —‍¿Mʉhʉ Cristo ijieragʉ Elia pehe ijiajari mʉhʉ? nidi tiquina. —‍Ijieraja yʉhʉ, nidi tiquiro. —‍¿Ʉsã cohterigʉ Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtacjʉ pehe ijiajari mʉhʉ? nidi tiquina. —‍Tiquiro ijieraja yʉhʉ, nidi Ñu pehe. 22 Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina tiquirore pari turi sinituri tja: —‍Ʉsãre sinitu dutiriquinare ʉsã yahuro quehnoano poto ʉsãre yahu madoqueohya. ¿Noa boro pehe ijiajari mʉhʉ? ¿Mʉhʉ basita dʉhse ijigʉ ijiajari mʉhʉ? “Sa ijigʉ ijiaja yʉhʉ”, ni yahuya ʉsãre, nidi tiquina Ñure. 23 Tiquina sa nigʉ̃ ohõ saha ni yʉhtiri tiquiro: —‍Masa marienopʉ ohõ saha ni sañuducugʉ ijiaja yʉhʉ, Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquiro Isaia mʉnano tiquiro ni yahuriro sahata: “Mari pʉhtoro tiquiro ahtato pano mahare mari quehnoyuro saha quehnoana ijiyuya mʉsa”, ni masare yahu sañuducugʉ ijiaja yʉhʉ, nidi Ñu tiquinare. 24 Ñure sinituyequina fariseo masa tiquina ohoriquina ijiri. 25 Sa ye tiquina Ñure sinituri tja: —‍¿Mʉhʉ Cristo, Elia, Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtagʉ ʉsã cohterigʉ ijierapegʉta dʉhsegʉ masare wame yeajari mʉhʉ? nidi tiquina. 26 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro yʉhtiri tiquiro: —‍Yʉhʉ aco mehna masare wame yeaja. Apequiro pehe mʉsa masieniquiro pehe mʉsa watoa iji tuhasare. 27 Tiquiro pehe yʉhʉ bato ahtariquiro yʉhʉ yʉhdʉoro tutuariquiro ijire. Quehnoa yʉhdʉariquiro ijire. Tiquiro yero saha ijieraja yʉhʉ pehe. Sa yegʉ tiquirore tʉhotugʉ, “Ihyo ijigʉ ijiaja yʉhʉ”, ni tʉhotuaja yʉhʉ, nidi Ñu tiquinare. 28 Sa ni yahuducuri tiquina, Betaniapʉ Jordã wame tiri ma ape sie pahrẽpʉ, Ñu masare tiquiro wame yeriropʉ.

Jesu Cohãcjʉ̃ ohoriquiro tiquiro yaquiro cordero yero saha ijiriquiro ijire

29 Ape decopʉ Jesu Ñu cahagã cjũno tiquiro ahtagʉ̃ Ñu tiquirore ihñano ohõ saha nidi: —‍Ihñaña. Ahriquiro Cohãcjʉ̃ ohoriquiro tiquiro yaquiro cordero yero saha ijiriquiro ijire. Corderore mari wejẽdiro sahata masa ahriquiro gʉ̃hʉre wejẽeta. Sa yariaro ahri yehpa cjẽnare tiquina ñañe yerire cohãnota tiquiro. 30 Ahriquirota ijire yʉhʉ ohõ saha nidiquiro: “Yʉhʉ bato ahtariquiro yʉhʉ yʉhdʉoro tutuariquiro ijire. Yʉhʉ masa bajuato pano tiquiro iji tuhasahye. Sa yero tiquiro yʉhʉ yʉhdʉoro tutuare”, yʉhʉ nidiquiro ahriquirota ijire. 31 Yʉhʉ pehe ahriquirore masiedahti. Sa masiedapegʉta aco mehna wame yei ahtaʉ nii yʉhʉ acaye Israe masa ahriquirore tiquina masiatore, nidi Ñu. 32 Sa ni tuhasa Ñu yahu nemori: —‍Espíritu Santo ʉhmʉsepʉ bujua yero saha Cristo bui dijia ta, tiquiro bui wihidʉcagʉ̃ ihñaʉ. 33 Cohãcjʉ̃ yʉhʉre tiquiro yahueragʉ̃ tiquirore ne masiedaboaga yʉhʉ. Tiquiro yʉhʉre mʉsare aco mehna wame ye dutiro ohoriquiro Cohãcjʉ̃ pehe ohõ saha ni yahu mʉhta tuhasari yʉhʉre: “Espíritu Santo dijia ta tiquiro bui wihidʉcanohriquiro tiquirota ijirota. Tiquiro pehe Espíritu Santore masa mehna ijiducugʉ̃ yerota”, nidi Cohãcjʉ̃ yʉhʉre. 34 Yojopʉ pũritare tiquirore ihña tuhasaʉ yʉhʉ. Sa ihñagʉ “Potota Cohãcjʉ̃ macʉno ijire”, nii yʉhʉ mʉsare, ni yahuri Ñu ʉsãre.

Jesu buheyequina tiquiro piji mʉhtariquina ijire

35-36 Ape decopʉ Ñu mehna ʉsã pʉana tiquiro buhena ʉsã ducugʉ̃, Jesu ʉsã cahapʉ yʉhdʉ cãno nidi. Tiquiro sa yʉhdʉ cãgʉ̃ Ñu tiquirore ihñano, pari turi ohõ saha nidi ʉsãre: —‍Ihñaña. Ahriquiro Cohãcjʉ̃ yaquiro cordero yero saha ijiriquiro ijire, nidi Ñu. 37 Tiquiro sa nigʉ̃ ʉsã pʉana tiquiro buhena pehe tire tʉhona Jesure nʉnʉ tãʉ. 38 Ʉsã sa nʉnʉ tãgʉ̃ ihñano Jesu ʉsãre majare ihña, sinituri: —‍¿Yabere macana niajari mʉsa? nidi tiquiro. Tiquiro sa nigʉ̃ ʉsã gʉ̃hʉ sinituu tiquirore: —‍¿Buhegʉ, nohopʉ ijiajari mʉhʉ? nii ʉsã tiquirore. 39 —‍Yʉhʉ mehna ahtatjiãna ihñana taya, nidi Jesu ʉsãre. Tiquiro sa nigʉ̃ ʉsã pehe tiquiro ijiropʉ ihñana wahaʉ. Ti pjere ñamicahapʉ cuatro hora ijiri. Sa yena ti decore tiquiro mehna tojoaʉ ʉsã. 40 Ʉsã pʉana Ñure tʉhorina, Jesure nʉnʉ tãrina yʉhʉ piti Andre mehna ijii. Andre pehe Simo bahʉro ijiri. 41 Sa yero duita tiquiro wahminore Simore maca, boca, tiquirore ohõ saha ni yahuahye: —‍Mesiare Cohãcjʉ̃ marine yʉhdʉo dutiro tiquiro ohoriquirore ʉsã bocaʉ, niahye Andre Simore. Mesia ʉsã ye mehna nina, Cristo nina niaja. 42 Sa ni tuhasa tiquiro Simore Jesu cahapʉ neari. Tiquiro cahapʉ esagʉ̃ ihñano Jesu pehe Simore ohõ saha nidi: —‍Mʉhʉ Simo wame tigʉ, Ñu macʉ ijire. Yojopʉre mʉhʉre Cefa wame yeitja, nidi Jesu Simore. Cefa ʉsã ye mehna nina, Pedro nina niaja.

Felipere, Natanae gʉ̃hʉre pijiahye Jesu

43 Ape decopʉ Jesu Galilea yehpapʉ waha duari. Sa yero tiquiro wahato pano Felipere piti ca ohõ saha nidi: —‍Yʉhʉ mehna cjʉ̃ ijiacjʉ ahtaya, nidi Jesu. 44 Felipe pehe Betsaida cjʉ̃no ijiri. Tiquiro Andre, Pedro mehna ihcã maca cjẽna ijiri tiquina. 45 Sa yero Felipe Natanaene maca, tiquirore bocaro ohõ saha ni yahuri: —‍Cohãcjʉ̃ dutiyere Moise tiquiro ojoari pũpʉ tiquiro yahuriquirore apequina Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquina gʉ̃hʉ tiquina yahuriquirore ʉsã bocaʉ. Jesu Nazare cjʉ̃no, José macʉnota ijire, nidi tiquiro Natanaene. 46 —‍Nazarepʉre ne ihcãquiro quehnoariquiro mariedare, nidi Natanae. —‍Ihñagʉ taya mʉhʉ, nidi Felipe. 47 Sa ye Jesu cahapʉ tiquiro esagʉ̃ ihñano Jesu pehe ohõ saha nidi Natanaene: —‍Ahriquiro yojopʉ ahtariquiro potota quehnoariquiro judio masʉno warota ijire. Tiquirore mehoñe ne mariedare, nidi Jesu Natanae pehere. 48 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro Natanae pehe tiquirore sinituri: —‍¿Dʉhsegʉ yʉhʉre quehnoano masiajari mʉhʉ? nidi. —‍Felipe mʉhʉre tiquiro pijiato pano, higueragʉ docapʉ mʉhʉ ijigʉ̃ ihñaʉ yʉhʉ mʉhʉre, nidi Jesu. 49 Tiquiro sa nigʉ̃ Natanae pehe ohõ saha nidi tja: —‍Buhegʉ, potota mʉhʉ Cohãcjʉ̃ macʉ ijire. Mʉhʉ Israe masa ʉsã pʉhto ijiacjʉ ijire, nidi Natanae. 50 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha ni yʉhtiri Jesu: —‍Higueragʉ docapʉ yʉhʉ mʉhʉre ihñarire masigʉ yʉhʉre “Cohãcjʉ̃ macʉ ijire”, ni wacũ tutuare mʉhʉ. ¿Tita mʉhʉre sa masigʉ̃ yeajari? Ahri mʉhʉre yʉhʉ ihñari yʉhdʉoro Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna ye ihñogʉtja yʉhʉ mʉhʉre. Yʉhʉ sa ye ihñogʉ̃ ihñagʉta mʉhʉ, nidi Jesu Natanaene. 51 Sa ninota ohõ saha ni yahu nemori: —‍Potota mʉhʉre niita niaja. Yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉta ijiaja. Ʉhmʉsepʉ parĩ maagʉ̃ Cohãcjʉ̃ tiquiro yequina angele yʉhʉ bui tiquina dijia tagʉ̃, tiquina mʉjagʉ̃ gʉ̃hʉre ihñagʉta mʉhʉ, nidi Jesu tiquirore.

2

Caná wame tiri macapʉ tiquina omoca dʉhteropʉ Jesu wahahye

1 Ihtia deco bato Canápʉ Galilea yehpapʉ ijiri macapʉ omoca dʉhteri bose deco ijiri. Sa yero Jesu pacoro ti wʉhʉpʉ ijiri. 2 Jesu mehna ʉsãre tiquiro buhena gʉ̃hʉre omoca dʉhteropʉ pijiori tiquina. 3 Ti bose deco cjẽ vino pihtigʉ̃ Jesu pacoro tiquirore yahuri: —‍Yojopʉre vino pihtia wahari, nidi ticoro Jesure. 4 Ticoro sa nigʉ̃ tʉhoro Jesu ohõ saha nidi: —‍¿Iño, dʉhsego tago tire yʉhʉre yahuajari mʉhʉ? Masa yʉhʉre tiquina masiato dʉhsarĩne, nidi Jesu tiquiro pacorore. 5 Tiquiro sa nidi bato tiquiro pacoro pehe tiquina cahacjẽnare dutiri: —‍Yʉhʉ macʉ tiquiro dutiro sahata yeya, nidi ticoro. 6 Ti pjepʉre ʉsã acaye judio masa Cohãcjʉ̃ yere yeye tehe masare tiquina pagʉrire sa coseducu dutie tiri. Sa ye ti wʉhʉpʉre seis suturi ʉtã mehna tiquina yeri suturi aco pose tiye suturi ijiri. Ti suturi Cohãcjʉ̃ yere yeye tehe tiquina coseye aco pose tiye suturi ijiri. Ti suturi cincuenta o setenta litro pose esa tuhari. 7 Sa yero tiquina cahacjẽnare dutiri Jesu: —‍Ahri suturire acore pio sã nemoña. Quehnoano wahpo dapoya, nidi Jesu. Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina pehe quehnoano wahpo dapo peho cãhri ti suturire. 8 Tiquina sa yeri bato Jesu tiquinare dutiri tja: —‍Yojopʉre ti acore wa ne, wʉhʉ cjʉ̃nore ohoya, nidi. Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye ti acore wa ne, wʉhʉ cjʉ̃nore ohori. 9 Tiquina sa ohogʉ̃ tiquiro pehe ti acore vino wahagʉ̃ yeri acore sihni tuhuri. Ti acore tiquiro dʉhse yerire masiedari tiquiro. Tiquiro sa masiedapegʉ̃ta tiquiro cahacjẽna ti acore wayequina pehe masidi. Wʉhʉ cjʉ̃no sa masiedaro omoca dʉhteriquirore pijio, ohõ saha ni yahuri: 10 —‍Apequina masa quehnoañe vinore sihõ mʉhtare. Masa tiquina quehnoano sihnidi batopʉ ña cjũñe core sihõri tiquina. Mʉhʉ pehe quehnoañe core ihbo, came cjũno ti core sihõri ʉsãre, nidi wʉhʉ cjʉ̃no omoca dʉhteriquirore. 11 Canápʉ Galileapʉ ijiri macapʉ Jesu acore vino tiquiro wahagʉ̃ yero, topʉ Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna coã ye dʉcari. Sa yero apequinare tiquiro tutuayere ihñori Jesu. Tiquiro sa ihñori bato ʉsã tiquiro buhena tiquirore wacũ tutuaʉ. 12 Came Jesu tiquiro pacorore, tiquiro bahanare, ʉsãre tiquiro buhena gʉ̃hʉre Capernaupʉ siho esari. Topʉ esana, meheñe decorigã tojoarĩi ʉsã.

Jesu Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉre esahye

13 Pascua ijigʉ̃ judio masa ʉsã bose deco ijiato mehenogã dʉhsatjiãri. Sa yero Jesu Jerusalẽpʉ esari. 14 Topʉ esaro tiquiro Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ sajã saro, wecʉare, ovejare, bujuaare duayequinare boca sari. Sa yero niñerure camesayequina mesaripʉ dujigʉ̃ tiquina gʉ̃hʉre boca sari. 15 Sa boca saro yuta dari mehna tanari da ye, tiquinare ijipihtiyequinare sopecahapʉ tana nʉnʉ wiori. Oveja, wecʉa gʉ̃hʉ tana nʉnʉ wio cãri tiquiro. Sa yero niñeru camesayequina ye mesarire ne majaredoqueo, doque cũ cãri. Ti niñeru cjoeri gʉ̃hʉre doque site cãri. 16 Sa ye tuhasa bujuaare duayequinare ohõ saha nidi: —‍Mʉsa bujuaare ne wijiaya. Yʉhʉ Pacʉ ya wʉhʉre apee boro duari wʉhʉ yeracãhña, nidi Jesu tiquinare. 17 Tiquiro sa yegʉ̃ ihñana ʉsã tiquiro buhena pehe Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ tiquiro nidire wacũu: “ ‘Cohãcjʉ̃, mʉhʉ ya wʉhʉre tutuaro cahĩaja. Sa cahĩgʉ ti wʉhʉre ñano tiquina yegʉ̃ ihñagʉ tutuaro bʉjʉa witiaja yʉhʉ’, ni ojoahye Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ”, ni wacũu ʉsã Jesu buhena. 18 Jesu tiquiro sa yeri bato ʉsã acaye judio masa pʉhtoa tiquirore sinituri: —‍¿Dʉhsegʉ mʉhʉ ahriquinare Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉre ijiyequinare cohã wioari? Cohãcjʉ̃ mʉhʉre tire ye dutiriquiro tiquiro ijigʉ̃ Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna ye ihñoña mʉhʉ ʉsã ihñatire, nidi tiquina Jesure. 19 Tiquina sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiri: —‍Ahri wʉhʉre mʉsa cohãgʉ̃ ihtia deco wahaboro tuhasaʉtja yʉhʉ, nidi Jesu tiquinare. 20 —‍Ihtia deco ahri wʉhʉre yesi mʉhʉ. Cuarenta y seis cʉhmari waro tiquina yeri wʉhʉ ijire ahri wʉhʉ, nidi tiquina pehe Jesure. 21 Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina tiquirore quehnoano tʉhoerari. Jesu “Ahri wʉhʉre”, nino tiquiro pagʉre nino nidi jimedi. 22 Sa ye tiquiro yariari bato, tiquiro masa wijiari bato ʉsã tiquiro buhena pehe tiquiro nidire wacũna, Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũre Jesu tiquiro yahuri gʉ̃hʉre “Ti ijirota ijire”, ni wacũu ʉsã.

Ijipihtiyequina tiquina wacũñene Jesu masine

23 Pascua bose deco ijigʉ̃ Jesu Jerusalẽpʉ ijiri. Topʉ tiquiro ijigʉ̃ masa peyequina Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna tiquiro ye ihñogʉ̃ ihñañe tiquirore wacũ tutuari. 24 Tiquina sa wacũ tutuepegʉ̃ta Jesu masa tiquina wacũñene quehnoano masino, “Yʉhʉre sa wacũ tutuaducueta”, ni tʉhotuerahye. 25 Masa tiquina tʉhotuyere quehnoano masidi tiquiro. Sa masino masa tiquina tʉhotuyere apequinare ne sinituerari.

3

Jesu Nicodemore yahuahye

1 Ti macare Nicodemo wame tiriquiro, judio masa pʉhtoa mehna cjʉ̃no ijiri. Tiquiro fariseo masa ya curua cjʉ̃no ijiri. 2 Sa yero ihcã ñami tiquiro Jesu cahapʉ ahta, tiquiro mehna yahuducuahye: —‍Buhegʉ, mʉhʉ Cohãcjʉ̃ buhe dutiro tiquiro ohorigʉ mʉhʉ ijigʉ̃ ʉsã masiaja. Cohãcjʉ̃ mʉhʉre tiquiro yedohoeragʉ̃ mʉhʉ pehe tiquiro tutuaye mehna ne ye ihñoedaboaga. Mʉhʉ peye tahari Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna ye ihñore, niahye Nicodemo Jesure. 3 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu pehe yahuahye: —‍Ijirota mʉhʉre niita niaja. Wahma masa bajuariquiro yero saha pari turi masa bajuariquiro dihita Cohãcjʉ̃ yaquiro iji masine, niahye Jesu. 4 —‍Yohnah. ¿Bʉcʉro pehe dʉhse ye pari turi masa bajuaboari tiquiro? Tiquiro pacoro niji suhtiropʉ majare sajã, pari turi bajua masiedaboaga tiquiro, niahye Nicodemo. Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiahye: 5 —‍Ijirota niita niaja mʉhʉre. Wahma masa bajuariquiro yero saha aco mehna, Espíritu Santo tiquiro tutuaye mehna pari turi masa bajuariquiro dihita Cohãcjʉ̃ yaquiro iji masine. 6 Numia niji pacosãnumia ijiye, macanagãre masa bajuagʉ̃ yere. Espíritu Santo pehe masare Cohãcjʉ̃ pohne ijigʉ̃ yere. 7 “Wahma masa bajuariquiro yero saha pari turi masa bajuariquiro dihita Cohãcjʉ̃ yaquiro iji masine”, yʉhʉ nigʉ̃, tʉho wisieracãhña. 8 Espíritu Santo masare Cohãcjʉ̃ pohne tiquiro yegʉ̃ ti wihnono yero saha ijire. Wihnono to ahtariropʉ ahtare. To ahtaro ca tagʉ̃ mari tʉhoaja. Sa tʉhoepenata to ahtarirore, to waharirore ne masiedaja. Sata yere Espíritu Santo masare Cohãcjʉ̃ pohne yero, niahye Jesu Nicodemore. 9 —‍Mʉhʉ niñene quehnoano masiedaga, niahye Nicodemo. 10 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha niahye Jesu: —‍¿Mʉhʉ judio masare buhegʉ ijiepegʉta, dʉhsegʉ yʉhʉ niñene tʉhoerajari? 11 Ijirota niita niaja mʉhʉre. Ʉsã masidire ʉsã ihñarire ʉsã yahuaja. Ʉsã sa yahuepegʉ̃ta ne mʉsa acaye judio masa ne tʉho duerare. 12 Ahri yehpa cjẽ mehna masa tiquina masa bajuari mehna mʉsare queoye mehna yʉhʉ buhe mʉhtarire “Ijirota ijire”, niedare mʉsa. Sa niedana queoye mehna buhero marieno Cohãcjʉ̃ yere yʉhʉ yahugʉ̃ gʉ̃hʉre “Ijirota ijire”, nisi mʉsa. 13 ’Ne ihcãquiro ʉhmʉsepʉ Cohãcjʉ̃ cahapʉ wahariquiro ne pari turi tojoa tasi. Yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ yʉhʉ dihita ʉhmʉsepʉ ijirigʉ ahri yehpapʉ ahtaʉ. Sa yegʉ yʉhʉ dihita Cohãcjʉ̃ yere mʉsare yahu masiaja. 14 Panopʉre masa marienopʉ Moise mʉnano bronce wame tiri come mehna tiquina yeriquirore añare yucʉgʉ tiquina docodʉpʉ duhu yoahye. Yucʉgʉpʉ tiquina duhu yoriro sahata yʉhʉre masʉre Cohãcjʉ̃ ohorigʉre tiquirore tiquina yeriro sahata yʉhʉ gʉ̃hʉre duhu yoeta. 15 Yʉhʉre tiquina sa yeri bato ijipihtiyequina yʉhʉre wacũ tutuayequina ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna ijiducueta, niahye Jesu.

Cohãcjʉ̃ ijipihtiyequinare cahĩne

16 Sa ni tuhasa ohõ saha ni nemoahye: —‍Cohãcjʉ̃ ijipihtiyequina ahri yehpa cjẽnare tutuaro cahĩne. Sa yero yʉhʉre tiquiro macʉre ihcʉ̃ta ijigʉre Cohãcjʉ̃ ohori ijipihtiyequina yʉhʉre wacũ tutuayequina pecapʉ tiquina “Wahaeracãhdo”, nino. Sa ye ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna ijieta tiquina. 17 Cohãcjʉ̃ yʉhʉre tiquiro macʉre masare buhiri dahre dutiro ohoerari yʉhʉre ahri yehpapʉre. Sa yero masare pecapʉ wahaboriquinare yʉhdʉoacjʉre yʉhʉre ohori. 18 ’Yʉhʉre Cohãcjʉ̃ macʉre wacũ tutuayequinare ne buhiri dahresi Cohãcjʉ̃. Yʉhʉre wacũ tutueyequina pũritare Cohãcjʉ̃ buhiri dahre duti tuhasari. Masa yʉhʉre Cohãcjʉ̃ macʉre ihcʉ̃ta ijigʉre tiquina wacũ tutuerari buhiri, buhiri dahrerota tiquinare. 19 Yʉhʉ, Cohãcjʉ̃ macʉ ahri yehpapʉ ahtagʉ buhrioro quehnoano marine to ihña masigʉ̃ yero sahata Cohãcjʉ̃ yere quehnoano masigʉ̃ yeaja. Yʉhʉ sa masigʉ̃ yegʉ̃ ihñañe yʉhʉre wacũ tutueyequina yʉhʉre cahmedare. Tiquina ñañe yeye pehere quehnoano cahmene. Tiquina sa cahmedi buhiri tiquinare buhiri dahrerota. 20 Ijipihtiyequina ñañene yeyequina tiquina ñañe yeyere duhu duerare. Sa ye buhrioro to bajumehneno sahata tiquina ñañe yerire “Bajumehneari”, niñe, yʉhʉre cahmedari tiquina. 21 Quehnoañene yeyequina pehe yʉhʉre, yʉhʉ buheye gʉ̃hʉre cahmene. Cohãcjʉ̃ yere tiquina yeyere yʉhʉ quehnoano bajuro dahregʉ̃ bʉe tierare tiquina. Sa ye yʉhʉre buhrioro yero saha ijigʉre cahmene, ni yahuahye Jesu.

Pari turi Ñu wame yeriquiro Jesure yahuahye

22 Came Jesu ʉsãre tiquiro buhenare Judea yehpapʉ siho wahari. Topʉ esaro to cjẽna mehna meheñe decorigã tojoa, wame yeri tiquinare. 23 Ñu gʉ̃hʉ masare wame yero niahye Enón wame tiri macapʉ. Enón Salim wame tiri maca cahapʉ ijiri. Topʉ dia ijiri. Sa yero Ñu topʉ wame yero niahye masare. 24 Tiquina peresu yeato pano Enópʉ wame yero niahye Ñu. 25 Ti pjere Ñu buheyequina mehna cjẽna meheñequinagã judio masʉno mehna wame yeyere yahuducuye niahye. 26 Sa ye tiquina Ñu cahapʉ esa, tiquirore yahuahye: —‍Buhegʉ, Jordã si pahrẽpʉ mʉhʉ mehna ijiriquiro “Tiquirota ijiaga”, mʉhʉ nidiquiro pehe yojopʉre masare wame yero nine. Tiquiro sa yegʉ̃ ijipihtiyequina tiquiro cahapʉ dihita wahare, niahye tiquina Ñure. 27 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro Ñu yʉhtiahye: —‍Tiquiro tutuariquiro ijigʉ̃ Cohãcjʉ̃ pehe tiquirore sa ijigʉ̃ yere. 28 “Cristo ijieraja”, yʉhʉ nigʉ̃ mʉsa tʉhori. Sa ijierapegʉta tiquiro pano ohonoho mʉhtarigʉ ijiaja yʉhʉ. 29 Cristo mehna masa tiquina wahagʉ̃ ihñagʉ tutuaro bucueaja. Ohõ saha ijire ti: Omoca dʉhtericoro ticoro manʉno mehna ijiro wahare. Omoca dʉhtegʉ̃ cohteriquiro pehe dʉhteatiquiro namo tigʉ̃ ihñano tiquiro yahuducugʉ̃ tʉhoro tutuaro bucuere. Sa yegʉ yʉhʉ omoca dʉhtegʉ̃ cohteriquiro tiquiro bucueriro saha Cristo mehna masa tiquina wahagʉ̃ ihñagʉ tutuaro bucueaja. 30 Cristo pehere wacũ tutuaro cahmene masare. Yʉhʉ pehere wacũ tutueraro cahmene masare, ni yʉhtiahye Ñu.

Cohãcjʉ̃ macʉno ʉhmʉsepʉ ahtariquiro ijire

31 Sa ni tuhasaro ohõ saha ni nemoahye Ñu: —‍Ʉhmʉsepʉ ahtariquiro ijipihtiyequina yʉhdʉoro tutuariquiro ijire. Ahri yehpapʉ masarina ijina ahri yehpa cjãna ijiaja mari. Sa yena ahri yehpa cjẽne yahuducuaja mari. Ʉhmʉsepʉ ahtariquiro pehe ijipihtiyequina yʉhdʉoro tutuariquiro ijire. 32 Tiquiro ihñarire, tiquiro tʉhorire tiquiro yahure. Tiquiro sa yahuepegʉ̃ta tiquiro yahuyere masa pehe ne tʉho duerare. 33 Ʉhmʉsepʉ ahtariquiro tiquiro yahuyere masa tʉhoye, “Cohãcjʉ̃ potota nidiquiro ijire”, niñe nine tiquina. 34 Ahriquiro Cristore Cohãcjʉ̃ ohoriquirore Espíritu Santo ye tutuayere oho pehore Cohãcjʉ̃. Sa yero tiquiro Cohãcjʉ̃ ye yahuducuyere yahure. 35 Cohãcjʉ̃ tiquiro macʉnore tutuaro cahĩne. Sa yero ijipihtiyequina pʉhtoro iji dutiri tiquiro macʉnore. Ijipihtiye upʉro iji dutire tiquirore. 36 Cohãcjʉ̃ macʉnore wacũ tutuayequina pehe ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna ijieta. Tiquiro macʉnore yʉhdʉdʉcayequina pehe Cohãcjʉ̃ cahapʉ wahasi. Sa ye ijipihtiye decori ʉhmʉsepʉ ijisi. Sa yero Cohãcjʉ̃ tiquinare tutuaro buhiri dahrerota, niahye Ñu.

4

Jesu Samaria cjõno mehna yahuducuro niahye

1 Jesu Ñu yʉhdʉoro peyequina buheyequinare tiquiro cʉogʉ̃, Ñu yʉhdʉoro masare tiquiro wame yegʉ̃ fariseo masa tʉhoahye. 2 Tiquina sa tʉhoepegʉ̃ta Jesu pehe tiquiro basi masare wame yerari. Ʉsã tiquiro buhena pehe masare wame yei. 3 Fariseo masa tiquina sa masigʉ̃ tʉhoro Jesu pehe Judea yehpapʉ ijiriquiro Galilea yehpapʉ ʉsãre siho tojoaa wahari. 4 Topʉ wahana Samaria yehpare esa yʉhdʉ cãna tana nii ʉsã. 5 Sa yʉhdʉ cãna Samaria yehpapʉ ijiri macapʉ Sicar wame tiri macapʉ esaʉ. Ti maca cahapʉ panopʉ cjʉ̃no Jacob mʉnano tiquiro macʉno José mʉnanore tiquiro ohori yehpa ijiri. 6 Topʉ Jacob mʉnano tiquiro sihnidi cope ijiri. Sa yero Jesu pehe yoaropʉ ahtariquiro ijiro, tiquiro wahyia yʉhdʉaro ti cope dʉhtʉ cahapʉ nuju sari. Ti pje tiquiro nuju sari pje coheri pje waro ijiri. 7-8 Ʉsã tiquiro buhena pehe macapʉ ihyayere ʉsã dúna wahari bato ihcãquirota tiquiro topʉ tojoa nuju sari. Sa yero Samaria cjõno ti copepʉ aco waro wihigʉ̃ Jesu ticorore acore siniahye: —‍Acore ohoya yʉhʉre, niahye. 9 —‍Mʉhʉ judio masʉ ijire. Yʉhʉ pehe Samaria cjõ ijiaja. ¿Dʉhsegʉ yʉhʉre acore siniajari mʉhʉ? niahye ticoro Jesure. Judio masa Samaria cjẽnare ihña tuhtiyequina ijire. Sa yero ticoro sa niahye. 10 Ticoro sa nidi bato Jesu ticorore yahuahye: —‍Mʉhʉre Cohãcjʉ̃ tiquiro yedoho duayere masigo, mʉhʉre acore sinigʉre masigo, mʉhʉ yʉhʉ pehere siniboaya. Mʉhʉ sa sinigʉ̃ apeye aco pehere ohoboaya yʉhʉ. Ti aco pehe catigʉ̃ yere, niahye Jesu ticorore. 11 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro ticoro yʉhtiahye tiquirore: —‍Ne mʉhʉre sutu mariedare. Sa yero ahri cope ʉhcʉãrĩne. ¿Sa yegʉ ahri catigʉ̃ yeye acore nohopʉ wa neboagari mʉhʉ? 12 Mari ñecʉ mʉnano Jacob panopʉ cjʉ̃no ahri copere marine cũe tiahye. Tiquiro, tiquiro pohne, nuñequina gʉ̃hʉ ahri acore sihnie tiahye. ¿“Apeye acore ohoboaya yʉhʉ”, mʉhʉ nigʉ, Jacob yʉhdʉoro tutuagʉ ijiajari mʉhʉ, sa ni tʉhotugʉ? niahye ticoro. 13 Ticoro sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiahye: —‍Ijipihtiyequina ahri acore sihniñequina, pari turi aco wʉoeta. 14 Yee aco pehere sihniñequina ne pari turi aco wʉosi. Sa ye, yee acore sihniñequina Cohãcjʉ̃ mehna sa ijiducueta. Ma pohtepʉ aco to sa wijiaducuro sahata yee aco ne pihtisi, niahye Jesu. 15 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro numino pehe ohõ saha niahye: —‍Ti acore ohoya yʉhʉre pari turi yʉhʉ aco wʉoeraro quehnoano. Sa yego pari turi ne ohõpʉre aco wasi yʉhʉ, niahye ticoro. 16 Ticoro sa nigʉ̃ Jesu ticorore yahuahye: —‍Ti pje pũrita mʉhʉ manʉnore pijigo wahaya. Piji tuhasa ohõpʉ ahtaya tiquiro mehna, niahye Jesu ticorore. 17-18 —‍Manʉ mariego ijiaja yʉhʉ, niahye ticoro. —‍Ijirota nimene mʉhʉ. Ihcã omope tahari manʉ ti tuhasamedi mʉhʉ. Sa yero yojopʉre mʉhʉ mehna ijiriquiro mʉhʉ manʉno ijierare. Sa ye “Manʉ mariego ijiaja”, nigo potota nimene mʉhʉ, niahye Jesu ticorore. 19 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha niahye ticoro: —‍Ãa, Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtagʉ ijire mʉhʉ, yʉhʉ tʉhotugʉ̃. 20 Ʉsã ñecʉsʉmʉa iji turiayequina mʉna ahdʉ cʉnʉpʉ Cohãcjʉ̃re ño peoe tiahye. Sa yena mʉsa pehe judio masa “Jerusalẽpʉ Cohãcjʉ̃re ño peoro cahmene masare”, nie tiri mʉsa judio masa, niahye ticoro. Ticoro sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiahye: 21 —‍Numio, yʉhʉ pehere tʉhorĩña. Camepʉ ahdʉ cʉnʉpʉ, Jerusalẽpʉ gʉ̃hʉre mari Pacʉre ño peosi mʉsa. 22 Mʉsa pehe mʉsa ño peoriquirore masiedare. Masare yʉhdʉoatiquiro judio masʉnota ijire. Sa yena ʉsã judio masa pehe ʉsã ño peoriquirore masiaja. 23 Yojopʉre, camepʉ gʉ̃hʉre Cohãcjʉ̃re potota ño peoyequina tiquina quehnoano tʉhotuye mehna tiquirore ño peoeta. Sa mari ño peogʉ̃ cahmene Cohãcjʉ̃. 24 Cohãcjʉ̃re, pagʉ marieniquiro tiquiro ijigʉ̃ masa tiquirore ihñedare. Sa ye tiquirore ño peoye, tiquina quehnoano tʉhotuye mehna tiquirore quehnoano potota ño peoro cahmene masare, niahye Jesu. 25 Tiquiro sa nigʉ̃ta ticoro yʉhtiahye: —‍Mesia, “Cristo” tiquina nidiquiro pehe masare yʉhdʉoatiquiro tiquiro ahtatire masiaja yʉhʉ. Tiquiro ahtaro marine ijipihtiyere buhe peho cãnota, niahye ticoro. 26 —‍Yʉhʉta ijiaja Cristo, niahye Jesu ticorore. 27 Tiquiro sa nigʉ̃ waro wihii ʉsã. Sa yena ʉsã tiquiro buhena pehe Jesu numino mehna tiquiro yahuducugʉ̃ ihñana, ihña maria wahaʉ. Sa ihña mariepenata, “¿Dʉhse cahmeajari mʉhʉ? ¿Dʉhse niari mʉhʉ ticorore?” ni sinituerʉ tiquirore. 28 Sa yero numino ticoro ya suture duhu dapo cã, macapʉ wahaa wahari. Topʉ esaro masare yahuro, ohõ saha niahye: 29 —‍Yʉhʉ yerire yahu pehoriquirore ihñana ahtaya mʉsa. Tiquiro potota Cristo ijiboaga, ape taha yero, niahye ticoro. 30 Ticoro sa nigʉ̃ tʉhoye ti maca cjẽna pehe Jesure ihñañe ahtari. 31 Ti pjere ʉsã Jesu buhena pehe tiquirore tutuaro ihya dutimi: —‍Buhegʉ, ihyaya, nimi ʉsã. 32 —‍Sijoro ijiye ihyayere cʉoaja yʉhʉ. Tire mʉsa masiedare, nidi tiquiro. 33 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhona ʉsã basi ohõ saha ni yahuducuu: —‍¿Apequina tiquirore ihyaye oho tuhasayari? nii ʉsã basi. Ʉsã sa nigʉ̃ Jesu yahuri: 34 —‍Masa pehe ihya coare. Yʉhʉre ohoriquiro tiquiro cahmeñe pehere ye coaja yʉhʉ pehe. 35 “Pititia asʉ̃ dʉhsare mari dʉca duha neato”, wese upʉro tiquiro nidiro saha mʉsa pehe ni tʉhotueracãhña. “Cohãcjʉ̃ yere ʉsã yahuato dʉhsarĩne”, ni tʉhotueracãhña. Ijirota niita niaja mʉsare. Yojopʉ pũritare masare ihñaña. Dʉcare neni pje to ijiro sahata, yojopʉ pũrita masa yʉhʉ buheyere tiquina tʉhoati pje ijiro nine. 36 Oteye dʉcare neñequinare tiquina wapa yeriro sahata yeere buheriquinare, yeequina ijiatiquinare pijiyequinare, tiquina sa yeri wapa tiquinare quehnoano yeitja yʉhʉ. Tiquina sa buhegʉ̃ tʉhoye yʉhʉ buheyere tʉhoyequina yeequina pehe Cohãcjʉ̃ mehna ijipihtiye decori ijiducueta. Sa ye tiquinare buhe mʉhtañequina, came yeequina wahagʉ̃ yeyequina gʉ̃hʉ ihcãno saha bucueducueta. 37 “Ihcãquiro ote mʉhtariquiro ijire. Apequiro pehe dʉcare neniquiro ijire”, nie tiahye panopʉ. Ti ijirota ijire. Tiquina sa nidiro sahata ihquẽquina yeere yahu mʉhtañequina ijire. Apequina pehe yeere buheye, yeequina wahagʉ̃ yere. 38 Wese upʉro yequina dahra cohteyequina oterariquina tiquina ijiepegʉ̃ tiquiro oteye dʉcare tiquinare ne dutiro ohore. Sa masare buhe mʉhtaedarina mʉsa ijiepegʉ̃ta yeequina wahatiquinare buhe dutigʉ ohoaja mʉsare. Apequina pehe tiquinare buhe mʉhta tuhasari. Tiquina buheriquinapʉre pari turi buhe nemona, yeequina wahagʉ̃ yenata mʉsa pehe. Sa ye buhe mʉhtañequina pehe tiquina yedohoro mehna apequinare yeequina wahagʉ̃ yenata mʉsa, nidi Jesu. 39 Ti pjere Samaria cjõno “Yʉhʉ yerire tiquiro yahu pehori”, ticoro sa nigʉ̃ tʉhoye Samaria cjẽna peyequina Jesure cahmeahye. 40 Sa ye Samaria cjẽna Jesu cahapʉ esaye, “Ʉsã mehna tojoarĩña”, nidi tiquirore. Tiquina sa nigʉ̃ ʉsã gʉ̃hʉ tiquiro mehna pʉa deco tojoarĩi. 41 Apequina gʉ̃hʉ peyequina Jesure tʉhoye, cahmedi tiquirore. 42 Ohõ saha nidi masa numinore: —‍Coã waropʉre mʉhʉ yahurire tʉhona, Jesure cahmei. Yojopʉ pũritare tiquiro yahuducuyere tʉhona tiquirore cahmeaja. Sa yena tiquiro pehere tʉhona ahri yehpa cjẽnare pecapʉ wahaboriquinare yʉhdʉoriquiro potota tiquiro ijigʉ̃ yojopʉ ʉsã masiaja, nidi masa Samaria cjõnore.

Pʉhtoro macʉnore dohatiriquirore yʉhdʉoahye Jesu

43 Pʉa deco bato Jesu ʉsãre Galilea yehpapʉ siho wahari. 44 Coã waropʉre ohõ saha nie tiri tiquiro: “Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquirore tiquiro ya yehpa cjẽna tiquirore ño peoerare. Sa ye yʉhʉre ño peoerare ohõ cjẽna ohõpʉ yʉhʉ bʉcʉarigʉ ijigʉ̃”, nie tiri Jesu. 45 Sa ye Galileapʉ tiquiro esagʉ̃ to cjẽna tiquirore quehnoano piti cari. To pano Jerusalẽpʉ bose deco Jesu tiquiro yerire ihñariquina ijiri tiquina. 46 Sa ye Canápʉ Galileapʉ ijiri macapʉ acore tiquiro ʉhse co bajumehnedi macapʉ wahaʉ ʉsã tiquiro mehna. Caná cahapʉ ijiri macapʉ Capernau wame tiri macapʉ pʉhtoro macʉno dohatiro niahye. 47 Sa yero Jesu Judeapʉ ijiriquiro tiquiro Galileapʉ esagʉ̃ pʉhtoro tʉhoahye. Tire tʉhoro Jesu cahapʉ wihiri: —‍Yʉhʉ macʉ yariaro nidi. Sa ye tiquirore yʉhdʉogʉ ahtaya, ni tutuaro mehna pijiri tiquirore. 48 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro Jesu yʉhtiri: —‍Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna yʉhʉ yegʉ̃ ihñedana, ne yʉhʉre wacũ tutuerare mʉsa, nidi Jesu tiquirore. 49 Tiquiro sa nigʉ̃ pʉhtoro pehe ohõ saha nidi: —‍Pʉhto, yʉhʉ macʉ tiquiro yariato pano ahtaya, nidi tiquiro Jesure. 50 —‍Tojoahya. Mʉhʉ macʉ catiaga, nidi Jesu. Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro, “Tiquiro nidiro sahata catirota yʉhʉ macʉ”, nino, pʉhtoro tojoaa wahari. 51 Sa tojoaducuriquirore tiquiro cahacjẽna tiquirore piti ca, yahuahye: —‍Mʉhʉ macʉ catiri, ni yahuahye tiquina tiquirore. 52 —‍¿Noho asʉ̃ ijigʉ̃ yʉhdʉari yʉhʉ macʉ? ni sinituahye tiquiro cahacjẽnare. —‍Canʉre coheri pje batogã ujuaye sururi tiquirore, niahye tiquina. 53 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha ni tʉhotuahye tiquiro: “Jesu yʉhʉre tiquiro sa ni yahuri pjeta ujuaye suruaya”, ni tʉhotuahye pʉhtoro pehe. “Poto ninota niaya yʉhʉre”, nino, tiquiro ijipihtiyequina tiquiro acaye mehna Jesure wacũ tutuahye. 54 Jesu Judea yehpapʉ ijiriquiro Galilea yehpapʉ tiquiro esari bato pʉhtoro macʉnore tiquiro yʉhdʉorire mari queogʉ̃ pʉa taha Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna ye ihño tuhasari Jesu.

5

Tini masieniquirore yʉhdʉoahye Jesu

1 Came judio masa Cohãcjʉ̃re ʉsã ño peori bose deco ijigʉ̃ Jesu Jerusalẽpʉ esari tja. 2 Topʉ oveja wame tiri sopecaha cahapʉ cuhsari cope ijiri. Ʉsã judio masa ye mehna niñe Betzata wame tiri cope ijiri. Ti cope cahapʉ ihcã omope tihamehneñe tucũri ijiri. 3 Ti tucũripʉ peyequina dohatiyequina cuñari. Caperi bajueyequina, pari yuri wahayequina, tini masieñequina tiquina ti cope cahapʉ ijiri. Topʉ ijiye aco ñuhmi maanore cohteye nidi. 4 Topʉ buharo ti cope cjẽ acore ihquẽ tahari ñuhmigʉ̃ ye mʉjahye angel. Ti cope cjẽ aco ñuhmidi bato ña mio mʉhtariquiro pehe dʉhse ijiyere dohatiyere cʉoriquiro quehnoa wahahye. 5 Sa yero tore treinta y ocho cʉhmari waro dohatiriquiro ijiri. 6 Topʉ tiquiro cuñagʉ̃ ihñano tiquiro sa yoari pje dohatiriquiro ijigʉ̃ masidi Jesu tiquirore. Sa masino tiquirore sinituri: —‍¿Pagʉ dohatiye mariegʉ iji duajari mʉhʉ? nidi Jesu. 7 Tiquiro sa nigʉ̃ta dohatiriquiro yʉhtiri: —‍Ti aco ñuhmigʉ̃ yʉhʉre aco ijiri copepʉ neaboriquiro mariedare. Ti copepʉ yʉhʉ ña mio duepegʉ̃ta apequina pehe yʉhʉ pano sa ña mio mʉhtaducure, nidi tiquiro Jesure. 8 —‍Wahcãdʉcaya. Mʉhʉ cuñari cahserore ne cãhña, nidi Jesu tiquirore. 9 Tiquiro sa nigʉ̃ta dohatiriquiro pehe tiquiro cuñari cahserore ne, tini dʉcari. Ti deco saurú judio masa ʉsã sori deco ijiri. 10 Ti decore Jesu sa yegʉ̃ ihñañe judio masa ʉsã pʉhtoa pehe dohatimediquirore ohõ saha ni yahuahye: —‍Miare saurú deco mari sori deco ijiepegʉ̃ta mʉhʉ cuñari cahserore neare mʉhʉ. Sa yegʉ mari dutiyere yʉhdʉdʉcagʉ nine mʉhʉ, niahye tiquina tiquirore. 11 —‍Yʉhʉre yʉhʉ dohatiyere cohãriquiro pehe ohõ saha nidi yʉhʉre: “Mʉhʉ cuñari cahserore ne cãhña”, nidi tiquiro yʉhʉre, ni yʉhtiahye dohatimediquiro. 12 —‍¿Tire mʉhʉre sa nidiquiro pehe noa boro ijiari tiquiro? ni sinituahye tiquina. 13 Topʉ masa peyequina tiquina ijigʉ̃ ihñano Jesu pehe waha tuhasari. Sa yero dohatimediquiro pehe tiquirore yʉhdʉoriquiro wamene masiedahye. 14 Came Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ Jesu tiquirore piti ca yahuri: —‍Tʉhorĩña mʉhʉ yʉhʉre. Yojopʉre quehnoano pagʉ tire mʉhʉ. Ñañene ye nemoedacãhña. Pari turi ñañene ye nemogʉ mʉhʉ dohatiriro yʉhdʉoro wahagʉta mʉhʉ, nidi Jesu tiquirore. 15 Tiquiro sa nidi bato dohatimediquiro pehe ʉsã judio masa pʉhtoa tiquirore sinituriquina cahapʉ esaro yahuahye tiquinare: —‍Jesu wame tiriquiro yʉhʉre yʉhdʉgʉ̃ yeri, ni yahuahye tiquiro. 16 Sa ye saurú ijigʉ̃ dohatiriquirore tiquiro dohatiyere Jesu cohãgʉ̃ masiñe, judio masa ʉsã pʉhtoa pehe tiquirore ñano ye dʉcari. 17 Sa ñano tiquirore tiquina ye duagʉ̃ masino Jesu pehe yahuri tiquinare: —‍Yʉhʉ Pacʉ yojopʉre dahrarĩno nine. Yʉhʉ gʉ̃hʉ dahrarĩi niaja, ni yahuri tiquirore ñano ye duayequinare. 18 Tiquiro sa nigʉ̃ judio masa ʉsã pʉhtoa pehe tiquiro mehna tutuaro usuaye, to pano tiquina nidiro yʉhdʉoro tiquirore wejẽ duari. Saurú decore tiquina sori decore ihcãquiro dohatiriquirore tiquiro yʉhdʉogʉ̃ ihñañe tiquina usuari. Sa usuaye tiquiro Cohãcjʉ̃re “Yʉhʉ Pacʉ”, nigʉ̃ tʉhoye, tiquina pehe to pano tiquina nidiro yʉhdʉoro usua nemoahye tja. “ ‘Yʉhʉ Pacʉ’, nino Jesu tiquiro basi ‘Cohãcjʉ̃ mehna ihcãno saha ijiaja’, ni wacũaga tiquiro”, ni tʉhoturi judio masa ʉsã pʉhtoa.

Jesu Cohãcjʉ̃ ohoriquiro ijire

19 Sa ye Jesu tiquinare yahuari: —‍Ijirota niita niaja mʉsare. Yʉhʉ Cohãcjʉ̃ macʉ, yʉhʉ esa tuharo yeraja. Yʉhʉ Pacʉ tiquiro yerire ihñagʉ̃, tire yeaja. 20 Yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre tiquiro macʉre cahĩne. Sa yero tiquiro yerire yʉhʉre ihño pehore. Ahri yojopʉ tiquiro tutuaye mehna yʉhʉ yeri yʉhdʉoro tiquiro apeyere ye dutirota yʉhʉre. Tiquiro sa ye dutigʉ̃ tiquiro tutuaye mehna ye ihñoutja yʉhʉ. Sa yena ihña maria wahanata mʉsa. 21 Yʉhʉ Pacʉ yariariquinare tiquiro masoriro sahata yʉhʉ gʉ̃hʉ yʉhʉ cahmeñequinare masoutja. 22-23 Ne yʉhʉ Pacʉ pehe masa tiquina ñañe buhirire buhiri dahreriquiro ijierare. Yʉhʉ pehere tire tiquina ñañe buhirire buhiri dahreacjʉre cũri yʉhʉ Pacʉ. Ijipihtiyequina masa tiquirore tiquina ño peoriro sahata yʉhʉ gʉ̃hʉre tiquina ño peoatire buhiri dahreacjʉre cũri yʉhʉre. Yʉhʉre tiquiro macʉre ño peoerana yʉhʉ Pacʉ gʉ̃hʉre ño peoerare mʉsa. Tiquiro ijire yʉhʉre ohoriquiro, nidi Jesu. 24 Sa ni tuhasa ohõ saha ni yahu nemori: —‍Ijirota niita niaja mʉsare. Yʉhʉ yahuducuyere tʉhoyequina, yʉhʉre ohoriquirore wacũ tutuayequina ijipihtiye decori ʉhmʉsepʉ sa ijiducueta. Sa yegʉ tiquinare buhiri dahresi yʉhʉ. Sa ye tiquina pecapʉ wahaboriquina yʉhdʉeta. 25 Ijirota niita niaja mʉsare. Pecapʉ wahatiquina yʉhʉre Cohãcjʉ̃ macʉre tiquina tʉhoati pje yojopʉ ijire. Camepʉ gʉ̃hʉre yʉhʉre tiquina tʉhoeta tja. Sa tʉhoye tʉho nʉnʉñequina pehe Cohãcjʉ̃ mehna sa ijiducueta. 26 Cohãcjʉ̃ yʉhʉ Pacʉ pehe sa ijiducugʉ̃ yeriquiro ijire. Sa yero yʉhʉre tiquiro macʉre sa ijiducugʉ̃ yeacjʉ iji dutiri tiquiro yʉhʉre. 27 Sa yegʉ yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ tiquiro ohorigʉ yʉhʉ ijigʉ̃ tiquiro masare buhiri dahreacjʉre cũri yʉhʉre. 28 Ahrire tʉhona, tʉho mariedacãhña mʉsa. Ape decopʉre ijipihtiyequina yariariquina masa coperipʉ ijiyequina yʉhʉ yahuducugʉ̃ tʉhoeta. 29 Sa tʉhoye, quehnoañene yeriquina ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna ijiatiquina masa mʉjaeta. Ñañene yeriquina pehe ñañene tiquina yeri buhiri pecapʉ wahaeta, ni yahuri Jesu. 30 Sa ni tuhasa ohõ saha ni yahu nemori: —‍Yʉhʉ esa tuharo ne yeraja. Ne yʉhʉ basi yʉhʉ cahmeno ye dueraja. Yʉhʉre ohoriquiro tiquiro dutiriro sahata ye duaja. Sa yegʉ tiquiro nidiro sahata buhiri dahreaja. Sa yegʉ yʉhʉ masare buhiri dahregʉ queoro yeaja. 31 “Yʉhʉ tutuagʉ ijiaja”, yʉhʉ ni yahugʉ̃ “Mʉhʉ yahuye ne poto ijierare”, ni masiboaga mʉsa. 32 Apequiro ijire yʉhʉre yahuriquiro. Tiquiro Ñu pehe masare yahure yʉhʉre. Masare yʉhʉre tiquiro yahuri ijirota ijire. Tire yʉhʉ quehnoano masiaja. 33 Mʉsa apequina pehere Ñupʉre yʉhʉre sinitu dutina ohori. Sa yero potota yahure tiquiro mʉsare. 34 “Cohãcjʉ̃ macʉno ijire ahriquiro”, yʉhʉre ni yahuatiquinare macaedaja. Sa macaedapegʉta Ñu masʉno tiquiro ijiepegʉ̃ta yʉhʉre “Cohãcjʉ̃ macʉno ijire”, tiquiro ni yahurire yahugʉ niaja. Mʉsa yʉhʉre wacũ tutuatire, mʉsa pecapʉ wahaborina mʉsa yʉhdʉatire yʉhʉre Ñu tiquiro yahurire yahugʉ niaja. 35 Sihãria meheñe decorigã ihña masigʉ̃ yero sahata Ñu mʉsare buhe mʉhtano mehenogã tiquiro catiro puno mʉsare masigʉ̃ yeri. Tiquiro sa buhegʉ̃ tʉhona meheñe decorigã bucueri mʉsa. 36 Yʉhʉ ijiye tiyere tiquiro sa buhepegʉ̃ta Cohãcjʉ̃ pehe yʉhʉ ijiyere quehnoano yahure. Tiquiro sa yahugʉ̃ Ñu yʉhʉ ijiyere tiquiro yahuye yʉhdʉoro ijire Cohãcjʉ̃ ye yahuye. Sa yegʉ Cohãcjʉ̃ tiquiro tutuaye mehna yʉhʉre tiquiro ye dutirire yojopʉ yei niaja. Ahrire yʉhʉ yegʉ̃ ihñana potota Cohãcjʉ̃ ohorigʉ yʉhʉ ijiyere masine mʉsa. 37 Sa yero yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre ohoriquiro tiquiro basi “Tiquiro yʉhʉ ohoriquiro ijire”, ni yahure mʉsare. Tiquiro sa ni yahuepegʉ̃ta tiquiro yahuducuyere ne tʉhoerari mʉsa. Sa yena mʉsa tiquirore ne masiedari. 38 Yʉhʉre Cohãcjʉ̃ ohorigʉre mʉsa ne tʉho duerari. Sa yena mʉsa Cohãcjʉ̃ yere ne cahmedari. 39 Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũre mʉsa buhena, “Mari ahri pũre buhena ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna sa ijiducunata”, nine mʉsa. Ti pũta yʉhʉre yahure. 40 Ti pũ yʉhʉre ti yahuepegʉ̃ta mʉsa pehe yʉhʉre cahmedare. Ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna mʉsa sa ijiducuatire yʉhʉre sini duerare mʉsa, ni yahuri Jesu. 41 Sa ni tuhasa ohõ saha ni nemori: —‍Yʉhʉre mʉsa ño peoeragʉ̃ ihñagʉ usueraja yʉhʉ pehe. 42 Mʉsa pehe Cohãcjʉ̃re mʉsa cahĩedagʉ̃ masiaja yʉhʉ. 43 Cohãcjʉ̃ yʉhʉ Pacʉ tiquiro yʉhʉre dutiriro sahata yʉhʉ ahtaepegʉ̃ta mʉsa yʉhʉre cahmedari. Apequiro pehere Cohãcjʉ̃ ohoeriquiro tiquiro ijiepegʉ̃ta tiquiro pehere cahmenata mʉsa. 44 Apequina masa mʉsare tiquina ño peogʉ̃ cahmene mʉsa. Cohãcjʉ̃ mʉsa mehna tiquiro bucuegʉ̃ cahmedare mʉsa. Tiquiro dihita Cohãcjʉ̃ waro ijire. Sa cahmedana yʉhʉ gʉ̃hʉre tʉhoerare mʉsa. Yʉhʉre wacũ tutuerare. 45 Mʉsare yʉhʉ Pacʉre ne yahusãsi yʉhʉ. Tire masiña mʉsa. Moise tiquiro ojoari pũ pehe mʉsare yahusãnota. “Ti pũ cjẽ dutiyere mari ye pehona, Cohãcjʉ̃ cahapʉ wahanata”, mʉsa nidi pũ pehe mʉsare yahusãnota. 46 Moise tiquiro ojoari pũpʉ yʉhʉ pehere yahuahye. Sa yena ti pũre “Ijirota ijire”, nina, yʉhʉ yahuye gʉ̃hʉre “Ijirota ijire”, niboaya mʉsa. 47 Moise tiquiro ojoari pũre “Ijirota ijire”, niedana, yʉhʉ yahuducuye gʉ̃hʉre “Ijirota ijire”, nisi mʉsa, nidi Jesu tiquinare.

6

Cinco mil masare ihyayere ohoahye Jesu

1 Sa tiquiro buheri bato Galilea wame tiri ditara ape sie pahrẽpʉ ʉsã Jesu mehna pehãa wahaʉ. Ti ditara pajiri ditara Tiberia wame tiri. 2 To pano Galilea yehpapʉ Jesu dohatiyequinare tiquina dohatiyere tiquiro cohãgʉ̃ masa ihñae tiri. Tiquina sa ihñari bato Jesu pehãgʉ̃ ihñañe masa peyequina tiquirore nʉnʉ tã cãri. 3 Topʉ esana ʉsã tiquiro buhena pehe tiquiro mehna cʉnʉpʉ mʉja sa, tʉ buipʉ dujii. 4 Ti deco pascua wame tiri bose deco ijiato judio masa ʉsã ya bose deco mehenogã dʉhsari. 5-6 Topʉ dujiro, Jesu peyequina masa tiquiro cahapʉ tiquina ahtagʉ̃ ihñadoqueori. Sa ihñadoqueoro Felipere sinituri: —‍¿Ahriquina masa tiquina ihyatire nohopʉ dúnatari mari? nidi Felipere. Jesu tiquiro basi tiquiro yeatire masieperota Felipere sinituri, “¿Dʉhse yʉhtirotari?” nino. 7 Tiquiro sa sinitugʉ̃ tʉhoro Felipe yʉhtiri: —‍Doscientos niñeru cjoeri pose ihyayere mari dúepegʉ̃ta masare dayegã ihyayere mari itiepegʉ̃ta ne esa tuhasi, nidi Felipe Jesure. 8 Ʉsã mehna cjʉ̃no Andre, Simo Pedro bahʉro pehe Jesure yahuri: 9 —‍Ihcã omope pã pacare, pʉaro wahire nijino ohõ cʉore. To punogãta tiquiro cʉoepegʉ̃ta masa pehe peyequina waro ijire. Sa yero ahri mehenogã ihyaye ne esa tuhasi, nidi Andre. 10 —‍Masare duji dutiya mʉsa, nidi Jesu ʉsãre tiquiro buhenare. Topʉ taa dayegã ijiro ijiri. Ʉsã duji dutigʉ̃ masa nuju sa pihtiari taa buipʉ. Ʉmʉa dihitare mari queogʉ̃ cinco mil ijiri. 11 Tiquina sa nuju sagʉ̃ ihñano Jesu pehe pãre ne, Cohãcjʉ̃re “Quehnoare” nidi. Sa ni tuhasarota ʉsãre tiquiro buhenare iti dutiri. Tiquiro sa dutigʉ̃ ʉsã pehe dujiyequinare iti cãʉ. Pʉaro wahi gʉ̃hʉre iti cãʉ. Ijipihtiyequinare quehnoano tiquina esa tuharo ihyayere tiquinare itii. 12 Sa ye masa pehe yapia wahari. Tiquina sa yapigʉ̃ ihñano Jesu ʉsãre nidi: —‍Tiquina ihya dʉharire quehnoano ne peho cãhña. Sa yena tiquina ihya dʉharire ne bosi, nidi. 13 Tiquiro sa nigʉ̃ ʉsã pehe ihcã omope pã paca dʉhsarire ʉsã ne cahmecoagʉ̃ doce pʉhʉse waro wijiari. 14 Sa ye masa ti bajumehnenore Jesu tiquiro yegʉ̃ ihñañe, ohõ saha nidi: —‍Ijirota ijire. Ahriquiro Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquiro ahri yehpapʉ ahtariquiro mari cohteriquirota ijire, nidi tiquina. 15 Tiquina Jesure tiquina pʉhtoro ijiatiquiro ñehe sõ duamedi. Jesu tire masino pari turi ihcãquirota cʉnʉpʉ wahaa wahari.

Jesu aco bui tiniahye

16 Ñamicahapʉ ʉsã tiquiro buhena ditarapʉ buhaʉ. 17 Topʉre buha sa, yucʉsapʉ sajã, Capernau wame tiri macapʉ pehãʉ. Ʉsã pehãri pje ñamipʉ ijiri. Sa yero Jesu ʉsã cahapʉ ahtaeranidi. 18 Wihnono tutuaro wẽgʉ̃, pajiri ma pahcõri wahcãri. 19 Ihcã omope kilómetro esaboro waro ʉsã esagʉ̃ waro Jesu ʉsã cahapʉ wihiri. Aco bui tiquiro ahtagʉ̃ ihñaʉ ʉsã. Sa ʉsã cahapʉ tiquiro ahtagʉ̃ ihñana ʉsã cuei. 20 Sa ʉsã cuegʉ̃ ihñano tiquiro ʉsãre yahuri: —‍Ne yʉhʉre ihña cueracãhña. Yʉhʉta ijiaja, nidi Jesu. 21 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhona ʉsã bucueye mehna tiquirore piti ca sajã dutii. Tiquiro sajãri batogãta ʉsã wahari yehpapʉre pehã sa tuhasaʉ.

Masa pehe Jesure macahye

22 Ti ñamine masa topʉ tojoariquina pehe ihcãriata ʉsã pehãtiare ihñahye. Tia mehna ʉsã pehãgʉ̃ ihñari tiquina. Jesu ʉsã mehna tiquiro wahaeragʉ̃ gʉ̃hʉre ihñari tiquina. Sa ye ape decore tiquirore cohteye nimahye. 23 Tiberia wame tiri macapʉ ahtaye, Jesu Cohãcjʉ̃re “Quehnoare”, tiquiro nidiro cahagã cjũnopʉ, masare tiquiro ihyaye itiriro caha cjũnopʉ wahã sahye tiquina yucʉsa mehna. 24 Sa ye ape deco ʉsã Jesu mehna ijirirore ʉsã mariedagʉ̃ ihñañe, masa yucʉsapʉ sajã, Capernaupʉ ʉsãre nʉnʉ tã pehã sari. Jesure maca saye nidi tiquina.

Jesu catiyere oho, ihyaye yero saha ijiriquiro ijire

25 Ditarapʉ pehã, Jesure boca saye, masa sinituri tiquirore: —‍¿Buhegʉ, dʉhse ijigʉ̃ ahtari mʉhʉ ohõpʉre? ni sinituri tiquina. 26 Tiquina sa sinitugʉ̃ Jesu tiquinare yahuri: —‍Ijirota niita niaja mʉsare. Bajumehnedire yʉhʉ yepegʉ̃ta yʉhʉ pehere wacũ tutuerare mʉsa. Yʉhʉre wacũ tutuerapenata yʉhʉre macare mʉsa. Yʉhʉ mehna bʉjʉye ihyana, mʉsa yapirina yʉhʉre maca cãhtari tja. 27 Ihyaye ne sa ijiducuerare. Camepʉ pihtia wahare. Sa yena tire wacũducueracãhña. Apeye ihyaye sijoro saha ijiye ihyaye pehere macaña mʉsa. Ti ihyayere bocana ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna ijinata. Sa ye ti ihyaye pũrita ne pihtierare. Ti ihyayere yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ mʉsare ohoutja. Cohãcjʉ̃ yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre tire oho dutiriquiro ijire. Cohãcjʉ̃ tiquiro ohorigʉ yʉhʉ ijiyere ihño tuhasari mʉsare, nidi Jesu. 28 Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina sinituri tiquirore: —‍¿Cohãcjʉ̃ tiquiro ye dutiyere yena tana dʉhse yenatari ʉsã? ni sinituri tiquina. 29 —‍Ahrire Cohãcjʉ̃ mʉsare ye dutire: “Yʉhʉ ohoriquirore wacũ tutuaya”, nino mʉsare ye dutire Cohãcjʉ̃, nidi Jesu. 30 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye tiquina ohõ saha nidi tja: —‍Cohãcjʉ̃ ohorigʉ ijigʉ tiquiro tutuaye mehna ye ihñoña ʉsãre mʉhʉre ʉsã quehnoano wacũ tutuatire. ¿Yabe borore yeitjari mʉhʉ? 31 Mari ñecʉsʉmʉa mʉnapʉ panopʉ cjẽna masa marienopʉ maná wame tiye pacare ihyae tiahye. Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ ohõ saha ni yahuahye: “Tiquiro tiquinare ʉhmʉse cjẽ ihyayere ohoe tiahye tiquina ihyatire”, ni ojoahye Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ. ¿Tiquiro sa yeriro sahata yeitjari mʉhʉ gʉ̃hʉ? nidi tiquina. 32 Tiquina sa nigʉ̃ Jesu yahuri tiquinare: —‍Ijirota niaja mʉsare. Moise ʉhmʉse cjẽ ihyayere ohoerari mʉsare. Yʉhʉ Pacʉ pehe ʉhmʉse cjẽ ihyaye potota ijiyere mʉsare ohoriquiro ijire. 33 Cohãcjʉ̃ ye ihyaye ʉhmʉsepʉ dijia taye, ijipihtiri yehpa cjẽnare catiyere oho masine, nidi Jesu tiquinare. 34 —‍Pʉhto, decoripe ti ihyayere ohoya ʉsãre, nidi tiquina. 35 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro Jesu yahuri tiquinare: —‍Yʉhʉ pehe catiyere oho, ihyaye yero saha ijigʉ ijiaja. Mari ye ihyayere mari ihyari batota duita ʉjʉa ahbaa wahaja mari tja. Sihniñe gʉ̃hʉre mari sihnidi batota aco wʉoa wahaja tja. Sa ijiepegʉ̃ta yʉhʉre cahmediquiro, yʉhʉre wacũ tutuariquiro ʉjʉa ahbaerariquiro yero saha tiquiro bucueye tiquirore pihtisi. 36 Mʉsa pehe yʉhʉre ihñaepenata yʉhʉre wacũ tutueranine. Tireta mʉsare yahue timi yʉhʉ. 37 Ijipihtiyequina yeequina ijiatiquinare yʉhʉre yʉhʉ Pacʉ tiquiro cũriquina pehe yʉhʉre cahmeeta. Sa ye yʉhʉre cahmeñequinare ne cohãsi yʉhʉ. 38 Ʉhmʉsepʉ ahtagʉ yʉhʉ cahmeno yei ahtagʉ niedʉ yʉhʉ. Yʉhʉre ohoriquiro tiquiro cahmediro sahata yei ahtagʉ nii yʉhʉ. 39 Ahrita ijire yʉhʉre ohoriquiro tiquiro cahmeñe waro: Ijipihtiyequina yeequina yʉhʉre tiquiro ohoriquinare yʉhʉ boeragʉ̃ cahmene yʉhʉre ohoriquiro pihtiri deco ijigʉ̃ tiquina masa mʉjatire. 40 Ijipihtiyequina yʉhʉre Cohãcjʉ̃ macʉre ihñañequina, yʉhʉre wacũ tutuayequina ijipihtiye decori tiquiro mehna tiquina ijigʉ̃ cahmene yʉhʉ Pacʉ. Sa yegʉ pihtiri decopʉ tiquinare masoutja, nidi Jesu. 41 “Yʉhʉ ʉhmʉsepʉ ahtaye ihyaye yero saha ijigʉ ijiaja”, tiquiro nigʉ̃ tʉhoye judio masa ʉsã pʉhtoa pehe tiquiro mehna usua, tiquina basi Jesure ñano ni yahuducuri. 42 —‍¿Ahriquiro Jesu José macʉno ijierajari? Tiquiro pacʉro, pacoro gʉ̃hʉre mari masiaja. Sa yero mari yero saha pagʉ tiriquirota ijire. ¿Sa ijieperota dʉhsero “Ʉhmʉsepʉ ahtaʉ”, niajari tiquiro? ni usuari tiquina. Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro Jesu yahuri tiquinare: 43 —‍Mʉsa yʉhʉre ñano ni yahuducueracãhña. 44 Yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre ohoriquiro pehe masare yʉhʉ pehere cahmegʉ̃ yere. Tiquiro sa yeragʉ̃ masa pehe yeequina iji masiedaboaya. Pihtiri deco ijigʉ̃ yeequinare masoutja yʉhʉ. 45 Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquina pehe ohõ saha ni ojoahye: “Cohãcjʉ̃ tiquinare buherota”, ni ojoahye Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquinapʉ. Ijipihtiyequina yʉhʉ Pacʉ ye buheyere tʉhoyequina, tiquirore yʉhtiyequina yʉhʉre cahmene. Sa yeye yeequina ijire. 46 ’Yʉhʉ Pacʉre ne ihcãquiro masʉno ihñedare. Yʉhʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ dihita yʉhʉ Pacʉre ihñaʉ. 47 Ijirota niaja mʉsare. Yʉhʉre wacũ tutuariquiro ijipihtiye decori yʉhʉ Pacʉ mehna sa ijiducurota. 48 Yʉhʉ catiyere oho, ihyaye yero saha ijigʉ ijiaja. 49 Mʉsa ñecʉsʉmʉa mʉna iji turiayequina masa marienopʉ manáre ihyae tiahye. Sa tire ihyaepeta yariaa wahae tiahye. 50 Ʉhmʉsepʉ ahtari ihyayere yʉhʉ niñe ihyayere masʉno ihyaro, ne pecapʉ wahasi. 51 Yʉhʉ ʉhmʉsepʉ ahtari ihyaye catiyere oho, ihyaye yero saha ijigʉ ijiaja yʉhʉ. Ahri ihyayere ihyariquiro ijipihtiye decori yʉhʉ Pacʉ mehna sa ijiducurota. Ahri ihyaye catigʉ̃ yere. Ahri ihyaye yero saha ijiye yʉhʉ pagʉta ijire. Ijipihtiri yehpa cjẽna Cohãcjʉ̃ mehna tiquina sa ijiducuatire yʉhʉ pagʉre ohogʉtja. Sa ohogʉ yariagʉtja, nidi Jesu. 52 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye ʉsã acaye judio masa pehe tire ohõ saha ni yahuducuri tiquina basi: —‍¿Ahriquiro dʉhse ye tiquiro pagʉre ihyatire ohorotari? nidi tiquina basi. 53 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro Jesu yahuri: —‍Ijirota niaja mʉsare. Yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ ijiaja. Yʉhʉ pagʉre ihyeriquiro, yʉhʉ diire sihnieniquiro ʉhmʉsepʉ wahasi. 54 Sa yʉhʉ pagʉre ihyariquirore, yʉhʉ diire sihnidiquirore pihtiri deco ijigʉ̃ masoutja. Sa yero ʉhmʉsepʉ sa ijiducurota tiquiro. 55 Yʉhʉ pagʉ potota ihyaye waro yero saha ijire. Yʉhʉ dii potota sihniñe yero saha ijire. 56 Yʉhʉ pagʉre ihyariquiro yʉhʉ diire sihnidiquiro yʉhʉ mehna bucueye mehna ijiducurota. Sa yegʉ yʉhʉ gʉ̃hʉ tiquiro mehna bucueye mehna ijiducuaja. 57 Yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre ohoriquiro sa ijiducure. Sa ijiducuro, yʉhʉ gʉ̃hʉre sa ijiducugʉ̃ yere. Sa yeye yʉhʉre sa ijiducugʉre masa ihyaye, Cohãcjʉ̃ mehna ʉhmʉsepʉ sa ijiducueta tiquina gʉ̃hʉ. 58 Ahri tjire ʉhmʉsepʉ ahtari ihyaye. Mari ñecʉsʉmʉa mʉna iji turiayequina tiquina ihyari yero saha ijierare ahri ihyaye. Tiquina pehe ti ihyayere ihyaepeta yaria pihtia wahae tiahye. Ahri ihyaye pehere ihyariquiro ʉhmʉsepʉ sa ijiducurota, nidi Jesu. 59 Capernaupʉ judio masa ʉsã buheri wʉhʉpʉ Jesu buhero, sata ni yahuri.

Jesu ye buheyere tʉhona ʉhmʉsepʉ sa ijiducunata mari

60 Peyequina Jesure cahmeñequina tiquiro sa ni buheyere tʉhoye, ohõ saha ni yahuducuri: —‍Ahri buheye tutuaro mijore. Sa yena mari tʉho duera cjũaja, ni yahuducuri tiquina basi. 61 Tiquina sa nigʉ̃ Jesu pehe tiquina yahuducurire masidi. Sa masino tiquiro sinituri tiquinare: —‍¿Ahri buheyere tʉhona usuajari mʉsa? 62 ¿Yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ ʉhmʉsepʉ yʉhʉ tojoaa wahagʉ̃ ihñana dʉhse ni tʉhotunatari mʉsa? ¿To gʉ̃hʉre usuanatari mʉsa? 63 Masʉno tiquiro jeripohnare cʉoro catire. Tiquiro pagʉ pehe tiquirore catigʉ̃ yerare. Masʉno tiquiro jeripohna tiquirore catigʉ̃ yero saha yʉhʉ buheye pehe mʉsare Cohãcjʉ̃ mehna sa ijiducugʉ̃ yere. 64 Apequina mʉsa mehna cjẽna ne yʉhʉre wacũ tutuerare, nidi Jesu. Coã waropʉre Jesu tiquirore wacũ tutueyequinare masidi. Sa yero tiquirore ihña tuhtiyequinare ihñoatiquiro gʉ̃hʉre masi tuhasari. Sa tiquirore wacũ tutueyequinare masino “Apequina mʉsa mehna cjẽna yʉhʉre wacũ tutuerare”, nidi Jesu. 65 Sa ni tuhasa ohõ saha ni nemori: —‍Ohõ saha ni yahumi mʉsare: “Yʉhʉ Pacʉ masare yʉhʉ pehere cahmegʉ̃ yere. Tiquiro sa yeragʉ̃ masa pehe yeequina iji masiedaboaya”, mʉsare nie timi, nidi Jesu. 66 Tiquiro sa ni buhegʉ̃ tʉhoye peyequina Jesure cahmemediquina tiquirore cohã, tiquiro mehna pari turi wahaerari. 67 Tiquina sa yegʉ̃ ihñano Jesu ʉsãre doce tiquiro buhenare sinituri: —‍¿Mʉsa gʉ̃hʉ yʉhʉre cohãnatjari? ni sinituri ʉsãre. 68 Tiquiro sa nigʉ̃ Simo Pedro yʉhtiri tiquirore: —‍Pʉhto, ʉsãre apequiro buheriquiro mariedare. Mʉhʉ ye buheyere tʉhona Cohãcjʉ̃ mehna sa ijiducunatja ʉsã. Mʉhʉ ye buheye dihita tire yahure ʉsãre. 69 Sa yena ʉsã mʉhʉre wacũ tutuaja. Sa yena mʉhʉ quehnoagʉ, Cohãcjʉ̃ macʉ tiquiro ohorigʉ mʉhʉ ijigʉ̃ ʉsã masiaja. Sa yena mʉhʉre cohãsi ʉsã, nidi Simo Pedro Jesure. 70 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro Jesu yahuri ʉsãre: —‍Yʉhʉ pehe mʉsare doce besei. Sa ijiepegʉ̃ta ihcãquiro mʉsa mehna cjʉ̃no watĩno yaquiro ijiatiquiro ijire, nidi ʉsãre tiquiro buhenare. 71 Sa nino Judare Simo Iscariote macʉnore nino nidi. Juda pehe doce ʉsã mehna cjʉ̃no Jesure ihña tuhtiyequinare ihñoatiquiro ijiri.

7

Jesu acaye tiquirore “Cohãcjʉ̃ macʉno ijire”, ni, ne masiedahye

1 Came Jesu Galilea yehpapʉ tinino wahari. Judea yehpapʉ judio masa tiquirore wejẽ duari. Tiquina sa wejẽ duagʉ̃ masino tiquiro ti yehpapʉ wahaerari. 2 Judio masa daye wʉhʉsegã ʉsã yeati bose deco mehenogã dʉhsatjiãri. 3 Sa ye Jesu bahana tiquirore yahuri: —‍Judeapʉ wahaya. Topʉ mʉhʉ yequinare mʉhʉ bajumehneñene ihñogʉ wahaya mʉhʉ. 4 Masare mʉhʉ bajumehneñene ihño duagʉ ne nʉosi mʉhʉ. Ye ihñono cahmene. Potota ahri bajumehneñene ye masigʉ ijigʉ tire masare ihñoña, nimedi tiquina. 5 Tiquiro bahana ijiepeta Jesure “Cohãcjʉ̃ macʉno ijire”, niedari. Sa yeye sa nidi tiquina tiquirore. 6 Tiquina sa nidi bato Jesu yahuri tiquinare: —‍Masa yʉhʉre tiquina quehnoano masiati pje dʉhsarĩne. Mʉsa ihña duana bose deco ijigʉ̃ waha masine. 7 Ahri yehpa cjẽna mʉsa pehere ihña tuhtierare. Tiquina ñañe yerire yʉhʉ yahugʉ̃ tiquina yʉhʉ pehere ihña tuhtire. 8 Bose deco ijigʉ̃ wahaya mʉsa sehsaro. Yʉhʉ pehere yʉhʉ wahati pje dʉhsarĩne. Sa yegʉ yʉhʉ pehe bose decore mianogãre ihñaʉ waharĩsi, nidi Jesu tiquinare. 9 Sa nino tiquiro Galileapʉ tojoari.

Jesu daye wʉhʉsegã tiquina yeri bose deco ijigʉ̃ wahahye

10 Bose decopʉ Jesu bahana tiquina wahari bato Jesu gʉ̃hʉ tiquina bato wahari. Sa waharo masa tiquina ihñeno watoa wahari. 11 Bose deco ijiyequina judio masa ʉsã pʉhtoa tiquirore macari: —‍¿Nohopʉ ijiagari tiquiro? ni sinituahye tiquina. 12 Sa ye masa gʉ̃hʉ Jesure peyequina yahu wajahye. Apequina “Tiquiro quehnoariquiro ijire”, niahye. Apequina “Tiquiro ñariquiro ijire. Masare mehoriquiro ijire”, ni yahu wajahye tiquina. 13 Sa niepeta judio masa ʉsã pʉhtoare cueye masa tiquina ihñenopʉ Jesure yahu wajahye. 14 Bose decori deco mehna dʉhsagʉ̃ Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ Jesu sajã saro, buheri. 15 Tiquiro sa buhegʉ̃ ʉsã acaye judio masa tʉho maria waha, ohõ saha nidi: —‍¿Ahriquiro buheropʉ buhemehnediquiro ijieperota dʉhsero quehnoano masi pehoajari? nidi tiquina basi tiquirore. 16 Tiquina sa nigʉ̃ Jesu yahuri tiquinare: —‍Yʉhʉ buheri yee yahuducuye ijierare. Yʉhʉre ohoriquiro ye yahuducuye pehe ijire ahri buheye. 17 Cohãcjʉ̃ cahmeñene ye duayequina yʉhʉ buheye pehere Cohãcjʉ̃ ye yahuducuye ti ijigʉ̃ masieta. Yʉhʉ esa tuharo yʉhʉ buheragʉ̃ gʉ̃hʉre masieta tiquina. 18 Ihcãquiro tiquiro esa tuharo tiquiro masiñe mehna buhero “Yʉhʉ dihitare ño peoya”, nino nine tiquiro. Sa ijiepegʉ̃ta yʉhʉre ohoriquiro pehere mʉsa ño peogʉ̃ cahmeaja yʉhʉ pehe. Yʉhʉ sa nigʉ̃ tʉhona “Potota ni yahuducure tiquiro. Ne mehoedare”, ni masinata mʉsa. 19 Cohãcjʉ̃ dutiyere Moise mʉnano pehe cũahye mʉsare. Tiquiro sa cũepegʉ̃ta mʉsa ijipihtina ti dutiye pehere ne yʉhtierari. ¿Dʉhsena yʉhʉre wejẽ duajari mʉsa? nidi Jesu ʉsã acaye judio masare. 20 —‍Tʉho masiedare mʉhʉ. Watĩnore cʉore mʉhʉ. Mʉhʉre wejẽ duayequina mariedare, ni yʉhtiri tiquina Jesure. Tiquina sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiri: 21 —‍Mari judio masa mari sori deco saurú ijigʉ̃ ihcã tahata Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna dohatiriquiro tiquiro dohatiyere yʉhʉ cohãgʉ̃ mʉsa ihña maria wahari. 22 Mari ñecʉsʉmʉa mʉna panopʉ cjẽna pehe tiquina pagʉre cuhnucunʉ sohtoa cahserogãre yʉhre neñequina tiquina yeriro sahata Moise yʉhre ne dutiahye. Potota Moise pehe ti dutirore cũedahye. Mari ñecʉsʉmʉa mʉna iji turiayequina pehe tire cũ, yahu turiahye. Tiquiro sa dutigʉ̃ saurú sori deco ijiepegʉ̃ta masʉnore tiquiro cuhnucunʉ sohtoa cahserogãre yʉhre nene mʉsa. 23 Saurú ijigʉ̃ masʉnore tiquiro cuhnucunʉ sohtoa cahserogãre yʉhre nene mʉsa, Moise dutiyere yena tana. ¿Mʉsa gʉ̃hʉ saurú decore tire yepenata ti decopʉ dohatiriquirore yʉhʉ yʉhdʉogʉ̃ dʉhsena yʉhʉ mehna usuajari mʉsa? 24 Yʉhʉ yerire mʉsa quehnoano masiedapenata, yʉhʉre ñano tʉhotueracãhña. Mʉsa quehnoano masidi bato yʉhʉre mʉsa tʉhotugʉ̃ potota ijirota. Yʉhʉ yerire masina, queoro masiña mʉsa, nidi Jesu.

Jesu coã waropʉ tiquiro ahtarirore yahuahye

25 Tiquiro sa ni yahuri bato meheñequinagã Jerusalẽ cjẽna tiquirore ohõ saha ni yahu wajari: —‍¿Ahriquiro judio masa pʉhtoa tiquina wejẽ duariquiro ijierajari? 26 Sa yero tiquirore tiquina wejẽ duepegʉ̃ta ijipihtiyequina ihñono masare buhero nine tiquiro. Sa ye tiquirore wejẽ duayequina ijiepeta sa ihña cãre. ¿“Tiquiro potota Cristo ijire”, ni, tʉhotuagari pʉhtoa pehe? 27 Sa ijiepegʉ̃ta ahriquiro Jesu tiquiro ahtarirore mari masiaja. Cristo pehe masare yʉhdʉoatiquiro tiquiro ahtagʉ̃ tiquiro ahtariro pehere masimehnedare. Sa yero masare yʉhdʉoatiquiro Cristo waro ijierare Jesu, ni yahu wajari tiquina Jerusalẽ cjẽna. 28 Tiquina sa niñene masino, Jesu ohõ saha ni tutuaro sañuducu buheri Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ: —‍Yʉhʉre ohõ saha ni tʉhoture mʉsa: “Tiquirore masiaja. Sa yena tiquiro ahtariro gʉ̃hʉre masiaja”, ni tʉhotumene mʉsa. Mʉsa sa ni tʉhotuepenata yʉhʉre ohoriquirore ne masiedare mʉsa. Yʉhʉre ohoriquiro poto niniquiro, poto yeriquiro ijire. Tiquirore ne masiedare mʉsa. 29 Tiquirota yʉhʉre ohori. Sa yegʉ tiquiro cahapʉta ahtaʉ. Sa yegʉ yʉhʉ pehe tiquirore masiaja, nidi Jesu judio masare. 30 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye tiquirore ñehe duamedi. Tiquina sa ñehe duepegʉ̃ta Jesu tiquiro ñano yʉhdʉati pje dʉhsarĩdi. Sa ye tiquina tiquirore ñehe masiedari. 31 Apequina masa pehe peyequina tiquirore wacũ tutuaye, ohõ saha nidi: —‍“Cristo peye tahari Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna ye ihñonota”, panopʉ tiquina ni yahu mʉhtariro sahata ahriquiro Jesu pehe peye tahari Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna ye ihñore. Ijipihtiyequina apequina yʉhdʉoro Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna ye ihñore tiquiro. Sa yero Cristo Cohãcjʉ̃ ohoriquirota ijire ahriquiro Jesu, nidi Jesure wacũ tutua dʉcayequina.

Fariseo masa Jesure peresu ye dutiahye

32 Masa Jesure tiquina sa ni yahuducugʉ̃ tʉhoahye fariseo masa. Sa ye tiquina, pahia pʉhtoa mehna Jesure ñehe dutiye ohoahye surarare, Cohãcjʉ̃ wʉhʉre cohteyequinare. 33 Sa yero Jesu judio masare ohõ saha nidi: —‍Meheñe decorigã mʉsa mehna ijiniitja. Sa yegʉ mehenogã bato yʉhʉre ohoriquiro cahapʉ wahaʉtja. 34 Yʉhʉ ijiatore mʉsa waha masiedare. Sa yena yʉhʉre macaepenata ne bocasi mʉsa, nidi Jesu judio masare. 35 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye tiquina basi ohõ saha ni yahuducuri: —‍¿Ahriquiro sa nino nohopʉ waharotari, mʉsa tʉhotugʉ̃? ¿Griego masa cahapʉ judio masa waha siteriquina tiquina ijiye macaripʉ griego masapʉre buhero wahaboagari ahriquiro? 36 ¿“Yʉhʉ ijiatore mʉsa waha masiedare. Sa yena mʉsa yʉhʉre macaepenata ne bocasi”, tiquiro nigʉ̃ dʉhse nino boro ahriquiro sa niajari? ni yahuducuri judio masa tiquina basi.

Catigʉ̃ yeye márine yahuahye Jesu

37 Bose deco bato tiri deco ti deco waro ijiro nidi. Ti decore Jesu topʉ ducuro, tutuaro mehna sañuducu yahuri: —‍Aco wʉoyequina acore tiquina tutuaro cahmeno saha ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna mʉsa ijiatire tutuaro cahmena yʉhʉre siniña. Mʉsa sa sinigʉ̃ tiquiro yequina mʉsare iji dutiitja. 38 Yʉhʉre wacũ tutuayequinare ohõ saha ni ojoahye Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ: “Mári pohteripʉ catigʉ̃ yeye aco sa wijiaducuro sahata catigʉ̃ yeriquiro tiquina mehna sa ijiducurota”, ni ojoahye Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ, ni yahuri Jesu judio masare. 39 Sa catigʉ̃ yeriquirore wame peo yahuro “Yʉhʉre wacũ tutuayequina Espíritu Santore cʉoeta”, nino nidi Jesu. Tiquiro ʉhmʉsepʉ tiquiro mʉjaedarĩgʉ̃ Espíritu Santo pehe wihieraniahye.

Judio masa tu wahye pʉa curua

40 Jesu tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye, masa peyequina ohõ saha ni yahuducuri: —‍Ahriquiro potota Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquiro mari cohteriquiro ijire, nidi masa. 41 Ohõ saha nidi apequina gʉ̃hʉ: —‍Ahriquiro Cristo marine yʉhdʉoatiquiro ijire, nidi. Apequina pehe ohõ saha nidi: —‍Cristo ahtaro, Galilea yehpa cjʉ̃no ijisi tiquiro. Ahriquiro Jesu pehe to cjʉ̃nota ijire. 42 Cristo Davi mʉnano panamino ape tjuro cjʉ̃no ijiatiquiro ijirota. Sa yero Davi ya maca ijiriropʉ Belẽpʉ Cristo masa bajuarota. Ohõ saha ni yahure Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ. Ahriquiro Jesu pehe Belẽpʉ masa bajuerahye. Sa yero tiquiro Cohãcjʉ̃ ohoriquiro Cristo waro ijierare, nidi tiquina. 43 Sa ye Jesure tʉhomediquina pʉa curua tu wari tiquina basi. 44 Meheñequinagã masa pehe Jesure ñehe duamedi. Sa ñehe duepeta tiquirore ñehedari.

Judio masa pʉhtoa Jesure ne wacũ tutuerahye

45 Sa ye surara pahia pʉhtoa cahapʉ fariseo masa cahapʉ tojoaa wahahye. Tiquina tojoa sagʉ̃ ihñañe tiquina surarare sinituahye: —‍¿Dʉhsena Jesure ñehedari mʉsa? ni sinituahye tiquina pehe. 46 —‍Tiquiro quehnoa yʉhdʉaro yahuducuriquiro ijiri. Apequina tiquiro yero saha yahuducuyequina ne mariedare, ni yʉhtiahye surara tiquinare. 47 Tiquina sa nigʉ̃ fariseo masa pehe ohõ saha ni yahuahye: —‍¿Mʉsare tiquiro mehogʉ̃ “Potota nino niaga”, niajari mʉsa gʉ̃hʉ? 48 Mari pʉhtoa Jesure wacũ tutueyequina ijiye ne tiquirore cahmedare. Ʉsã gʉ̃hʉ sa ijina tiquirore cahmedaja. 49 Ahriquina masa pehe Cohãcjʉ̃ dutiyere Moisere tiquiro cũrire masiedare. (Sa masieñequina ijiye Jesure wacũ tutuayequina ijiye, tiquirore cahmene.) Tiquina sa cahmedi buhiri tiquinare mari Pacʉ buhiri dahrerota, niahye fariseo masa. 50 Fariseo masʉno Nicodemo Jesure yahuducuro esariquiro topʉ ijiahye tiquina mehna. Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha niahye tiquiro tiquinare: 51 —‍Jesu ñano yerire masiedaja mari. Sa masiedana marine tiquiro yahuato pano tiquirore buhiri dahre masiedaja mari. Sa masiedapenata tiquirore buhiri dahrena, mari ye dutiyere yʉhdʉdʉcana niaja mari, niahye Nicodemo tiquinare. 52 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye ohõ saha ni yʉhtiahye tiquina: —‍¿Mʉhʉ gʉ̃hʉ tiquiro yero saha Galilea cjʉ̃ta ijiajari? Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũre buhe pehoya. Sa buhegʉ “Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquina ne ihcãquiro mariedare Galileare”, ni buhe masiita mʉhʉ. (Sa yero sa ni maca cãno nine Jesu,) ni yʉhtiahye tiquina Nicodemore. 53 Tiquina sa nidi bato tiquina ye wʉhʉsepʉ tojoaa wahahye.

8

Ʉmʉno mehna ñano yericorore judio masa pʉhtoa wacũeno mehna esa pjeahye

1 Jesu cʉnʉpʉ Olivo wame tidʉpʉ wahari. 2 Sa yero bohrearo Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ tiquiro esari tja. Tiquiro esagʉ̃ ihñañe masa peyequina tiquiro cahapʉ cahmecoari. Tiquina sa cahmecoagʉ̃ ihñano tiquiro pehe dujitjiãno tiquinare buhe dʉcari. 3 Tiquiro sa buheri watoa ʉsã acaye judio masa buheyequina, fariseo masa mehna ti wʉhʉpʉ numinore ne cãhtari. Ticoro ʉmʉno mehna ñano yegʉ̃ waro wacũeno mehna esa pjeahye tiquina ticorore. Sa esa pjeye ticorore Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ ne sajãri tiquina. Ne sajã sa tuhasa ijipihtiyequina ihñono ticorore duhu docoye ohõ saha nidi: 4 —‍Buhegʉ, ahricoro ʉmʉno mehna ñano ticoro yegʉ̃ waro wacũeno mehna ticorore esa pjei. 5 Cohãcjʉ̃ dutiyere Moise mʉnanopʉ marine tiquiro cũri ohõ saha nine: “Ʉmʉno mehna ñano yericorore ʉtã paca mehna doque wejẽña”, niahye Cohãcjʉ̃ dutiye. ¿Mʉhʉ waro dʉhse ni tʉhotuajari ahrire? ni sinituri tiquina Jesure. 6 Jesu ñano nigʉ̃ tʉho duaye nimedi tiquina tiquirore yahusãñe tehe. Tiquina sa sinituepegʉ̃ta Jesu muhri quehe, yehpapʉ tiquiro omo piria mehna ojoari. 7 Sa tiquina ni sinituducugʉ̃ Jesu pehe wahcã nuju sa, tiquinare yahuri: —‍Mʉsa mehna cjʉ̃no ñano yerariquiro ticorore ʉtã mehna doque mʉhtaahdo, nidi Jesu. 8 Sa ni tuhasa pari turi muhri quehe, yehpapʉ ojoari tja. 9 Tire tʉhoye tiquina ñañe yerire wacũñe, tiquina wahmisʉmʉa pehe wijia mʉhtari. Tiquina bato tiriquina mehna cjẽna gʉ̃hʉ wijia pihtia wahari. Sa yero numino topʉ ducuricoro Jesu mehna tojoari. 10 Sa yero Jesu wahcã nuju sa ticorore sinituri: —‍¿Nohopʉ wahajari tiquina? ¿Mʉhʉre buhiri dahre duamediquina mariedajari yojopʉre? nidi ticorore. 11 —‍Mariedare pʉhto, ni yʉhtiri ticoro. —‍Yʉhʉ gʉ̃hʉ buhiri dahreraja mʉhʉre. Wahaya. Sa yego ñañene ye nemoedacãhña, nidi Jesu ticorore.

Buhrioro marine ihña masigʉ̃ yero saha Jesu ahri yehpa cjẽnare mari Pacʉre masigʉ̃ yere

12 Pari turi Jesu ti wʉhʉpʉ ijiyequinare yahuri: —‍Buhrioro marine to ihña masigʉ̃ yero sahata yʉhʉ ahri yehpa cjẽnare Cohãcjʉ̃re masigʉ̃ yeaja. Yʉhʉre wacũ tutuariquiro ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna sa ijiducurota. Sa yero tiquiro quehnoañene wacũnota. Sa yero tiquiro ñañene wacũ duerare, ni yahuri Jesu. 13 Tiquiro sa nigʉ̃ tiquirore fariseo masa ohõ saha nidi: —‍Mʉhʉ basi mʉhʉ ijiye tiyere sa ni yahuducugʉ nine. Sa ye mʉhʉ ohõ saha ni mʉhʉ esa tuharo mʉhʉ ni yahuducu maca quẽhe ne dʉhseati ijierare, nidi tiquina Jesure. Tiquina sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiri: 14 —‍Yʉhʉ ahtarirore masiaja yʉhʉ. Yʉhʉ wahato gʉ̃hʉre masiaja yʉhʉ. Mʉsa ne tire masiedare. Mʉsa ohõ saha niepegʉ̃ta yʉhʉ ijiye tiyere mʉsare yʉhʉ yahuri poto tjire. 15 Mʉsa esa tuharo mʉsa ihñari dihitare masine mʉsa. Sa yena quehnoano masiedare mʉsa. Sa masiedapenata yʉhʉre ñano ni yahuducure mʉsa. Yʉhʉ pehe yʉhʉ esa tuharo masare ne sa niedaja. 16 Sa yegʉ masa tiquina ijiye tiyere ihña masigʉ yʉhʉ esa tuharo ihña masiedaja. Yʉhʉ pũrita yʉhʉre ohoriquiro mehna ihña masiaja. Sa yegʉ masa tiquina ijiye tiyere yʉhʉ ihña masiñe poto tjire. 17 Mʉsare dutiye tiquina ojoari pũ ohõ saha ni yahure. “Pʉaro masa ihcãno saha tiquina yahugʉ̃ ohõ saha tiquina yahuye poto tjire”, ni yahu ojoari jiri. 18 Yʉhʉre yahuriquiro mehna ʉsã pʉana tjiaja. Yʉhʉ ijiye tiyere yahuaja yʉhʉ. Sa yero yʉhʉ Pacʉ gʉ̃hʉ yahure yʉhʉ pehere. Tiquiro tjire yʉhʉre ohoriquiro, nidi Jesu. 19 —‍¿Nohopʉ ijiagari mʉhʉ pacʉ? ni sinituri tiquina. —‍Yʉhʉre mʉsa masiedare. Yʉhʉ Pacʉ gʉ̃hʉre masiedare mʉsa. Yʉhʉre masina, yʉhʉ Pacʉ gʉ̃hʉre masiboaga mʉsa, ni yʉhtiri Jesu tiquinare. 20 Jesu tiquinare buhero sa ni yahuducuri Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ tiquina niñeru sãñe acari cahapʉ. Tiquiro ñano yʉhdʉati pje ijieranidi. Sa ye tiquina mehna tiquiro ijiepegʉ̃ta tiquina tiquirore ñehedari.

—‍Yʉhʉ wahatopʉre mʉsa pehe waha masisi, niahye Jesu

21 Pari turi Jesu tiquinare yahuri tja: —‍Yʉhʉ ahtariropʉ wahaʉtja. Yʉhʉ wahari bato mʉsa yʉhʉre macanata. Sa yena mʉsa ñañe buhiri tiye mehna yarianata. Yʉhʉ wahatopʉre mʉsa pehe waha masisi, ni yahuri Jesu. 22 —‍“Yʉhʉ wahatopʉre mʉsa pehe waha masisi”, tiquiro nigʉ̃ tʉhoye, “¿Ahriquiro tiquiro basi wejẽ yariarotari, sa nino?” nidi ʉsã acaye judio masa tiquina basi. 23 Tiquina basi sa nigʉ̃ Jesu yahuri tiquinare: —‍Mʉsa pehe ahri yehpa cjãna ijire. Yʉhʉ pehe ʉhmʉse cjʉ̃ ijiaja. Ahri yehpapʉ bajuarina ijire mʉsa pehe. Ʉhmʉsepʉ ahtarigʉ ijiaja yʉhʉ pehe. 24 Mʉsa yʉhʉ ijiye tiyere yʉhʉ nidire “Poto ijierare”, nina, mʉsa ñañe buhiri tiye mehna yarianata mʉsa. Sa yegʉ “Mʉsa ñañe buhiri tiye mehna yarianata mʉsa”, nimi mʉsare, nidi Jesu tiquinare. 25 —‍¿Noa boro ijiajari mʉhʉ? ni sinituri tiquina. —‍Coã waropʉre yʉhʉ niducuriro sahata ijiaja yʉhʉ. 26 Mʉsare yʉhʉ yahuati pajiro dʉhsarĩne. Sa yero mʉsa ñano yeri buhirire mʉsare yʉhʉ yahuati pajiro dʉhsarĩne. Sa yegʉ yʉhʉre ohoriquiro tiquiro yahurire ahri yehpa cjẽnare yahuaja. Tiquiro yahuri poto tjire, nidi Jesu tiquinare. 27 “Yʉhʉre ohoriquiro”, tiquiro nigʉ̃ tʉhoye, “Mari Pacʉ ijiaga”, ni tʉhotuerari tiquina. 28 Tiquina sa ni tʉhotueragʉ̃ ihñano Jesu yahuri tiquinare. —‍Yʉhʉre masʉre Cohãcjʉ̃ ohorigʉre mʉsa yucʉ teõ mehna wahcõ doconata. Mʉsa sa yena, “Tiquiro Cohãcjʉ̃ ohoriquiro tjire”, ni masinata mʉsa yʉhʉre. Sa yena yʉhʉ esa tuharo yʉhʉ yerarigʉ ijigʉ̃ masinata mʉsa. Sa yena yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre tiquiro buheri dihitare yahurigʉ yʉhʉ ijigʉ̃ gʉ̃hʉre masinata mʉsa. 29 Sa yero yʉhʉre ohoriquiro pehe yʉhʉ mehna ijire. Tiquiro cahmeñene ijipihtiye decori yeducuaja. Sa yero yʉhʉre tiquiro ne cohãedare, nidi Jesu. 30 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye, tiquirore masa peyequina wacũ tutuari.

Cohãcjʉ̃ pohnene, ñañe yeyequina gʉ̃hʉre yahuahye Jesu

31 Sa ye apequina judio masa Jesure wacũ tutuari. Sa yero Jesu tiquinare yahuri: —‍Yʉhʉ dutiyere ye pehona, potota yʉhʉ buhena ijire mʉsa. 32 Sa yena poto masinata mʉsa. Poto ijiyere masina, ñañe yeyere duhu masinata. Sa yena cahacjẽna yero saha iji nemosi mʉsa, nidi Jesu tiquinare. 33 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye ohõ saha ni yʉhtiri tiquina: —‍Ʉsã pehe panopʉ cjʉ̃no Abrahã mʉnano panamena iji turiana ijiaja. Sa yena ne apequina tiquina cahacjãna ijieraja ʉsã. ¿Sa yegʉ “Cahacjẽna yero saha iji nemosi”, nigʉ, dʉhse ijiro boro ʉsãre sa niajari mʉhʉ? ni sinituri tiquina Jesure. 34 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha nidi tiquiro: —‍Ijirota niaja mʉsare. Ijipihtiyequina ñañene yeyequina pehe tiquina ñañene ye duhu masiedare. Sa yero ñañe pehe tiquina pʉhtoro yero saha ijire. Sa ijiyequina ijiye cahacjẽna yero saha ijire tiquina. 35 Cahacjʉ̃no pehe tiquiro pʉhtoro ya curua cjʉ̃no ijipihtiye decori ijiducuerare. Ti wʉhʉ cjʉ̃no macʉno pehe ijipihtiye decori potota ti curua cjʉ̃no ijire tiquiro. (Yʉhʉ pehe Cohãcjʉ̃ macʉ ijiaja. Sa yegʉ dutigʉ ijiaja. Mʉsa ñañe yeyere duhu dutiitja.) 36 Sa yena yʉhʉ Cohãcjʉ̃ macʉ ñañene yʉhʉ duhugʉ̃ yenohrina ijina potota ñañene duhurina ijire mʉsa. 37 Abrahã mʉnano panamena iji turiana mʉsa ijigʉ̃ masiaja. Sa ijiepenata yʉhʉ yahuye pehere tʉho duerare mʉsa. Sa yena yʉhʉre wejẽ duare mʉsa. 38 Yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre tiquiro masigʉ̃ yerire yahuaja mʉsare. Yʉhʉ sa yahuepegʉ̃ta mʉsa pacʉ watĩno mʉsare tiquiro dutiyere yere mʉsa gʉ̃hʉ, nidi Jesu tiquinare. 39 —‍Abrahã mʉnano panopʉ cjʉ̃no ʉsã ñecʉ mʉnano ijie tiahye. Sa yero watĩno ʉsã pacʉ ijierare, ni yʉhtiri tiquina. Tiquina sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiri: —‍Abrahã panamena iji turiana ijina, tiquiro yeriro sahata yeboaga mʉsa. 40 Cohãcjʉ̃ yʉhʉre poto tiquiro yahuyere mʉsare yʉhʉ yahuepegʉ̃ta yʉhʉre wejẽ duare mʉsa. Abrahã mʉnano pehe ne sa yera tiahye. 41 Mʉsa pacʉ tiquiro yeriro sahata yere mʉsa, nidi Jesu tiquinare. Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina yʉhtiri: —‍Omoca dʉhtemehneñequina pohna ijieraja ʉsã. Ihcãquirota ijire ʉsã Pacʉ. Tiquirota ijire Cohãcjʉ̃, nidi tiquina. 42 Tiquina sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiri: —‍Cohãcjʉ̃ mehna cjʉ̃ ijigʉ, ohõpʉre ahtaʉ. Sa yena Cohãcjʉ̃ mʉsa Pacʉ tiquiro ijigʉ̃ yʉhʉre cahĩboya mʉsa. Yʉhʉ esa tuharo ahtaerʉ yʉhʉ pũrita. Cohãcjʉ̃ tiquiro ohogʉ̃ ahtaʉ ohõpʉre. 43 ¿Dʉhsena yʉhʉ yahuducuyere tʉhoerajari mʉsa? Yʉhʉ yahuyere tʉho duerare mʉsa. Sa yena tʉhoerare mʉsa. 44 Mʉsa pacʉ pehe watĩno ijire. Sa yena watĩno cahmeñe pehere ye duare mʉsa. Ahri yehpa coã waropʉ to iji dʉcagʉ̃pʉ, yojopʉ gʉ̃hʉre tiquiro masare wejẽdiquiro ijire. Tiquirore poto yahuducuye mariedare. Sa yero tiquiro ne poto yahuducuerare. Tiquiro coã waropʉre ni meho mʉhta dʉcariquiro ijie tiahye. Sa yero tiquiro sa ni mehoducuriquiro ijiro, ni mehoñene yahure. 45 Yʉhʉ pehe mʉsare poto yahuaja. Sa yʉhʉ yahuepegʉ̃ta yʉhʉre tʉhoerare mʉsa. 46 “Mʉhʉ ñano yegʉ ijire”, yʉhʉre ni masiedare mʉsa. ¿Poto mʉsare yʉhʉ yahuepegʉ̃ta dʉhsena tʉhoerajari mʉsa? 47 Cohãcjʉ̃ pohne pehe tiquiro yahuducuyere tʉhore. Tiquiro pohne ijierana, tiquiro yahuducuyere tʉho duerare mʉsa, nidi Jesu tiquinare.

Abrahã tiquiro ijiato pano Cristo pehe iji tuhasae tiahye

48 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye judio masa tiquirore ohõ saha nidi: —‍“Mʉhʉ Samaria cjʉ̃ ijire. Sa yegʉ watĩnore cʉore mʉhʉ”, ʉsã nidi poto tjire, nidi tiquina Jesure. 49 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha ni yʉhtiri Jesu: —‍Watĩnore cʉoeraja yʉhʉ. Yʉhʉ Pacʉre ño peoaja. Mʉsa pehe yʉhʉre ño peoerare. 50 Yʉhʉre masa tiquina ño peogʉ̃ cahmedaja yʉhʉ. Yʉhʉ Pacʉ pehe yʉhʉre ño peogʉ̃ cahmene masare. Tiquiro pũrita yʉhʉ ijiye tiyere quehnoano ihña masino, sata ño peo dutire. Sa yero yʉhʉre tiquina cahmedari buhiri, buhiri dahreatiquiro ijirota tiquiro. 51 Ijirota niaja mʉsare. Yʉhʉ dutiyere yeriquiro ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna sa ijiducurota, nidi Jesu. 52 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye ohõ saha nidi tiquina: —‍Yojopʉ pũritare watĩnore cʉogʉ mʉhʉ ijigʉ̃ ʉsã quehnoano masiaja. Abrahã mʉnano yariaa wahahye. Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquina gʉ̃hʉ yaria pihtia wahahye. ¿Sa yegʉ “Yʉhʉ dutiyere yeriquiro ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna sa ijiducurota”, nigʉ dʉhse nigʉ sa niajari mʉhʉ? 53 ¿Ʉsã ñecʉ mʉnano Abrahã yʉhdʉoro tutuajari mʉhʉ? Tiquiro, Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquina gʉ̃hʉ yariaa wahahye. ¿Mʉhʉ pehe noa boro ijiajari mʉhʉ, sa ni yahuducugʉ? Mʉhʉ sa nibogʉ ijierare, nidi tiquina. 54 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro Jesu yahu nemori: —‍Yʉhʉ basi “Tutuagʉ ijiaja yʉhʉ”, yʉhʉ nigʉ, tutuagʉ ijieraboaga yʉhʉ. Yʉhʉ Pacʉ pehe “Tiquiro tutuariquiro ijire”, nine yʉhʉre. “Ʉsã Pacʉ”, mʉsa nidiquiro pehe yʉhʉ Pacʉ tjire. 55 Mʉsa pehe yʉhʉ Pacʉre ne masiedare. Yʉhʉ pehe tiquirore masiaja. “Tiquirore masiedaja”, nigʉ mʉsa yero saha ni mehoñe peyagʉ ijiboaga yʉhʉ. Potota tiquirore masiaja. Sa yegʉ tiquiro dutiyere yeaja. 56 Ahri yehpapʉ yʉhʉ ahtatore mari ñecʉ Abrahã mʉnano masie tiahye. Sa masino tiquiro bucuee tiahye, nidi Jesu. Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina yʉhtiri: 57 —‍Cincuenta cʉhmari cʉoeraga mʉhʉ. Abrahã mʉnano panopʉ cjʉ̃no ijiri. ¿Yojopʉre tiquiro mʉnanore mʉhʉ dʉhse masiboagari? nidi judio masa Jesure. 58 —‍Ijirota niaja mʉsare. Abrahã tiquiro ijiato pano yʉhʉ pehe iji mʉhta tuhasae tii, nidi Jesu tiquinare. 59 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye tiquina pehe ʉtã pacare ne, tiquirore doque duamedi. Tiquina sa doque duepegʉ̃ta Jesu pehe Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ ijiriquiro duhti wijiaa wahari.

9

Caperi bajueriquirore ihñagʉ̃ yeahye Jesu

1 Sa yena Jesu ʉsã tiquiro buhena mehna mahapʉ wahana, apequirore caperi bajueriquirore boca saʉ. Tiquiro wahma masa bajuaropʉta caperi bajueriquiro ijie tiahye. 2 Ʉsã gʉ̃hʉ tiquirore ihñana, sinituu Jesure: —‍¿Buhegʉ, ahriquiro dʉhsero caperi bajueriquiro masa bajuayari? ¿Ñañene yeyari tiquiro sa waharo? ¿O tiquiro pacʉsʉmʉa pehe ñañene yeyari tiquiro sa wahagʉ̃? ni sinituu ʉsã pehe Jesure. 3 Ʉsã sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha ni yʉhtiri tiquiro: —‍Ahriquiro ñañene yeri buhiri caperi bajueriquiro wahaerari. Tiquiro pacʉsʉmʉa gʉ̃hʉ ñañene tiquina yeri buhiri caperi bajueriquiro wahaerari. Cohãcjʉ̃ tiquirore caperi bajueragʉ̃ yeri tiquirore ihñagʉ̃ yero taro, masare tiquiro ihñoatire. 4 Yʉhʉre ohoriquiro tiquiro cũrire yojopʉre yero cahmene marine. Ñamipʉ mari dahra masieno sahata camepʉ yʉhʉre ohoriquiro tiquiro cũrire ye masiedaja mari. 5 Ahri yehpapʉ buhrioro marine to ihña masigʉ̃ yero saha ijigʉ ahri yehpa cjẽnare Cohãcjʉ̃ yere masigʉ̃ yeaja yʉhʉ, nidi Jesu. 6 Sa ni tuhasarota yehpapʉ sihco puti cũri. Tiquiro sa sihco puti cũrire dihta mehna dahra more, caperi bajueriquirore tiquiro caperire wisõri. 7 Sa wisõno ohõ saha nidi Jesu: —‍Siloé wame tiri copepʉ cuhsari copepʉ mʉhʉ caperire cosegʉ wahaya, nidi Jesu. Siloé ʉsã ye mehna niñe “Ohori cope”, niñe nidi. Jesu tiquiro caperire cose dutiriquiro pehe waha, cose, caperi ihñariquiropʉ tojoa wihiri. 8 Tiquiro tojoa wihigʉ̃ tiquiro cahapʉ ijiyequina tiquirore ihñari. To pano niñeru sinimediquiro tiquiro ijigʉ̃ ihñariquina tiquirore ohõ saha nidi tiquina basi: —‍¿Ahriquiro sohõ ijiriquiro niñeru sinidiquiro ijierajari? nidi tiquina. 9 —‍Tiquirota ijire, nidi apequina pehe. —‍Tiquiro ijierare. Tiquiro saha bajuriquiro ijire, nidi apequina pehe. Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro caperi bajueramediquiro pehe ohõ saha nidi: —‍Tiquiro tjiaja yʉhʉ, nidi tiquinare. 10 Tiquiro sa nigʉ̃ masa tiquirore sinituri. —‍¿Caperi bajuegʉ ijirigʉ dʉhse waha ihñari mʉhʉ? ni sinituri tiquina tiquirore. 11 —‍Jesu wame tiriquiro sihco co mehna dihta mehna dahra more, yʉhʉ caperire wisõri. Yʉhʉre wisõ tuhasa “Siloé wame tiri copepʉ mʉhʉ caperire cosegʉ wahaya”, tiquiro nigʉ̃ cosegʉ esaʉ yʉhʉ. Yʉhʉ sa coseri bato yʉhʉ caperi quehnoano bajuri yʉhʉre, ni, yahuri tiquiro masare. 12 —‍¿Mʉhʉre sa yeriquiro nohopʉ ijiagari tiquiro? nidi tiquina. —‍Õbah. Noho ijiro ijiaga, nidi tiquiro.

Caperi bajueramediquirore fariseo masa sinituahye

13 Sa ni yahuducu tuhasa tiquina caperi bajueramediquirore fariseo masa cahapʉ neari. 14 Ti deco Jesu dihtare sihco co mehna dahra more caperi bajueriquirore tiquiro ihñagʉ̃ yeri deco saurú deco ijiri. Ti deco ʉsã sori deco ijiri. 15 Sa ye fariseo masa pehe tiquirore sinituahye tja. —‍¿Dʉhse ye mʉhʉ ihñari? ni sinituahye tiquina. —‍Dihta mehna yʉhʉ caperire wisõri. Sa yegʉ yʉhʉ caperire yʉhʉ coseri bato ihña dʉcaʉ yʉhʉ, ni yahuahye tiquiro tiquinare. 16 —‍Tiquiro saurú decore mari sori decore mari dahra dutieri decore dahraya. Sa yero tiquiro Cohãcjʉ̃ yaquiro ijierare, niahye apequina fariseo masa pehe. Apequina pehe ohõ saha niahye: —‍Ñañene yeriquiro ohõ saha yʉhdʉo masiedare. Sa yero tiquiro quehnoariquiro ijiboaga, niahye apequina. Sa ye tiquina pʉa curua tu wahye tiquina basi. 17 Sa ye pari turi tiquina caperi bajueramediquirore sinituahye tja. —‍¿Mʉhʉre caperire quehnoano yeriquirore mʉhʉ waro dʉhse ni tʉhotuajari Jesure? niahye tiquina tiquirore. —‍Tiquiro potota Cohãcjʉ̃ yere yahu mʉhtariquiro ijire, niahye caperi bajueramediquiro. 18 Coã waropʉre judio masa ohõ saha ni tʉhotumahye. “Ahriquiro caperi bajueramediquiro ijierare”, ni tʉhotumahye tiquina. Sa ni tʉhotuye caperi bajueramediquiro pacʉsʉmʉare pijioahye tiquina. 19 Pijio, tiquiro pacʉsʉmʉare sinituahye fariseo masa pʉhtoa. —‍¿Ahriquiro potota mʉsa macʉ ijiajari? ¿Duita tiquiro caperi bajueriquiro masa bajuari? ¿Potota caperi bajueriquiro ijieperota dʉhsero ihñajari yojopʉre? ni sinituahye tiquina tiquiro pacʉsʉmʉare. 20 —‍Ahriquiro ʉsã macʉta ijire. Sa yero duita caperi bajueriquiro masa bajue tiri tiquiro. 21 Tire masiepenata tiquiro ihñarire, tiquirore ihñagʉ̃ yeriquiro gʉ̃hʉre masiedaja ʉsã. Ʉsã macʉre sinituya. Bʉcʉro ijire tiquiro. Tiquiro basi yahu masine, niahye tiquiro pacʉsʉmʉa. 22 Judio masa ʉsã pʉhtoa coã waropʉre ohõ saha nie tiahye. —‍“Jesuta Cristo Cohãcjʉ̃ ohoriquiro ijire”, niñequinare mari buheye wʉhʉsepʉ sajã dutisi ʉsã, nie tiahye judio masa pʉhtoa. Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoye caperi bajueramediquiro pacʉsʉmʉa judio masa pʉhtoare cue niahye. 23 Sa cueye, “Bʉcʉro ijire tiquiro. Tiquirore sinituya”, niahye tiquina judio masa pʉhtoare. 24 Came judio masa pʉhtoa pari turi pijioahye caperi bajueramediquirore tja. Pijio ohõ saha niahye tiquirore: —‍Cohãcjʉ̃ mehna poto yahuya mʉhʉ. Jesure ni mehoriquiro tiquiro ñañe yeriquiro ijigʉ̃ ʉsã masiaja. Sa yegʉ poto yahuya ʉsãre, niahye judio masa caperi bajueramediquirore. 25 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha ni yʉhtiahye tiquiro: —‍Jesure tiquiro ñañe yeriquiro ijigʉ̃ masiedaja yʉhʉ. Ihcãnota masiaja yʉhʉ. Panopʉre caperi bajuegʉ ijie tii yʉhʉ. Yojopʉre ihñaja yʉhʉ. Ti dihitare masiaja yʉhʉ, ni yʉhtiahye caperi bajueramediquiro tiquinare. 26 —‍¿Dʉhse yeri mʉhʉre tiquiro? ¿Mʉhʉ caperi ihñatire dʉhse yeri tiquiro mʉhʉre? ni sinituahye tiquina. 27 —‍Tireta mʉsare yahu tuhasami yʉhʉ. Yʉhʉ sa niepegʉ̃ta mʉsa ne tʉho duerare yʉhʉre. ¿Dʉhse ye duana pari turi yʉhʉ yahugʉ̃ tʉho duajari mʉsa? ¿Mʉsa gʉ̃hʉ tiquiro buhena iji duajari? niahye tiquiro tiquinare. 28 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye tiquina tuhtiahye tiquirore: —‍Mʉhʉ Jesu buherigʉ ijire. Ʉsã pehe Moise buhena ijiaja. 29 Potota Cohãcjʉ̃ Moisere yahuducue tiahye. Jesu tiquiro ahtarirore ʉsã masiedaja, niahye tiquina caperi bajueramediquirore. 30 Tiquina sa nigʉ̃ yʉhtiahye tiquiro: —‍¿Tiquiro ahtarirore mʉsa masiedagʉ̃ yʉhʉre ihñagʉ̃ yeriquiro ijiro, Cohãcjʉ̃ ohoriquiro ijieraboagari tiquiro? 31 Cohãcjʉ̃ ñañe yeyequinare tiquina siniñene tʉhoerare. Ti pũritare mari masiaja. Tiquinare tʉhoeraperota Cohãcjʉ̃re ño peoriquirore, tiquiro dutiyere yeriquirore tiquiro siniñene tʉhore Cohãcjʉ̃. 32 Coã waropʉre ahri yehpa iji dʉcagʉ̃pʉre ne coã masa bajuaropʉ caperi bajueriquirore ne ihcãquiro ihñagʉ̃ yeriquiro marieda tiahye. 33 Sa yero Jesu Cohãcjʉ̃ ohoriquiro ijieraro yʉhʉre ihñagʉ̃ yeraboaya tiquiro, niahye tiquiro tiquinare. 34 —‍Mʉhʉ duita ñagʉ ijie tiahye. ¿Sa ijiepegʉta ʉsãre buhe duajari mʉhʉ? niahye judio masa pʉhtoa tiquirore. Sa ni tuhasayeta tiquina tiquirore cohã wio cãhye.

Jesu yere cahmeeñequina caperi bajueyequina tiquina ihña masieno saha mari Pacʉre masiedare

35 Sa yero caperi bajueramediquirore tiquina cohã wiorire Jesu tʉhori. Sa tʉhoro caperi bajueramediquirore boca saro tiquirore sinituri: —‍¿Masʉnore Cohãcjʉ̃ ohoriquirore wacũ tutuajari mʉhʉ? nidi Jesu. 36 —‍¿Pʉhto, noa ijiajari tiquiro? Tiquirore masigʉ wacũ tutuagʉtja tiquirore, nidi caperi bajueramediquiro Jesure. 37 —‍Tiquirore ihña tuhasari mʉhʉ. Yojopʉre mʉhʉ mehna yahuducugʉ tiquirota ijiaja yʉhʉ, nidi Jesu caperi bajueramediquirore. 38 —‍Pʉhto, mʉhʉre wacũ tutuaja, nidi caperi bajueramediquiro. Sa nino tiquiro Jesu caha dʉsepe curi mehna quehe sa, tiquirore ño peori. 39 Tiquiro sa ño peogʉ̃ ihñano ohõ saha nidi Jesu: —‍Quehnoañequina, ñañequina gʉ̃hʉ tiquina yerire masigʉ̃ yei ahtaʉ ahri yehpapʉre. Caperi bajueyequina tiquina ihña masieno saha tiquina yero saha ijiyequina yʉhʉ Pacʉre masiedare. Sa masieñequinare yʉhʉ Pacʉre masigʉ̃ yei ahtaʉ yʉhʉ. “Ʉsã quehnoano masiaja”, ni tʉhotumediquina quehnoano tiquina masiedarire masigʉ̃ yei ahtaʉ yʉhʉ, nidi Jesu. 40 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye meheñequinagã fariseo masa tiquirore ohõ saha nidi: —‍¿“Caperi bajueyequina tiquina ihña masieno saha quehnoano masiedare mʉsa gʉ̃hʉ”, nii niajari mʉhʉ ʉsãre? nidi fariseo masa Jesure. 41 Tiquina sa nigʉ̃ ohõ saha nidi Jesu: —‍Caperi bajueyequina tiquina ihña masieno saha poto mʉsa quehnoano masiedagʉ̃, mʉsare buhiri mariedaboaya. “Ʉsã quehnoano masina ijiaja”, mʉsa nidi buhiri, buhiri tina ijinine mʉsa yojopʉre, nidi Jesu tiquinare.

10

Ovejare cohteriquiro quitire yahuahye Jesu

1 Came queoye mehna buhero ohõ saha nidi Jesu: —‍Ijirota niaja mʉsare. Ovejare cohteri sahrĩno sopecaha sajãedariquiro, sopecaha marienopʉ sajãriquiro pehe yaque bʉcʉro ijire. 2 Sopecaha sajãriquiro pehe ovejare cohteriquiro ijire. 3 Sopecahare cohteriquiro sopecahare põore ovejare cohteriquiro sajãtore. Ovejare cohteriquiro yahuducugʉ̃ tʉho cãhtare tiquiro nuñequina oveja pari. Tiquinare pijioro tiquina wame mehna pisuducure tiquiro. Sa yero tiquinare sahrĩnopʉ ijiriquinare piji wiodocore sopecahapʉ. 4 Tiquiro yequinare ijipihtiyequinare piji wio tiquinare sa ʉhmʉ tãducure. Oveja pehe tiquiro yahuducuyere tʉho masiñe tiquiro bato nʉnʉ tãre. 5 Apequirore tiquina ihña masieniquirore nʉnʉ tãedare tiquina. Sa ye apequina tiquina yahuducuyere tʉhoye, cue oma sitea wahare, nidi Jesu tiquinare. 6 Ahri queoyere tiquiro sa yahuepegʉ̃ta tiquiro yahuyere masiedari tiquina.

Jesu ovejare quehnoano cohteriquiro yero saha tiquiro yequinare quehnoano cohtere

7 Pari turi Jesu tiquinare yahuri tja: —‍Ijirota niaja mʉsare. Ovejare cohteri sahrĩno sopecaha yero saha ijiaja yʉhʉ. 8 Ijipihtiyequina yʉhʉ pano ahtayequina ni mehoñene buheyequina yaqueyequina yero saha ijire. Tiquina sa ijiepegʉ̃ta oveja yero saha ijiyequina yeequina pehe apequinare ne tʉho cãedare. 9 Yʉhʉ ovejare cohteri sahrĩno sopecaha yero saha ijiaja. Sopecaha sajãñequina yero saha ijire yʉhʉre wacũ tutuayequina. Sa yegʉ tiquinare pecapʉ wahaboriquinare yʉhdʉoutja. Ovejare cahmotari sahrĩno tiquinare cahmotariro sahata yʉhʉ yʉhdʉoyequinare cahmotaʉtja. Sa ye tiquina cahmeñene cʉoeta tiquina, nidi Jesu. 10 Sa ni tuhasa ohõ saha ni nemori: —‍Mʉsare ni meho buheyequina ovejare yaqueyequina yero saha ijire. Apequina yaque duaye, apequina wejẽ duaye ahtare. Oveja yero saha ijiyequinare, yeequina ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna ijiatiquinare yegʉ ahtaʉ yʉhʉ. Sa yegʉ yeequina decoripe tiquina bucueatire ahtaʉ yʉhʉ. 11 Ovejare quehnoano cohteriquiro yero saha ijiaja yʉhʉ. Ovejare quehnoano cohteriquiro yariatiquiro ijieperota tiquiro yequina ovejare cohtere, “Sijoro wahari”, nino. Yeequina Cohãcjʉ̃ mehna tiquina sa ijiducuatire yegʉ yariʉtja yʉhʉ. 12 Oveja upʉro cahacjʉ̃no pehe oveja upʉro ijierare. Sa yeye oveja tiquiro yequina ijierare. Sa yero yairo ovejare tiquiro ihyaro ahtagʉ̃ ihñano tiquiro cahacjʉ̃no pehe ovejare cohã doco cã, oma cãa wahare. Tiquiro sa cohã docori bato, yairo ovejare tiquiro ñehegʉ̃ ihñañe oveja pari oma site cãa wahare. 13 Tiquiro cahacjʉ̃no pehe tiquiro wapataye dihitare cahmene. Sa yero tiquiro ovejare quehnoano cohte coaerare, nidi Jesu. 14 Sa ni tuhasa ohõ saha ni nemori: —‍Ovejare quehnoano cohteriquiro yero saha ijiaja yʉhʉ. Sa yegʉ yeequinare masiaja yʉhʉ. Sa yeye yeequina pehe yʉhʉre masine. 15 Sata yʉhʉ Pacʉ gʉ̃hʉ yʉhʉre masine. Sa yegʉ yʉhʉ gʉ̃hʉ yʉhʉ Pacʉre masiaja. Oveja yero saha ijiyequina yeequina Cohãcjʉ̃ mehna tiquina sa ijiducuatire yariʉtja yʉhʉ. 16 Apequina oveja ape sahrĩno cjẽna yero saha ijiyequina apequina masa gʉ̃hʉ yeequina ijieta. Tiquina gʉ̃hʉre neagʉtja. Sa ye yʉhʉ yahuducugʉ̃ tʉho cãeta tiquina gʉ̃hʉ. Sa ye yeequina ijipihtiyequina ihcã curuata ijieta. Sa yegʉ yʉhʉ dihita yeequinare cohteitja, nidi Jesu. 17 Sa ni tuhasa ohõ saha ni nemori: —‍Yeequina Cohãcjʉ̃ mehna tiquina sa ijiducuatire yariʉtja yʉhʉ. Yʉhʉ yariari bato masa mʉjagʉtja. Sa yeacjʉ yʉhʉ ijigʉ̃ yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre cahĩne. 18 Yʉhʉ wejẽ dutieragʉ̃ yʉhʉre wejẽ masiedaboaya tiquina. Yʉhʉ cahmeno sahata yʉhʉre wejẽeta. Sa yegʉ yeequina Cohãcjʉ̃ mehna tiquina sa ijiducuatire yariʉtja. Yaria masiaja yʉhʉ. Sa yegʉ masa mʉja masiaja. Yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre tireta ye dutiri, nidi Jesu. 19 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye judio masa pʉa curua tu wari. Apequina sijoro tʉhotu, apequina gʉ̃hʉ sijoro tʉhoturi. 20 —‍Tiquiro watĩno cʉore. Sa yero tʉho masiedare. ¿Dʉhsena tiquirore pari turi tʉhoajari mʉsa? nidi apequina peyequina judio masa. 21 Apequina pehe ohõ saha nidi: —‍Watĩno cʉoriquiro ijiro sa ni yahuducueraboaya. Caperi bajueriquirore ihñagʉ̃ ye masiedare watĩnore cʉoriquiro. Sa yero watĩnore cʉoerare Jesu, nidi apequina judio masa.

Judio masa Jesure cahmedahye

22 Ape deco ʉsã acaye judio masa Jerusalẽpʉ bose deco yeye nidi pari turi. Cohãcjʉ̃ wʉhʉre panopʉ Cohãcjʉ̃re tiquina ohorire tiquina wacũati deco ijiri. Ti pjere pohecʉ ijiri. 23 Ti decore Salomo wame tiri tucũpʉ Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ ijiri tucũpʉ Jesu ihña tinino nidi. 24 Ti tucũpʉ tiquiro ijigʉ̃ ihñañe ʉsã acaye judio masa tiquiro cahapʉ cahmecoa, tiquirore sinituri. —‍Yoabutiari pje ʉsãre quehnoano yahueraga mʉhʉ. Poto ʉsãre quehnoano yahu madoqueohya mʉhʉ. ¿Cohãcjʉ̃ ohorigʉ Cristota ijiajari mʉhʉ? nidi tiquina Jesure. 25 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha ni yʉhtiri Jesu: —‍Mʉsare yahu tuhasamajagʉ. Yʉhʉ sa yahuepegʉ̃ta yʉhʉre tʉho duerare mʉsa. Yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre tiquiro dutiriro sahata tiquiro tutuaye mehna ye ihñoaja. Sa yegʉ yʉhʉ Cristo ijiyereta mʉsare ihñogʉ niaja. 26 Yʉhʉ sa ihñoepegʉ̃ta yʉhʉre tʉho duerare mʉsa. Mʉsa pehe yeequina ijierare. Sa yena apequiro yequina oveja yero saha ijina, yʉhʉ pehere tʉhoerare mʉsa. 27 Ovejare cohteriquirore tiquiro yequina tiquina tʉhoriro saha yʉhʉre yeequina tʉhore. Sa yegʉ tiquinare masiaja yʉhʉ. Sa ye tiquina yʉhʉ mehna wahare. 28 Sa yegʉ ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna ijigʉ̃ yeaja tiquinare. Sa ye tiquina pecapʉ wahasi. Sa yegʉ yeequinare yʉhʉ cohtegʉ̃ apequina pehe ne yʉhʉre ehma masiedare yeequinare. 29 Yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre yeequinare ohoriquiro ijipihtiyequina yʉhdʉoro tutuariquiro ijire. Sa ye yʉhʉ Pacʉ pehe yeequinare tiquiro cohtegʉ̃ apequina pehe tiquiro gʉ̃hʉre ne ehma masiedare tiquinare. 30 Yʉhʉ, yʉhʉ Pacʉ mehna ihcʉ̃ta ijiaja, nidi Jesu judio masare. 31 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye judio masa pehe tiquirore tiquina doque wejẽati ʉtã pacare pari turi nemedi tja. 32 Tiquina sa yegʉ̃ ihñano Jesu sinituri tiquinare: —‍Yʉhʉ Pacʉ tutuaye mehna peye tahari ye ihñomi mʉsare. ¿Dise boro pehere yʉhʉ yeri buhiri yʉhʉre ʉtã paca mehna doque wejẽ duajari mʉsa? ni sinituri Jesu. 33 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye ohõ saha nidi tiquina: —‍Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna mʉhʉ ye ihñori buhiri mʉhʉre ʉtã mehna doque wejẽ dueraja ʉsã. Cohãcjʉ̃re mʉhʉ ñano yahuducuri buhiri mʉhʉre ʉtã paca mehna doque wejẽ duaja ʉsã. Masʉ ijiepegʉta “Cohãcjʉ̃ ijiaja yʉhʉ”, mʉhʉ niñe buhiri mehna mʉhʉre ʉtã paca mehna doque wejẽ duaja ʉsã, ni yʉhtiri tiquina. 34 Tiquina sa ni yʉhtigʉ̃ tʉhoro Jesu tiquinare yahuri: —‍Mʉsa gʉ̃hʉre “Cohãmana”, ni pisuri Cohãcjʉ̃. Sata ni ojoahye tiquiro dutiyere tiquina ojoari pũpʉ. 35 Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũ potota ijigʉ̃ mari masiaja. “Ni mehoñe ijire”, ti pũre ni masiedaja mari. Sa yero tiquiro yere tʉhoyequinare potota tiquiro “Cohãmana”, ni pisure. 36 Cohãcjʉ̃ yʉhʉre besetjiãno, ahri yehpapʉre ohori. Sa yegʉ yʉhʉ “Cohãcjʉ̃ macʉ ijiaja”, yʉhʉ nidi buhiri “Cohãcjʉ̃re ñano yahuducuro nine Jesu”, nine mʉsa yʉhʉre. ¿Dʉhsena yʉhʉre sa niajari mʉsa? 37 Yʉhʉ Pacʉ tiquiro cahmediro sahata tiquiro tutuaye mehna yʉhʉ ye ihñoedagʉ̃ pũritare yʉhʉ buherire “Poto tjire” niedaboaga mʉsa. 38 Yʉhʉ Pacʉ tiquiro tutuaye mehna yʉhʉ ye ihñoepegʉ̃ta yʉhʉ pehere tʉho duerare mʉsa. Sa tʉho duerapenata tiquiro tutuaye mehna yʉhʉ ye ihñogʉ̃ ihñana yʉhʉ yerire “Poto tjire”, niña mʉsa. Mʉsa sa nina, yʉhʉ Pacʉ mehna ʉsã ihcãno saha ijigʉ̃ masinata mʉsa. Sa yena tʉhonata mʉsa, nidi Jesu tiquinare. 39 Tiquiro sa nigʉ̃ tiquina pari turi tiquirore ñehe duamedi. Tiquina sa ñehe duagʉ̃ ihñano tiquiro duhti wijiaa wahari. 40 Sa wijiariquiropʉta Ñu masare tiquiro wame ye mʉhtariropʉ Jordã asʉ̃ mʉja taro pehepʉ pari turi Jesu wahari tja. Topʉ esaro tojoa cãri tiquiro. 41 Sa ye masa peyequina tiquirore ihñañe esari. Ohõ saha nidi tiquina basi: —‍Ñu pehe Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna ye ihñoedari. Sa ye ihñoedapegʉ̃ta ijipihtiye Jesure tiquiro yahuri pehe queorota ijire, nidi masa tiquina basi. 42 Sa ye topʉre masa peyequina wacũ tutua dʉcari Jesure.

11

Lázaro wame tiriquiro yariaa wahahye

1 Sa ye Betania wame tiri maca cjʉ̃no Lázaro wame tiriquiro dohatiro niahye. Ti macapʉ tiquiro wahmiosãnumia gʉ̃hʉ María, Marta mehna ijiri. 2 María pehe Jesure ehme sitiye pio wisõaticoro, ticoro poari mehna tiquirore tu coseaticoro ijire. Ticoro bahʉro Lázaro pehe dohatiro niahye. 3 Sa ye tiquina numia apequinare Jesure yahu dutiye ohoahye. —‍Pʉhto, mʉhʉ cahĩniquiro dohatiro nine, ni yahu dutiye ohoahye Lázaro wahmiosãnumia. 4 Ti quitire tʉhoro ohõ saha nidi Jesu: —‍Yojopʉre Lázaro tiquiro dohatiye tiquiro yariati ijierare. Cohãcjʉ̃ tutuayere masare ihñoatire yojopʉre tiquiro dohatire. Sa ye yʉhʉ tutuagʉ yʉhʉ ijigʉ̃ gʉ̃hʉre masa ihñaeta, nidi Jesu. 5 Jesu Martare, ticoro bahoro gʉ̃hʉre, Lázaro gʉ̃hʉre tutuaro cahĩdi. 6 Sa nino Lázaro tiquiro dohatigʉ̃ tʉhoeperota topʉ Jesu pʉa deco tojoari. 7 Pʉa deco bato Jesu ohõ saha nidi ʉsãre tiquiro buhenare: —‍Pari turi Judea yehpapʉ tojoa wahaʉhna tja, nidi ʉsãre. 8 —‍Buhegʉ, canʉagãta judio masa mʉhʉre ʉtã paca mehna doque wejẽ duamedi. ¿Dʉhsegʉ pari turi tojoaa waha duajari mʉhʉ? nii ʉsã pehe. 9 Ʉsã sa nigʉ̃ tʉhoro tiquirore tiquina wejẽ masiedarĩne yahuro, queoye mehna buhero ohõ saha nidi ʉsãre: —‍Pajiro tʉhotueracãhña. Ihcã decore doce horari waro ijire. Asʉ̃ deco cjʉ̃no ijigʉ̃ quehnoano ihñaja mari. Sa yena decore tinina, ne pʉha boraeraja mari. 10 Nahitianopʉ tiniñequina pʉha boraa wahare. Asʉ̃ deco cjʉ̃no mariedagʉ̃ quehnoano ihñedare tiquina, nidi Jesu. (Sa nino ohõ saha nino niahye: “Yojopʉre yʉhʉ Pacʉ yere yʉhʉ yahu pehoato dʉhsarĩne. Sa ye yʉhʉre wejẽ masiedarĩne”, nino niahye.) 11 Sa nino ʉsãre yahu nemori tja: —‍Mari mehna cjʉ̃no Lázaro, carĩno niaga. Tiquiro sa carĩepegʉ̃ta yʉhʉ tiquirore wahcõgʉ wahaʉtja, nidi ʉsãre. 12 —‍Pʉhto, Lázaro carĩniquiro ijiro, yʉhdʉrota, nii ʉsã. 13 Ʉsã sa niepegʉ̃ta Jesu “Carĩno niaga”, nino “Yariaa wahare”, nino nidi jimedi. Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhona “Lázaro soro niaga”, ni tʉhotumi ʉsã pehe. 14 Ʉsã sa ni tʉhotugʉ̃ masino Jesu poto yahuri ʉsãre: —‍Lázaro yariaa wahaga. 15 Yʉhʉ marieno tiquiro yariagʉ̃ quehnoarĩne. Sa yena mʉsa yʉhʉre wacũ tutua nemonata. Isa mari ihñana wahaʉhna tiquiro cahapʉ, nidi Jesu. 16 Tomasu sʉhdʉariquiro tiquina ni pisuriquiro ohõ saha nidi ʉsãre: —‍Mari gʉ̃hʉ Jesu mehna wahaʉhna. Tiquirore wejẽñe, mari gʉ̃hʉre wejẽahdo, nidi Tomasu.

Jesu sa ijiducugʉ̃ yeriquiro masare masoriquiro ijire

17 Sa ye topʉre ʉsã esari bato to cjẽna ohõ saha ni yahuri Jesure: —‍Pititia deco wahare Lázaro mʉnanore masa copepʉ tiquina cũri bato, ni yahuri tiquirore. 18 Betania pehe Jerusalẽ cahapʉ ihtia kilómetro yoaro ijiri. 19 Sa ye ʉsã acaye judio masa peyequina Martare, María gʉ̃hʉre ñehe quea utiye ahtahye Lázaro yariari bato. 20 Sa yero Jesu mehna ʉsã esana tana yegʉ̃ tʉhoro Marta pehe ʉsãre piti caro ahtari jiri. Ticoro sa piti caro wahagʉ̃ María pehe tiquina ya wʉhʉpʉ tojoahye. 21 Sa piti caro Marta ohõ saha nidi Jesure: —‍Pʉhto, yʉhʉ bahʉ tiquiro yariato pano mʉhʉ ohõpʉ ijigʉ̃ tiquiro yarieraboaya. 22 Yojopʉ gʉ̃hʉre Cohãcjʉ̃re mʉhʉ sini basagʉ̃ tiquiro mʉhʉ sinino sahata yerota, nidi Marta Jesure. 23 —‍Mʉhʉ bahʉ masa wijiarota, nidi Jesu ticorore. 24 —‍Ahri yehpa pihtiati deco tiquiro masa wijiatore masiaja yʉhʉ, nidi ticoro. 25 Ticoro sa nigʉ̃ Jesu yahuri tja: —‍Yʉhʉ masa wijiagʉ̃ yegʉ tjiaja. Yʉhʉ sa ijiducugʉ̃ yegʉ tjiaja. Yʉhʉre wacũ tutuariquiro yarieperota sa ijiducurota. 26 Sa ye ijipihtiyequina Cohãcjʉ̃ mehna ijiducuyequina yʉhʉre wacũ tutuayequina ne pecapʉ wahasi. ¿Ahrire masiajari mʉhʉ? nidi Jesu ticorore. 27 —‍Pʉhto, masiaja yʉhʉ. Cristo Cohãcjʉ̃ macʉ, “Ahri yehpapʉ ahtarota”, tiquina nidigʉ mʉhʉ ijigʉ̃ masiaja yʉhʉ, nidi Marta Jesure.

Lázaro masa cope cahapʉ esaro Jesu utiahye

28 Marta sa ni tuhasa ticoro bahoro Maríare pijiro wahari. —‍Marine buheriquiro mari ya macapʉre wihiri. Mʉhʉre pijire, derogã ni yahuahye Maríare. 29 Ticoro sa nigʉ̃ tʉhoro María sojaro mehna wahcãdʉca, ʉsã cahapʉ ahtahye Jesure ihñano taro. 30 Tiquina ya macapʉ esera nii ʉsã. Marta ticoro piti cariropʉ ijinii ʉsã. 31 Judio masa ti wʉhʉpʉ Maríare ñehe quea utiye niahye. Sa ye ticoro wahagʉ̃ ihñañe, tiquina ticorore nʉnʉ tã cãhye. “Ticoro bahʉro mʉnanore tiquina cũri copepʉ utiro waharo nine ticoro”, ni tʉhotumahye tiquina. Sa ni tʉhotuye ticorore nʉnʉ tã cãhye. 32 Sa yero María ʉsã cahapʉ wihiro, Jesure ihña, tiquiro dahpocãri cahapʉ dʉsepe curi mehna quehe sari. —‍Pʉhto, yʉhʉ bahʉ tiquiro yariato pano mʉhʉ ohõpʉ ijigʉ̃ tiquiro yarieraboaya, nidi ticoro Jesure. 33 Sa yero judio masa ticoro mehna ahtariquina gʉ̃hʉ tiquina utigʉ̃ ihñano Jesu pehe tutuaro bʉjʉa witi ñano jeripohna tiri. 34 —‍¿Lázaro mʉnanore nohopʉ cohãri mʉsa? ni sinituri Jesu. —‍Ihñaʉ taya, ni piji cãri tiquina. 35 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro Jesu utiri. 36 —‍Lázaro mʉnanore Jesu tutuaro cahĩmeyari, nidi judio masa tiquina basi. 37 Apequina pehe ohõ saha nidi: —‍Caperi bajueriquirore ihñagʉ̃ yeriquiro ijire ahriquiro Jesu. ¿Sa yero Lázaro tiquiro yariato pano tiquirore yʉhdʉoeraboayari? nidi tiquina.

Lázaro masa wijiahye

38 Sa yero Jesu pari turi tutuaro bʉjʉa witiri. Sa yena ʉsã ijipihtina Lázaro masa copepʉ esaʉ. Ʉtãpʉ tiquina seheri cope ijiri. Sa yero tiquiro pagʉre tiquina siõ sãa cũri cope ijiri. Sa yero ti cope pajiria ʉtã mehna tiquina bihari cope ijiri. 39 —‍Ʉtã bihariare neña, nidi Jesu. Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro Marta yariariquiro mʉnano wahmiono ohõ saha nidi: —‍Pʉhto, yojopʉ pititia deco waha tuhasare tiquiro yariari bato. Sa yero tiquiro pagʉ ijiriro ʉrĩ yʉhdʉaga, nidi Jesure. 40 —‍“Yʉhʉre wacũ tutuago Cohãcjʉ̃ tutuayere ihñagota”, mʉhʉre nimigʉ, nidi Jesu Martare. 41 Tiquiro sa nidi bato tiquina ʉtã bihariare ne wiori. Tiquina sa nedi bato Jesu pehe ʉhmʉsepʉ ihña mʉo, Cohãcjʉ̃re ohõ saha nidi: —‍Mai, yʉhʉre mʉhʉ tʉho tuhasari. Tire mʉhʉ yegʉ̃ masigʉ bucueaja mʉhʉre. 42 Yʉhʉre mʉhʉ decoripe tʉhoducure. Tire masiaja. Sa masiepegʉta yʉhʉ mʉhʉ ohorigʉ yʉhʉ ijigʉ̃ ohõre ducuyequina tiquina masiatire mʉhʉre sa niaja. Tire “Potota ijire”, tiquina nino quehnoano sa nigʉ niaja, nidi Jesu tiquiro Pacʉrore. 43 Sa ni tuhasa Jesu tutuaro sañuducuri: —‍Lázaro ahtaya, ni sañuducuri tiquiro. 44 Tiquiro sa nigʉ̃ yariariquiro mʉnano omocarine tiquiro dahpocãri gʉ̃hʉre suhti cahseri mehna tiquina dʉhtemediquiro, tiquiro dapure suhtiro mehna tiquina wahmemediquiro, masa copepʉ wijia tari. —‍Tiquina dʉhterire pãña tiquirore, nidi Jesu.

Judio masa pʉhtoa pehe Jesure ñehe duamahye

45 Tiquiro sa masogʉ̃ ihñañe peyequina judio masa mehna cjẽna María mehna ahtariquina Jesure wacũ tutua, cahmedi. 46 Apequina tiquina mehna cjẽna pehe fariseo masa cahapʉ esaye, Jesu yerire yahuahye tiquinare. 47-48 Sa ye pahia pʉhtoa, fariseo masa pʉhtoa gʉ̃hʉ cahmecoa, tiquina basi ohõ saha ni yahuducuahye: —‍Jesu peye tahari Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna ye ihñore. Tiquiro sa ye ihñogʉ̃ “Tire yeracãhña”, mari niedagʉ̃ ijipihtiyequina masa tiquirore cahmeñe, tiquiro mehna wahaboaga. Sa ye Roma cjẽna pʉhtoa Cohãcjʉ̃ wʉhʉre cohã dutiye ohoeta tiquina yequina surarare. Mari ya dihta gʉ̃hʉre ehmaeta tiquina. (Mari ya dihta cjẽna Jesure tiquina pʉhtoro cũgʉ̃ ihñañe Roma cjẽna pʉhtoa “Marine cohãñe nine”, ni usua ñano yeeta marine.) ¿Sa yena dʉhse yenatari yojopʉre? ni yahuducuahye tiquina basi. 49 Tiquina sa niepegʉ̃ta apequiro Caifa wame tiriquiro ti cʉhmare pahia pʉhtoro ijiro, tiquinare yahuahye: —‍Mʉsa pehe ne masiedare. 50 Judio masa ijipihtina mari ye ijiatire ihcãquiro masʉno tiquiro yariagʉ̃ quehnoare. Tiquiro yarieragʉ̃ marine ijipihtina judio masare cohã peho cãboaga. Tire mʉsa masiedare, niahye Caifa tiquinare. 51 Sa nino tiquiro esa tuharo sa nino niedahye. Pahia pʉhtoro tiquiro ijigʉ̃ judio masa ye ijiatire Jesu yariatire mari Pacʉ pehe Caifare sa ni yahu dutiahye. 52 Jesu yariaro judio masa dihitare yʉhdʉoro taro niedare. Sa yariaro ijipihtiyequina Cohãcjʉ̃ pohnene ahri yehpapʉ iji siteyequina gʉ̃hʉre ihcã curuata ijigʉ̃ yeatire yariatiquiro ijiri Jesu. 53 Sa ye ti decota tiquina “¿Jesure dʉhse ye wejẽnatari mari?” ni yahuducuye, tiquirore wejẽñe tee niahye. 54 Tiquina sa wejẽ duagʉ̃ masino Jesu peyequina judio masa watoa pari turi tinino wahaerari. Sa yero masa marieno cahagã Efraĩ wame tiri macapʉ ʉsãre siho wahari. Ʉsãre ti maca siho tojoarĩdi Jesu. 55 Ti pjere pascua bose decori ʉsã judio masa ʉsã bose decori ijiato mehenogã dʉhsatjiãri. Sa ye bose deco panogã masa peyequina apeye macari cjẽna Jerusalẽpʉ cahmecoari. Pascua cjẽne tiquina ihyato pano Cohãcjʉ̃ yere yeye tehe, tiquina cahmomohnore cohsoro saha tiquina ñañene cosee tee nidi. 56 Sa ye tiquina Jesure macañe niahye. Sa ye Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ ijiyequina ohõ saha ni yahuducuahye: —‍¿Bose decore ihñano ahtaeraboari Jesu, mʉsa tʉhotugʉ̃? niahye tiquina basi. 57 Sa ye pahia pʉhtoa, fariseo masa gʉ̃hʉ ohõ saha ni yahu dutiahye masare: —‍Jesu wihigʉ̃ ihñana, yahuya ʉsãre. Tiquirore ñehena tana niaja, niahye pʉhtoa masare.

12

María Jesu dahpocãrine ehme sitiye mehna pio peoahye

1 Jesu, ʉsã tiquiro buhena mehna Betaniapʉ ʉsã esari bato pascua deco esato seis decori waro dʉhsarĩdi. Lázaro Jesu masoriquiro ti maca cjʉ̃no ijiri. 2 Ʉsã esari bato Jesu gʉ̃hʉ ʉsã ihyatire dahreri apequina. Sa ye Lázaro, Jesu, ʉsã mehna mesa cahapʉ nuju saʉ. Ʉsã sa nuju sari bato Marta ihyayere peori ʉsãre. 3 Sa yero María ehme sitiye ʉhsere nardo wame tiye cohori ʉhsere kilo deco mehna ne cãhta Jesu dahpocãrine pio peori. Ti ʉhse wapa ti yʉhdʉari. Pio peo tuhasa ticoro poari mehna wʉori. Ticoro sa pio peori bato ti wʉhʉ quehnoano ehme siti sehsaa wahari. 4 Ʉsã mehna cjʉ̃no, Jesure ihña tuhtiyequinare ihñoatiquiro Juda Iscariote pehe ohõ saha nidi: 5 —‍¿Dʉhse yero ahricoro sa ye siteajari? Tire ticoro duaboaya. Tire duaro tres cientos niñeru cjoerire wapataboaya. Sa yero ticoro ti niñerure pejecʉoyequinare ohoboaya, nidi tiquiro. 6 Juda pehe pejecʉoyequinare yedoho duerari. Tiquiro ʉsã niñerure ihbo basariquiro ijieperota yaqueriquiro ijiri. Sa yero tiquiro ʉsã niñerure ihquẽ tahari ne mʉjari. Sa yero “Ti niñerure neitja”, nino, sa nidi Maríare tiquiro. 7 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro ohõ saha nidi Jesu: —‍Sa niedacãhña ticorore. Ticoro ehme sitiyere yʉhʉre ticoro dʉharire yʉhʉre pio peori, yʉhʉre tiquina yato pano yʉhʉ pagʉre quehnoyuro. Pejecʉoyequina pehe mʉsa mehna sa ijiducueta. Sa yena tiquinare oho masine mʉsa. 8 Yʉhʉ pehe ahri yehpapʉre mʉsa mehna sa ijiducusi, nidi Jesu.

Pahia pʉhtoa Lázarore wejẽ duahye

9 Sa ye Jesu Betaniapʉ tiquiro ijigʉ̃ tʉhoye, ʉsã acaye judio masa peyequina tiquirore ihñañe ahtari. Tiquiro dihitare ihñañe ahtaye niedari. Lázaro yariamediquirore Jesu masoriquirore tiquiro gʉ̃hʉre ihñañe ahtaye nidi. 10 Tiquina ihñañe esarire masiñe, pahia pʉhtoa Lázaro gʉ̃hʉre wejẽ duari. 11 Lázaro yariamediquiro Jesu masoriquiro ijigʉ̃ ihñañe peyequina masa Jesure wacũ tutuari. Tiquiro sa masogʉ̃ ihñañe peyequina judio masa tiquina pahia ye buheye pehere duhu cãri. Tiquina sa duhugʉ̃ ihñañe pahia pʉhtoa pehe usua yʉhdʉye Lázarore wejẽ duari.

Jerusalẽpʉ esahye Jesu

12 Pascua bose decore tiquina yegʉ̃ peyequina masa Jerusalẽpʉ ihñañe wahari jiri. Ape deco Jerusalẽpʉ Jesu ahtatire masa tʉhori. 13 Sa ye iqui pohnarine ne cã, tiquirore piti caye wahari. Sa piti caye ohõ saha ni sañuducuri tiquina: —‍Ahriquirore ño peouhna. Ahriquiro Cohãcjʉ̃ ohoriquiro quehnoano ijiahro. Ahriquiro judio masa mari pʉhtoro tjire, ni sañuducuri tiquina. 14 Jesu burrogã tiquiro bocariquirogã bui pesari. “Ohõ sahata yerota”, ni ojoahye Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ: 15 Jerusalẽ wame tiri maca cjãna, cueracãhña mʉsa. Ihñaña. Mʉsa pʉhtoro burrogã bui pesa cãhtare, ni yahuahye Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ. 16 “Tiquina sa ni ojoari Jesure nino niaga”, ni, ʉsã tiquiro buhena quehnoano masiedarĩi. Sa masiedapenata ʉhmʉsepʉ Jesu mʉjari bato ʉsã ti ojoarire wacũ boca tʉho masii. Ohõ saha ni tʉhotuu: “Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũ pehe Jesure yahuro nimeya. Sa ye Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũ nidiro sahata yeri masa Jesure”, ni tʉhotu, masii ʉsã. 17 Lázarore masa copepʉ ijiriquirore Jesu pisu masogʉ̃ ihñariquina pehe yahuri masare. 18 Sa ye Lázarore Jesu masorire tʉhori bato masa peyequina Jesure ihñañe ahtari. 19 Tiquina sa ahtagʉ̃ ihñañe fariseo masa tiquina basi ohõ saha niahye: —‍Ijipihtiyequina Jesu yequina dihita wahaye nine yojopʉre. Sa yena mari dʉhse ye masiedaga tiquinare, niahye fariseo masa tiquina basi.

Meheñequinagã griego masa Jesure maca cãhtahye

20 Sa ye bose deco Cohãcjʉ̃re ño peoye ahtayequina mehna cjẽna meheñequinagã griego masa ijiri. 21 Sa ye tiquina Felipe cahapʉ wihiahye. Felipe pehe Betsaida wame tiri maca Galilea yehpapʉ ijiri maca cjʉ̃no ijiri. Sa ye tiquiro cahapʉ wihiriquina ohõ saha niahye tiquirore: —‍Jesure ihña duaga ʉsã, niahye tiquina. 22 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro Felipe Andrepʉre tire yahuro wahahye. Sa ye tiquina pʉaro Jesure yahuri. 23 Tiquina sa ni yahuri bato Jesu tiquinare yahuri: —‍Yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ ijiaja. Yʉhʉre ijipihtiyequina tiquina ño peoati pje yojopʉre ijirota nine. Yojopʉre yʉhʉ yariati pje ijirota nine. 24 Potota mʉsare yahugʉ niaja. Oteri pjere yehpapʉ mari yaeragʉ̃, ti pjere mari oteragʉ̃ ihcã pjeta tojoarota. Sa yero ti pjere mari yari bato pihni, dʉca tirota. (Sata yʉhʉ yariari bato yʉhʉre tiquina yari bato peyequina masare Cohãcjʉ̃ mehna sa ijiducuatiquina ijigʉ̃ yeitja yʉhʉ.) 25 Ahri yehpapʉ mʉsa ijiyere pajiro tʉhotuboaga mʉsa. Sa tʉhotuna Cohãcjʉ̃re wacũedana, pecapʉ wahanata mʉsa. Ahri yehpapʉ mʉsa ijiyere sa tʉhotu cãna, Cohãcjʉ̃ mehna sa ijiducunata. 26 Yeere ye duana yʉhʉ buheyere quehnoano tʉhoya mʉsa. Mʉsa sa yena mʉsa gʉ̃hʉ yʉhʉ ijiropʉ ijinata. Yeere yeriquirore yʉhʉ Pacʉ pehe ño peorota, nidi Jesu.

Jesu tiquiro yariatore yahuahye

27 Sa ni tuhasa ohõ saha ni nemori: —‍Yojopʉre yʉhʉ ñano jeripohna tiaja. ¿Yʉhʉ Pacʉre dʉhse nigʉtari yʉhʉ? ¿“Mai, yʉhʉ ñano yʉhdʉatire yeracãhña yʉhʉre”, niboagari yʉhʉ? Tire niedaja yʉhʉ. Ñano yʉhdʉacjʉta ahri yehpapʉ ahtaʉ. Sa yero yʉhʉ ñano yʉhdʉati pje yojopʉre ijirota nine, ni yahuri ʉsãre tiquiro buhenare. 28 Sa yero ohõ saha nidi tiquiro Pacʉrore: —‍Mai, mʉhʉ tutuagʉ ijiyere yojopʉre ihñoña masare, nidi Jesu tiquiro Pacʉrore. Tiquiro sa nigʉ̃ ʉhmʉsepʉ yahuducuro ca tari: —‍Tutuagʉ yʉhʉ ijiyere masare ihño tuhasaʉ. Yojopʉre sa yegʉ pari turi ihñoutja masare, nino ca tari. 29 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye topʉ ducuyequina masa peyequina ohõ saha nidi: —‍Ʉpo ijiaga sa bisiro, nidi masa. —‍Angel Jesure yahuro nidi, nidi apequina masa. 30 Ohõ saha nidi Jesu pehe: —‍Ʉhmʉsepʉ sa bisiro yʉhʉre tʉho dutiro niedari. Mʉsa pehere tʉho dutiro sa bisiro ca tari. 31 Yojopʉre ahri yehpa cjẽna tiquina ñañe yeri buhirire buhiri dahrerota tiquinare. Ahri yehpa cjẽna pʉhtoro watĩnore cohãnota Cohãcjʉ̃. 32 Sa yegʉ yʉhʉre curusapʉ tiquina wahcõ docogʉ̃ peyequina masare yeequina ijiatiquinare yeitja yʉhʉ, nidi Jesu. 33 Sa nino curusapʉ tiquiro yariatire yahuro nidi Jesu masare. 34 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye masa pehe tiquirore ohõ saha nidi: —‍Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ ohõ saha nine: “Cristo ijipihtiye decori ijirota”, ni ojoahye. ¿Tiquiro sa ni ojoagʉ̃ mʉhʉre masʉre Cohãcjʉ̃ ohorigʉre dʉhse yeye curusapʉ wahcõ docoetari masa mʉhʉre? ¿Masʉno Cohãcjʉ̃ ohoriquiro noa ijiajari tiquiro? ni sinituri tiquina. 35 Tiquina sa nigʉ̃ ohõ saha ni yʉhtiri Jesu: —‍Buhrioro mehna mari ihña masigʉ̃ yero saha masare Cohãcjʉ̃ yere quehnoano masigʉ̃ yeaja yʉhʉ. Came cjũnogã mʉsa mehna ijisi yʉhʉ. Mʉsare yʉhʉ buhegʉ̃ yojopʉre tʉhoya mʉsa “Ñañe yeari”, nina, Cohãcjʉ̃ mehna mʉsa sa ijiducuatire. Yʉhʉ buheyere tʉhoeyequina nahitiano tiniñequina yero saha tiquina wahatore masiedare. 36 Sa yegʉ buhrioro yero saha ijigʉ ijiaja yʉhʉ. Sa yegʉ mʉsare buhegʉ Cohãcjʉ̃ yere quehnoano masigʉ̃ yeaja mʉsare. Yojopʉre yʉhʉ wahato pano yʉhʉre wacũ tutuaya. Sa wacũ tutuana yeequina ijinata mʉsa, nidi Jesu. Sa ni yahu tuhasa duhti cãa wahari.

Judio masa Jesure cahmedahye

37 Peye tahari Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna tiquinare Jesu tiquiro ye ihñoepegʉ̃ta peyequina judio masa tiquirore ne tʉho duerari. 38 Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ Isaia mʉnano tiquiro ojoariro sahata yeye nidi tiquina. Ohõ saha ni ojoahye Isaia mʉnano:Cohãcjʉ̃, mʉhʉ buheyere ʉsã yahugʉ̃ masa ne tʉho duerare. Mʉhʉ tutuayere tiquinare mʉhʉ ye ihñoepegʉ̃ta, tire “Poto ijierare”, nidi tiquina, ni ojoahye Isaia mʉnano. 39 Tiquina sa tʉho dueragʉ̃ ihñano Cohãcjʉ̃ tiquinare masiedagʉ̃ yeri. Ti gʉ̃hʉre Isaia mʉnano ohõ saha ni ojoahye: 40 Caperi bajueyequina yero saha ijigʉ̃ yee tiahye Cohãcjʉ̃ tiquinare. Sa yero tiquiro yere masiedagʉ̃ yee tiahye tiquinare. Sa ye tiquiro tutuayere ihñaepeta tiquina ihñarire masiedare. Sa ye tiquiro buheyere tʉhoepeta tire masiedare tiquina. Cohãcjʉ̃ ye buheyere masiñe tiquina ñañe yerire cohã dutiboaya. Sa yero tiquinare yʉhdʉoboaya tiquiro, ni ojoahye Isaia mʉnano Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ. 41 Sa ni ojoaro Isaia Cristo tutuayere masino tiquiro nidiro sahata Cristore yahu ojoahye. 42 Apequina Jesure tiquina cahmedapegʉ̃ta judio masa ʉsã pʉhtoa mehna cjẽna peyequina Jesure wacũ tutua, cahmedi. Sa cahmepeta tiquina fariseo masare cueye apequinare “Jesu yequina wahaʉ ʉsã”, ni yahu duerari. Tire tiquina yahugʉ̃ tʉhoye Jesure tiquina cahmedi buhiri judio masa ʉsã buheri wʉhʉpʉ tiquinare sajã dutieraboaga fariseo masa pehe. 43 Cohãcjʉ̃re bucuegʉ̃ ye duepeta ti yʉhdʉoro fariseo masa pehere bucuegʉ̃ ye duari Jesure cahme dʉcayequina. Sa ye tiquina “Jesu yequina wahaʉ”, ni apequinare yahu duerari.

Jesu yahuyere tiquina tʉho duerari buhiri masa buhiri tieta

44 Sa ye Jesu tutuaro sañuducu, yahuri: —‍Yʉhʉre wacũ tutuariquiro yʉhʉ dihitare wacũ tutuerare. Yʉhʉre ohoriquiro gʉ̃hʉre wacũ tutuare tiquiro. 45 Sa ye yʉhʉre masiñequina yʉhʉre ohoriquiro gʉ̃hʉre masine. 46 Buhrioro mehna mari ihña masigʉ̃ yero saha ahri yehpapʉ Cohãcjʉ̃ yere masigʉ̃ yei ahtaʉ nii yʉhʉ. Sa yegʉ Cohãcjʉ̃ yere masare masigʉ̃ yeaja. Ihcãquiro nahitiano wahariquiro yero saha ñañene yeducure. Yʉhʉre wacũ tutuariquiro tiquiro yero saha yesi. Yʉhʉre wacũ tutuariquiro potota tʉhorota. 47 Apequina yʉhʉ yahuyere tʉhoepeta yʉhʉ nidiro saha yerare. Tiquina sa yerapegʉ̃ta tiquina yerari buhirire buhiri dahresi yʉhʉ pehe tiquinare. Ahri yehpapʉre buhiri dahregʉ ahtagʉ niedʉ yʉhʉ. Ahri yehpa cjẽnare pecapʉ wahaboriquinare yʉhdʉoacjʉ ahtagʉ nii yʉhʉ. 48 Yʉhʉre cahmeeñequina, yʉhʉ yahuye gʉ̃hʉre cahmeeñequina buhiri dahrenohatiquina ijieta. Tiquina yʉhʉ yahuyere tiquina tʉhoerari buhiri ahri yehpa pihtiri deco ijigʉ̃pʉ buhiri tieta. 49 Yʉhʉ esa tuharo yeraja. Yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre ohoriquiro pehe yʉhʉre yahu dutiri. Sa yero yʉhʉ yahuye pehe tiquiro ye yahuducuye ijire. 50 Tiquiro ye yahuducuyere tʉhona Cohãcjʉ̃ mehna sa ijiducunata mʉsa. Sa yegʉ yʉhʉ Pacʉ tiquiro yahu dutiriro sahata yahuaja mʉsare, nidi Jesu.

13

Jesu buheyequina dahpocãrine coseahye tiquiro

1 Sa ye pascua deco bose deco panogã ahri yehpare tiquiro cohã cãtore tiquiro Pacʉro cahapʉ tiquiro wahatore masidi Jesu. Sa yero ahri yehpa cjẽnare tiquiro yequinare tiquiro tutuaro cahĩdi tiquina mehna tiquiro ijiro puno. Sa cahĩducure tiquiro yequinare. 2 Ti ñamine Jesu ʉsã tiquiro buhena mehna ʉsã ihyagʉ̃ Juda Iscariotere Simo macʉnore Jesure ihña tuhtiyequinare ihño duti tuhasari jiri watĩno pehe. 3 Sa yero mari Pacʉ Cohãcjʉ̃ Jesure ijipihtiyequina bui tiquiro pʉhtoro sõrire masidi Jesu. Sa yero Cohãcjʉ̃ cahapʉ tiquiro ahtarire came ʉhmʉsepʉ tiquiro mʉjati gʉ̃hʉre masidi. 4 Sa masino wahcãdʉca, tiquiro suhtiro bui cjãnore tu we ne, tore cũ tuhasa, suhtiro cahsero mehna tiquiro pari yʉjʉ dʉhteri. 5 Dʉhte tuhasa, waparopʉ acore pio sãa, ʉsã tiquiro buhena dahpocãrine cose dʉcari. Ʉsãre cose tuhasa tiquiro dʉhteri cahsero mehna wʉori ʉsã dahpocãrine. 6 Apequina buheyequinare cose cã, Simo Pedropʉre esari. Tiquiro dahpocãrine tiquiro coseato pano Pedro pehe tiquirore ohõ saha nidi: —‍¿Pʉhto, yʉhʉ dahpocãrine cosegʉ tʉʉ niajari mʉhʉ? nidi Pedro Jesure. 7 —‍Mianogã mʉhʉre yʉhʉ yeatire masiedare mʉhʉ. Sa masiedapegʉta camepʉ masiita mʉhʉ, nidi Jesu tiquirore. 8 —‍Yʉhʉ dahpocãrine ne cosesi mʉhʉ, nidi Pedro. —‍Mʉhʉre yʉhʉ coseragʉ̃ yaquiro ijisi mʉhʉ, nidi Jesu. 9 —‍Pʉhto, yʉhʉ dahpocãri dihitare coseracãhña. Yʉhʉ dahpocãrine, yʉhʉ omocarine, yʉhʉ dapu gʉ̃hʉre coseya, nidi Pedro. 10 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu queoye mehna buhero ohõ saha nidi: —‍Ihcãquiro masʉno cuhsaro tiquiro pagʉre quehnoano tu cose pehore. Sa yero pari turi tiquirore tu cosero cahmedare. Tiquiro dahpocãri dihitare tu cosero cahmene. Ijipihtina mʉsa ñañe yerire coserina mʉsa ijiepegʉ̃ta ihcãquiro mʉsa mehna cjʉ̃no tiquiro ñañene cosemehnediquiro ijire, nidi Jesu. 11 Jesu tiquirore ihña tuhtiyequinare ihñoatiquirore masidi: Sa masino “Ihcãquiro mʉsa mehna cjʉ̃no tiquiro ñañene cosemehnediquiro ijire”, nidi. 12 Ʉsã dahpocãrine cose tuhasa, tiquiro suhtirore saña tuhasa, nuju sari tiquiro dujiriropʉta. —‍¿Mianogã mʉsare yʉhʉ yerire masiajari mʉsa? 13 Mʉsa yʉhʉre “Buhegʉ”, ni pisuna, “Pʉhto”, ni pisuna poto ninata nine mʉsa yʉhʉre. Mʉsare buhegʉ, mʉsa pʉhto potota ijiaja yʉhʉ. 14 Sa yena yʉhʉ mʉsare buhegʉ, mʉsa pʉhto ijiepegʉta mʉsa dahpocãrine yʉhʉ cosegʉ̃ ihñana mʉsa gʉ̃hʉ mʉsa mehna cjẽna dahpocãrine coseya. 15 Mianogã mʉsa yeatire mʉsare ihñou. Mʉsa mehna cjẽnare mʉsa yedohoatire ihñou. Mʉsare yʉhʉ yeriro sahata mʉsa gʉ̃hʉ yeya. 16 Ijirota niaja mʉsare. Mʉsa yʉhʉ cahacjẽna yero saha ijina yʉhʉ bui ijierare. Mʉsare buhe duti yʉhʉ ohorina ijire mʉsa. Sa yena yʉhʉ bui ijierare mʉsa. Sa yegʉ “Yʉhʉ yeriro sahata yeya”, nii mʉsare. 17 Ahrire masina, yʉhʉ dutiyere yena, bucuena ijinata mʉsa. 18 ’Mʉsare ijipihtinare sa niedaja. Yʉhʉ beseriquinare masiaja yʉhʉ. Cohãcjʉ̃ tiquiro yere tiquina ojoari pũpʉ tiquiro ni ojoariro sahata waharota. “Yʉhʉ mehna ihyariquirota yʉhʉre wejẽ duari”, ni ojoahye Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ. 19 Tiquiro sa yeato pano ahrire yahuyugʉ niaja mʉsare. Yʉhʉre tiquiro sa yeri bato, “Jesuta Cristo Cohãcjʉ̃ ohoriquirota ijire”, mʉsa niatire ahrire mʉsare yahuyugʉ niaja yʉhʉ. 20 Ijirota mʉsare niaja. Yʉhʉ ohoriquinare cahmediquiro yʉhʉ gʉ̃hʉre cahmene tiquiro. Sa yero yʉhʉre cahmediquiro yʉhʉre ohoriquiro gʉ̃hʉre cahmene tiquiro, nidi Jesu ʉsãre tiquiro buhenare.

Juda Jesure ihña tuhtiyequinare tiquiro ihñoatore yahuahye Jesu

21 Sa ni yahu tuhasa Jesu tutuaro bʉjʉa witiri. Sa bʉjʉa witiro yahuri tiquiro ʉsãre. —‍Ijirota mʉsare niaja. Ihcãquiro mʉsa mehna cjʉ̃no yʉhʉre ihña tuhtiyequinare yʉhʉre ihñonota, nidi Jesu. 22 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhona Jesure ihñoatiquirore masiedana, ʉsã basi cahme ihñaʉ. 23 Jesu buheyequina mehna cjʉ̃ yʉhʉ, Jesu cahĩdigʉ ijii. Sa yegʉ tiquiro cahapʉ pari paha dujii. 24 Sa yero Simo Pedro yʉhʉre tiquiro omoca mehna sinituri: —‍¿Jesure ihñoatiquiro noa pehere nino niajari Jesu? Yahuya ʉsãre, nino, tiquiro omoca mehna sinituri Pedro. 25 Tiquiro sa nigʉ̃ yʉhʉ pehe Jesu cahapʉ dujirigʉ sinituu tiquirore: —‍¿Pʉhto, noare nigʉ niajari mʉhʉ? nii yʉhʉ. 26 —‍Ahria pãre dahra waha ne, yʉhʉ ña mio yʉhʉ ohoatiquiro pehe tiquirota ijire yʉhʉre ihñoatiquiro, nidi Jesu. Sa ni tuhasa pãre tiquiro dahra waha nedirore ña mio tuhasa tire Simo Iscariote macʉnore Judare ohori. 27 Sa yero pãre tiquiro ñehedi bato watĩno pehe Judare ñano ye dutiri jiri. Sa yero Jesu tiquirore ohõ saha nidi: —‍Mʉhʉ yeatore sojaro mehna ye madoqueohya mʉhʉ, nidi Jesu Judare. 28 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhona ʉsã mesapʉ dujina, Jesu Judare tiquiro nidire quehnoano masiedʉ. 29 Ihquẽquina ohõ saha ni tʉhotumi: “Juda ʉsã niñerure ihboriquiro ijire. Sa yero bose deco ʉsã ihyatire dú dutiro ohori Jesu Judare. O pejecʉoyequinare niñerure oho dutiro niboaga Jesu”, ni tʉhotumi ʉsã ihquẽquina. 30 Sa yero Juda ti pãre ñehe tuhasa, wijiaa wahari. Tiquiro wijiari pje ñami ijiri.

Wahma dutirore yahuahye Jesu

31 Tiquiro wijiari bato ohõ saha nidi Jesu: —‍Yojopʉ pũritare yʉhʉ masʉ Cohãcjʉ̃ ohorigʉ yʉhʉ tutuagʉ yʉhʉ ijiye tiyere ihñonota Cohãcjʉ̃ masare. Sa yegʉ Cohãcjʉ̃ tiquiro tutuariquiro ijiyere ihñoutja yʉhʉ pehe. 32 Sa yegʉ Cohãcjʉ̃ tiquiro tutuayere yʉhʉ ihñogʉ̃ tiquiro pehe yʉhʉ tutuaye gʉ̃hʉre yojopʉ pũritare ihño madoqueorota. 33 Yʉhʉ pohna yʉhʉre tʉhoya. Meheñe decorigã mʉsa mehna ijinigʉtja. Yʉhʉ wahari bato yʉhʉre macanata mʉsa. Sa yegʉ mari acaye judio masare yʉhʉ nidiro sahata mʉsa gʉ̃hʉre niaja. “Yʉhʉ wahatore mʉsa pehe waha masiedare”, tiquinare yʉhʉ nidiro sahata mʉsa gʉ̃hʉre yahuaja. 34 Wahma dutirore mʉsare yahugʉtja. Mʉsa mehna cjẽnare cahĩña mʉsa. Mʉsare yʉhʉ cahĩdiro sahata, mʉsa mehna cjẽnare cahĩña. 35 Sa yena mʉsa mehna cjẽnare mʉsa cahĩgʉ̃ ihñañe, yeequina mʉsa ijiyere masieta apequina, nidi Jesu ʉsãre.

“Jesure masiedaja”, Pedro tiquiro niatire yahuahye Jesu

36 Tiquiro sa nigʉ̃ Simo Pedro Jesure sinituri: —‍¿Pʉhto, nohopʉ wahaʉtjari mʉhʉ? nidi Pedro. —‍Yʉhʉ wahatopʉre yojopʉre yʉhʉ mehna waha masiedare mʉhʉ. Yojopʉre waha masiedapegʉta came yʉhʉ cahapʉ wahaʉta mʉhʉ, nidi Jesu Pedrore. 37 —‍¿Pʉhto, dʉhsegʉ yojopʉre mʉhʉ mehna waha masiedaboari yʉhʉ? Yʉhʉre tiquina wejẽ duepegʉ̃ta mʉhʉre ne duhusi yʉhʉ, nidi Pedro Jesure. 38 —‍¿Yʉhʉre ne duhueragʉtari mʉhʉ? Poto mʉhʉre yahutja. Canaca tiquiro yahuato pano “Jesure masiedaja”, niita mʉhʉ apequinare. Ihtia taha sa niita mʉhʉ, nidi Jesu Pedrore.

14

Jesu Cohãcjʉ̃ cahapʉ wahari maha yero saha ijire

1 Came Jesu ʉsãre ohõ saha ni yahuri: —‍Ne bʉjʉa witi, pajiro wacũedacãhña. Cohãcjʉ̃re wacũ tutuaya. Sa yena yʉhʉ gʉ̃hʉre wacũ tutuaya. 2 Yʉhʉ Pacʉ tiquiro ijiropʉre peye wʉhʉse ijire. Mʉsa ijiatore quehnoyugʉ wahagʉtja. Ti ijirota ijire. Sa yegʉ mʉsare tire yahuaja. 3 Sa yegʉ mʉsa ijiatore quehno tuhasa, tojoa taʉtja yʉhʉ. Sa yegʉ yʉhʉ cahapʉ mʉsa ijiatire mʉsare negʉ ahtaʉtja yʉhʉ. 4 Sa yena yʉhʉ wahati mahare masine mʉsa, nidi Jesu ʉsãre tiquiro buhenare. 5 —‍Pʉhto, mʉhʉ wahatore masiedaja ʉsã. ¿Sa yena dʉhse ye mʉhʉ wahati mahare masinatari ʉsã? ni sinituri Tomasu Jesure. 6 Tiquiro sa ni sinitugʉ̃ Jesu yʉhtiri: —‍Cohãcjʉ̃ cahapʉ wahagʉ̃ yegʉ ijiita niaja yʉhʉ. Sa yegʉ poto ijiyere yahugʉ ijiita niaja yʉhʉ. Sa yegʉ ʉhmʉsepʉre catiducugʉ̃ yegʉ ijiita niaja yʉhʉ. Sa ye yeequina dihita yʉhʉ Pacʉ cahapʉ wahaeta. 7 Yʉhʉre masina, yʉhʉ Pacʉ gʉ̃hʉre masiboya mʉsa. Yojopʉre tiquirore ihñari mʉsa. Sa yena tiquirore masi tuhasare mʉsa, nidi Jesu ʉsãre. 8 Tiquiro sa nigʉ̃ Felipe ohõ saha nidi: —‍Pʉhto, mari Pacʉre ihñoña ʉsãre. To punota ihña duaja ʉsã, nidi tiquiro. 9 Tiquiro sa nigʉ̃ Jesu yahuri: —‍¿Felipe, yoari pje yʉhʉ mehna ijiepegʉta, mʉhʉ masiedajari yʉhʉre? Yʉhʉre ihñariquiro yʉhʉ Pacʉ gʉ̃hʉre ihña tuhasari. ¿Sa yegʉ “Mari Pacʉre ihñoña ʉsãre”, nigʉ dʉhsegʉ sa niajari mʉhʉ yʉhʉre? 10 Yʉhʉ, yʉhʉ Pacʉ mehna pʉana ijiepenata ihcʉ̃ta ijiaja. ¿Tire “Poto ijierare”, niimeje niajari mʉhʉ? Mʉsare yahugʉ yʉhʉ esa tuharo yahugʉ niedaja. Yʉhʉ Pacʉre yahu basagʉ niaja. Sa yero tiquiro yʉhʉ mehna ijiriquiro tiquiro tutuaye mehna ye ihñore. 11 Yʉhʉ, yʉhʉ Pacʉ mehna pʉana ijiepenata ihcʉ̃ta ijiaja. Tire “Ijirota ijire”, ni wacũña mʉsa. Tire “Ijirota ijire”, niedana, Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna yʉhʉ ye ihñorire wacũna, yʉhʉ Pacʉ mehna yʉhʉ ihcʉ̃ta ijiyere “Ijirota ijire”, ni wacũña mʉsa. 12 Ijirota mʉsare niaja. Yʉhʉre wacũ tutuariquiro yʉhʉ yeriro sahata yerota. Sa yero tiquiro pehe yʉhʉ yʉhdʉoro yerota. Yʉhʉ Pacʉ cahapʉ tojoa wahaʉ tʉʉ niaja yojopʉre. Sa yero yʉhʉre wacũ tutuariquiro yʉhʉ yʉhdʉoro Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna ye ihñonota. 13 Sa yegʉ yʉhʉre wacũ tutuayequina tiquina sinino punota yeitja. Sa yegʉ yʉhʉ Pacʉ tiquiro tutuariquiro ijiyere ihñoutja. 14 Yʉhʉre wacũ tutuana mʉsa ijigʉ̃ mʉsa sinino punota yeitja, nidi Jesu.

—‍Espíritu Santore mʉsare ohoutja, ni yahuahye Jesu

15 Sa ni tuhasa ohõ saha ni nemori: —‍Yʉhʉre mʉsa cahĩna, yʉhʉ dutiyere quehnoano ye pehonata. 16 Yʉhʉ Pacʉre siniitja. Yʉhʉ sa sinigʉ̃ yʉhʉ Pacʉ pehe apequirore mʉsare yedohoatiquirore mʉsare ohorota. Sa yero tiquiro mʉsare yedohoatiquiro pehe ijipihtiye decori mʉsa mehna ijirota. 17 Tiquiro poto yahuriquiro Espíritu Santota ijire. Ahri yehpa cjẽna pehe Espíritu Santore masiedare. Sa ye tiquirore cʉo masiedare. Tiquirota mʉsa mehna ijirota. Sa yena mʉsa pehe tiquirore cʉonata. Sa yena tiquirore masine mʉsa. 18 Mʉsare cohãsi yʉhʉ. Mʉsa mehna ijigʉ tagʉ, tojoa taʉtja yʉhʉ. 19 Sa ijiepegʉ̃ta mehenogã dʉhsare yʉhʉ wahato. Yʉhʉ wahari bato ahri yehpa cjẽna yʉhʉre wacũ tutueyequina yʉhʉre pari turi ihñasi. Mʉsa pehe yʉhʉre ihñanata. Yʉhʉ catigʉ ijigʉ̃ mʉsa gʉ̃hʉ ijipihtiye decori Cohãcjʉ̃ mehna catinata. 20 Ti deco yʉhʉ tojoa tati deco yʉhʉ Pacʉ mehna ihcʉ̃ta ʉsã ijigʉ̃ masinata mʉsa. Sa yegʉ yʉhʉ mehna cjãna mʉsa ijigʉ̃ mʉsa mehna cjʉ̃ yʉhʉ ijigʉ̃ gʉ̃hʉre masinata mʉsa. 21 Yʉhʉ dutiyere yeriquiro yʉhʉre cahĩniquirota ijire. Sa yero yʉhʉre cahĩniquirore yʉhʉ Pacʉ pehe cahĩnota. Sa yegʉ yʉhʉ gʉ̃hʉ tiquirore cahĩitja. Sa ye yʉhʉre quehnoano masigʉ̃ yeitja tiquirore, nidi Jesu ʉsãre tiquiro buhenare. 22 Ʉsã mehna cjʉ̃no apequiro Juda wame tiriquiro ijiri. Juda Iscariote Jesure ihña tuhtiyequinare ihñoatiquiro ijierari tiquiro. Apequiro Juda ijiri. Sa yero tiquiro Jesure sinituri: —‍¿Pʉhto, dʉhse yeitjari mʉhʉ ʉsãre sa nigʉ? ¿Ahri yehpa cjẽnare mʉhʉre masigʉ̃ yeragʉ, yabere yeitari mʉhʉ ʉsã dihitare mʉhʉre masigʉ̃ yegʉ? ni sinituri Juda. 23 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro Jesu tiquirore yahuri: —‍Yʉhʉre cahĩñequina, yʉhʉ dutiyere quehnoano yeye nine. Tiquina sa yegʉ̃ yʉhʉ Pacʉ pehe tiquinare cahĩnota. Sa yena tiquina mehna ijina ahtanatja ʉsã. 24 Yʉhʉre cahĩeniquiro yʉhʉ dutiyere yerare. Sa ye yʉhʉ yahuye mʉsa tʉhori pehe yee yahuye ijierare. Yʉhʉre ohoriquiro ye yahuye pehe ijire. Tiquiro yʉhʉ Pacʉta ijire. 25 ’Mʉsa mehna ijinigʉ ahrire mʉsare yahugʉ niaja. 26 Came yʉhʉ sinigʉ̃ yʉhʉ Pacʉ Espíritu Santore ohorota mʉsare. Sa yero Espíritu Santo pehe mʉsare yedohoatiquiro ijiro, mʉsare buhe pehorota tiquiro. Sa yero mʉsare yʉhʉ yahurire mʉsare wacũgʉ̃ yerota tiquiro. 27 ’Mʉsare quehnoano ijigʉ̃ yeitja yʉhʉ. Yʉhʉ quehnoano ijiriro sahata quehnoano ijigʉ̃ yeitja yʉhʉ mʉsare. Ahri yehpa cjẽna tiquina ni mehoriro sahata yesi yʉhʉ mʉsare. Yʉhʉ pũrita potota quehnoano ijigʉ̃ yeitja mʉsare. Bʉjʉa witi pajiro wacũedacãhña mʉsa. Sa yena cueracãhña mʉsa. 28 “Yʉhʉ wahaʉtja. Sa yegʉ mʉsa mehna ijigʉ tagʉ tojoa taʉtja”, mʉsare yʉhʉ sa ni yahugʉ̃ tʉho tuhasari mʉsa. Tire tʉhona, bucueboaya mʉsa. Yʉhʉre mʉsa poto cahĩna, bucueboaya mʉsa. Yʉhʉ Pacʉ pehe yʉhʉ yʉhdʉoro tutuare. Sa yena tiquiro cahapʉ yʉhʉ wahatore mʉsa masidi bato yʉhʉre cahĩna, bucueboaya mʉsa. 29 Mʉsa yʉhʉre wacũ tutuatire yʉhʉ wahatore yahuyugʉ niaja mʉsare. 30 ’Ahri yehpa cjẽna pʉhtoro watĩno pʉhtoro ijiro taro nine yojopʉre. Tiquiro sa ijiro tagʉ̃ yʉhʉ mʉsa mehna yʉhʉ yahuducu bato tiati pje mehenogã dʉhsare. Tiquiro pehe yʉhʉre yʉhdʉdʉca masiedare. 31 Sa yegʉ yʉhʉre yʉhʉ Pacʉ tiquiro dutiriro sahata yeaja yʉhʉ. Sata yeaja yʉhʉ, yʉhʉ Pacʉre yʉhʉ cahĩñene ahri yehpa cjẽna tiquina masiatire. Wahcãdʉcaya. Isa wahana, nidi Jesu ʉsãre tiquiro buhenare.

15

Jesu ʉhse da yero saha ijiriquiro ijire

1 Came queoye mehna buhero ʉsãre ohõ saha nidi Jesu: —‍Yʉhʉ potota ʉhse da yero saha ijigʉ ijiaja. Yʉhʉ Pacʉ pehe ʉhse dare ihña ihboriquiro yero saha ijire. 2 Yeequina ʉhse da dʉpʉri yero saha ijiyequina yʉhʉ mehna cjẽnata ijire. Ʉhse da dʉpʉri dʉca marieñe dʉpʉrire ihña ihboriquiro tiquiro pehe cohãriro saha yʉhʉ Pacʉ tiquiro cahmeñene yerariquinare cohãre. Dʉca tiye dʉpʉrire ihña ihboriquiro tiquiro quehnoriro saha yʉhʉ Pacʉ tiquiro cahmeñene yeyequinare yedohorota tiquiro, “Yʉhʉ cahmeñene ye nemoahdo”, nino. 3 Yeere tʉhona, “Ijirota ijire”, nidi mʉsa. Sa yero yʉhʉ Pacʉ mʉsa ñañe yerire cohã tuhasari. 4 Yʉhʉ mehna cjãna ijiya mʉsa. Sa yegʉ mʉsa mehna ijiitja. Ʉhse da dʉpʉri ʉhse da mehna wahñaedaye dʉpʉri ijiye, ti dʉpʉri pehe dʉca mariedare. Sata yʉhʉ mehna cjãna ijierana, yʉhʉ Pacʉ cahmeñene ye masiedare mʉsa. 5 ’Yʉhʉ ʉhse da yero saha ijigʉ ijiaja. Mʉsa pehe ti da dʉpʉri yero saha ijina ijire. Yʉhʉ mehna cjʉ̃no mehna yʉhʉ ijigʉ̃ dʉca tiye dʉpʉri yero saha tiquiro yʉhʉ Pacʉ cahmeñene yere. Yʉhʉ mehna cjãna ijierana yʉhʉ Pacʉ cahmeñene ye masiedare mʉsa. 6 Ñañe dʉpʉrire tiquiro cohãboriro saha yʉhʉ mehna cjẽna ijieyequinare yʉhʉ Pacʉ cohãnota. Ti dʉpʉri ñai dijiaa wahagʉ̃ ʉhse dare ihña ihboriquiro ti dʉpʉrire ne cahmecoa pecapʉ ʉjʉ̃a cohãnota. Sata yerota Cohãcjʉ̃ yʉhʉ mehna cjẽna ijieyequinare. 7 ’Yʉhʉ mehna cjãna ijina, yʉhʉ buheyere boeraboaga mʉsa. Sa boerana, mʉsa cahmeno punota siniña. Sa yegʉ mʉsa sinino punota ye basaʉtja. 8 Yʉhʉ Pacʉ cahmeñene yena mʉsa ijigʉ̃ ihñañe “Jesu yequina ijire ahriquina”, ni masieta masa. Sa ye mʉsare ihñañe yʉhʉ Pacʉre ño peoeta. 9 Yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre tiquiro cahĩdiro sahata mʉsare yʉhʉ gʉ̃hʉ cahĩe tii. Yʉhʉ cahĩna ijiducuya mʉsa. 10 Yʉhʉ cahĩñequina ijiducuyequina yʉhʉ dutiyere yere. Yʉhʉ Pacʉ ye dutiyere yeaja yʉhʉ. Sa yegʉ tiquiro cahñogʉ ijiducuaja yʉhʉ. Sata mʉsa gʉ̃hʉ yʉhʉ dutiyere yena yʉhʉ cahĩna ijiducunata mʉsa. 11 ’Ahrire mʉsare yahuu yʉhʉ mehna mʉsa quehnoano bucueatire. Sa yena tutuaro bucuenata mʉsa. 12 Ohõ saha dutiaja mʉsare: Mʉsare yʉhʉ cahĩdiro sahata mʉsa mehna cjẽna gʉ̃hʉre cahĩña. 13 Ihcãquiro masʉno tiquiro mehna cjʉ̃no ye buhiri yariaro tiquiro mehna cjʉ̃nore tutuaro cahĩne, apequina tiquina cahĩdiro yʉhdʉoro. 14 Sa yena yʉhʉ dutiyere yena yʉhʉ mehna cjãna ijire mʉsa. 15 Potota yʉhʉ mehna cjãna waro ijire mʉsa. Mʉsa sa ijigʉ̃ ijipihtiye yʉhʉ yerire yahuaja mʉsare. Cahacjʉ̃no tiquiro pʉhtoro yerire masiedare tiquiro. Sa yegʉ “Yʉhʉ cahacjãna ihyo ijina ijire mʉsa”, mʉsare niedaja. Yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre tiquiro yahurire mʉsare yahu pehou. Sa yahugʉ “Yʉhʉ mehna cjãna ijire mʉsa”, mʉsare niaja yojopʉre. 16 Mʉsa pehe yʉhʉre ne beserari. Yʉhʉ pehe mʉsare besei yʉhʉ Pacʉ cahmeñene mʉsa yeatire. Mʉsa sa yegʉ̃ mʉsa yeye ne ihyo waro ijisi. Ahri deco yoaro punota sa ijiducuati ijire mʉsa yeye. Mʉsa sa yegʉ̃ yʉhʉre mʉsa wacũ tutuagʉ̃ yʉhʉ Pacʉre mʉsa sinino punota tiquiro mʉsare ohorota. 17 Ahrire mʉsare dutiaja yʉhʉ: Mʉsa mehna cjẽnare cahĩña mʉsa, ni yahuri Jesu.

Jesure tiquiro yequina gʉ̃hʉre ahri yehpa cjẽna ihña tuhtire

18 Sa yero tiquiro yahu nemori: —‍Ahri yehpa cjẽna mʉsare tiquina ihña tuhtigʉ̃ ihñana ahrire wacũña mʉsa: Mʉsare tiquina ihña tuhtiato pano yʉhʉ pehere ihña tuhti mʉhtari tiquina. 19 Cohãcjʉ̃re cahmedana mʉsa ijigʉ̃, ahri yehpa cjẽna tiquina cahme cahĩdiro sahata mʉsa gʉ̃hʉre cahĩboaya tiquina. Ahri yehpa cjãna mʉsa ijigʉ̃ mʉsare besei. Sa yena yojopʉre ahri yehpa cjãna waro ijierare mʉsa. Mʉsa sa ijieragʉ̃ ihñañe ahri yehpa cjẽna mʉsare ihña tuhtire. 20 “Yeequina ijina mʉsa yʉhʉ bui ijierare”, mʉsare yʉhʉ nidire wacũña mʉsa. Sa yena yʉhʉ docapʉ ijina yʉhʉ ñano yʉhdʉriro sahata ñano yʉhdʉnata mʉsa gʉ̃hʉ. Yʉhʉre ñano yeriquinata mʉsa gʉ̃hʉre ñano yeeta. Yʉhʉ buhegʉ̃ yʉhtiriquinata mʉsa buhegʉ̃ gʉ̃hʉre yʉhtieta tiquina. 21 Ahri yehpa cjẽna yʉhʉre ohoriquirore masiedare. Sa ye yʉhʉre wacũ tutuana mʉsa ijigʉ̃ ihñañe tiquina ñano yeeta mʉsare. 22 ’Tiquinare yʉhʉ buhegʉ ahtaeragʉ̃ yʉhʉre tiquina cahmedari buhiri, buhiri mariedaboaya. Yojopʉre tiquinare yʉhʉ buheri bato “Ñañe buhiri mariedare ʉsãre”, ni masiedare tiquina. 23 Yʉhʉre ihña tuhtiriquiro yʉhʉ Pacʉ gʉ̃hʉre ihña tuhtire. 24 Cohãcjʉ̃ tiquiro tutuaye mehna apequina tiquina ne yerarire ye ihñou. Sa ye tiquinare tire yʉhʉ ye ihñoedagʉ̃ tiquinare ñañe buhiri mariedaboaya. Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna yʉhʉ ye ihñorire tiquina ihñari bato yʉhʉre yʉhʉ Pacʉ gʉ̃hʉre ihña tuhtire tiquina. 25 Sa ihña tuhtiye Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ duitapʉta tiquiro ni ojoariro sahata yeye nidi tiquina. Ohõ saha ni ojoahye: “Tiquinare yʉhʉ ñano yerapegʉ̃ta yʉhʉre ihña tuhtire tiquina”, ni ojoahye duitapʉta Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ. 26 ’Yʉhʉ batopʉ mʉsare yedohoatiquiro, yʉhʉ Pacʉ mehna ijiriquiro mʉsare yʉhʉ ohoatiquiro Espíritu Santota ijire. Tiquiro potota yahuriquiro ijire. Sa yero tiquiro ahtaro, yʉhʉ ijiye tiyere yahurota mʉsare. 27 Masare yʉhʉ buhe dʉcagʉ̃pʉta mʉsa gʉ̃hʉ decoripe yʉhʉ mehna ijiducuri. Sa yena mʉsa gʉ̃hʉ yʉhʉ ijiye tiyere yahunata apequinare, ni yahuri Jesu.

16

1 Sa ni tuhasa ʉsãre ohõ saha ni yahu nemori: —‍Came yʉhʉ buheyere yʉhʉ gʉ̃hʉre mʉsa cohãedatire ahrire ijipihtiyere yahuu mʉsare. 2 Judio masa mari buheye wʉhʉsepʉ mʉsa sajã duagʉ̃ mʉsare sajã dutisi yeequina mʉsa ijiri buhiri. Sa ye ape tahapʉ mʉsare wejẽ, “Cohãcjʉ̃ cahmeñene yena niaja”, ni tʉhotuetamaga apequina. 3 Sa ye yʉhʉ Pacʉre, yʉhʉ gʉ̃hʉre tiquina masiedare. Sa masiedaye mʉsare ñano yeeta tiquina. 4 Sa yena mʉsare ñano tiquina yegʉ̃ ihñana “Tiquina ohõ saha yeato panota Jesu yahu tuhasari ʉsãre”, ni wacũnata mʉsa. Mʉsa sa ni wacũatire yojopʉre ahrire yahu mʉhtagʉ niaja mʉsare, ni yahuri Jesu.

Espíritu Santo tiquiro yeatire yahuahye Jesu

Sa ni tuhasa ohõ saha ni yahu nemori: —‍Coã waropʉre mʉsa mehna ijigʉ ahrire mʉsare yahuerʉ. 5 Yojopʉ pehere yʉhʉre ohoriquiro cahapʉ wahaʉtja. “¿Nohopʉ wahaʉtjari mʉhʉ?” yʉhʉre ni, ihcãquiro borota ne sinituerari mʉsa. 6 Sa sinituerapenata yʉhʉ wahatire mʉsare yʉhʉ yahu mʉjagʉ̃ mʉsa ñano jeripohna tire. 7 Mʉsare ijirota yahugʉta niaja. Yʉhʉ wahari bato mʉsare quehnoanota. Yʉhʉ ʉhmʉsepʉ wahaeragʉ̃ mʉsare yedohoatiquiro pehe ahtaeraboaya. Wahagʉ mʉsare tiquirore oho dijioutja yʉhʉ. 8 Yʉhʉ sa oho dijiogʉ̃ tiquiro ahtarota. Sa wihiro ahri yehpa cjẽna ñañe yeyequina tiquina ijiyere tiquinare masigʉ̃ yerota tiquiro. Sa yero quehnoano ijiye tiye gʉ̃hʉre buherota tiquiro masare. Sa yero Cohãcjʉ̃ masare tiquiro buhiri dahreato gʉ̃hʉre yahurota masare yedohoatiquiro pehe. 9 Yʉhʉre wacũ tutueyequina ijire ahri yehpa cjẽna. Sa yero yedohoatiquiro pehe masa ñañe yeyequina tiquina ijiye tiyere tiquinare masigʉ̃ yerota. 10 Yʉhʉ Pacʉ cahapʉ wahaʉtja. Yʉhʉ sa wahari bato masa yʉhʉre ihñasi. Sa yero quehnoano ijiye tiye gʉ̃hʉre buherota yedohoatiquiro pehe. 11 Ahri yehpa cjẽna pʉhtorore watĩnore Cohãcjʉ̃ buhiri dahre duti tuhasari. Sa yero Cohãcjʉ̃ masare tiquiro buhiri dahreati gʉ̃hʉre yahurota yedohoatiquiro pehe. 12 ’Pajiro ijire mʉsare yʉhʉ yahuati. Yʉhʉ sa yahu nemo duepegʉ̃ta tire yʉhʉ yahugʉ̃ yojopʉ masinisi mʉsa. Sa yena yojopʉre quehnoano tʉhosi mʉsa. 13 Yʉhʉ sa yahu nemoedagʉ̃ Espíritu Santo pehe mʉsare yahu nemono ahtarota. Tiquiro esa tuharo mʉsare yahusi. Tiquirore yʉhʉ Pacʉ yahu dutirire tiquiro yahurota mʉsare. Sa yero mʉsare poto yahu pehorota. Sa yero “Camepʉ ohõ saha waharota”, ni yahurota tiquiro mʉsare. 14 Sa yero yeere mʉsare tiquiro yahurota. Sa yahuro yʉhʉre ño peogʉ̃ yerota masare. 15 Ijipihtiye yʉhʉ Pacʉ ye, yee gʉ̃hʉ ijire. Sa yegʉ “Espíritu Santo pehe yeere yahurota mʉsare”, nii mʉsare, ni yahuri Jesu.

—‍Bʉjʉa witina ijiepenata came bucuenata mʉsa, ni yahuahye Jesu

16 Sa ni tuhasa ohõ saha ni yahu nemori: —‍Mehenogã bato mʉsa yʉhʉre ihñasi. Sa yena mehenogã bato mʉsa yʉhʉre ihñanata tja, nidi Jesu ʉsãre tiquiro buhenare. 17 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhona, ʉsã pehe meheñequinagã ohõ saha ni yahuducuu ʉsã basi: —‍¿“Mehenogã bato mʉsa yʉhʉre ihñasi. Sa yena mehenogã bato mʉsa yʉhʉre ihñanata tja”, nino dʉhse nino sa niajari marine? ¿Sa yero “Yʉhʉ Pacʉ cahapʉ wahaʉtja”, nino dʉhse ijiro boro marine sa niagari tiquiro? 18 ¿“Mehenogã bato”, nino dʉhse nino sa niajari ahriquiro? Tiquiro ni yahurire quehnoano masiedaja mari, ni yahuducuu ʉsã basi. 19 Ʉsã sa ni yahuducugʉ̃ Jesu tiquirore ʉsã sinitu duarire masino, ʉsãre yahuri: —‍¿“Mehenogã bato mʉsa yʉhʉre ihñasi. Sa yena mehenogã bato yʉhʉre ihñanata tja”, yʉhʉ nidire sinitu duajari mʉsa? ¿Tire yʉhʉ nidire masiedajari mʉsa? 20 Ijirota mʉsare nigʉ niaja. Yʉhʉ yariagʉ̃ ihñana mʉsa utinata. Sa yena tutuaro bʉjʉa witinata. Sa ye yʉhʉre ño peoeyequina pehe bucueeta. Mʉsa pehe bʉjʉa witina ijiepenata, came bucuenata mʉsa. 21 Ohõ saha ijire ti: Numino niji wahcõno, ticoro ñano yʉhdʉato pano ijire. Sa yero ticoro tutuaro bʉjʉa witire. Sa bʉjʉa witieperota ticoro pohna tiri bato ticorore purĩdire wacũedare ticoro. Nijinogã ahri yehpapʉ tiquiro masa bajuagʉ̃ ticoro bucuere. Sa yero ticorore purĩdire wacũedare. 22 Sata mʉsa yojopʉre bʉjʉa witinata. Came mʉsare ihñaʉtja. Sa yena mʉsa tutuaro bucuenata. Mʉsa sa bucuegʉ̃ apequina mʉsare bʉjʉa witigʉ̃ ye masisi. 23 ’Ti deco mʉsa yʉhʉre ihñari deco yʉhʉre sinitusi mʉsa. Masi tuhasarinapʉ ijinata. Ijirota mʉsare nigʉ niaja. Yʉhʉre mʉsa wacũ tutuagʉ̃ ihñano yʉhʉ Pacʉre mʉsa siniñene tiquiro mʉsare ohorota. 24 Ahri deco pano yʉhʉ tutuaye mehna Cohãcjʉ̃re siniedarĩdi mʉsa. Yʉhʉre wacũ tutuatjiãna Cohãcjʉ̃re siniña. Mʉsa sa sinigʉ̃ mʉsa sinidire mʉsare ohorota, mʉsa quehnoano bucueatire, nidi Jesu ʉsãre.

Ñañequinare Jesu pehe yʉhdʉdʉcahye

25 Sa ni tuhasa ohõ saha ni nemori: —‍Queoye mehna mʉsare yahue tii. Sa yahuepegʉta came mʉsare queoye mehna yahusi yʉhʉ. Sa yahueragʉ yʉhʉ Pacʉ pehere quehnoano poto yahutja mʉsare. 26 Ti decore mʉsare yʉhʉ Pacʉre sini basasi yʉhʉ. Yʉhʉre wacũ tutuana, mʉsa basi tiquirore sininata. 27 Mʉsa yʉhʉre cahĩne. Sa yena yʉhʉ Pacʉ cahapʉ yʉhʉ ahtarigʉ ijigʉ̃ “Ijirota ijire”, nine mʉsa. Sa nina mʉsa ijigʉ̃ ihñano yʉhʉre cahĩna mʉsa ijigʉ̃ ihñano yʉhʉ Pacʉ pehe mʉsare cahĩne. Tiquiro sa cahĩgʉ̃ tiquirore mʉsa sininata. 28 Yʉhʉ Pacʉ cahapʉ ijirigʉ ahri yehpapʉre ahtaʉ yʉhʉ. Sa yegʉ yojopʉre ahri yehpapʉ ijirigʉ yʉhʉ Pacʉ cahapʉ wahaʉtja, nidi Jesu. 29 Tiquiro sa nigʉ̃ ʉsã tiquiro buhena ohõ saha nii: —‍Yojopʉ pũrita queoye marieno yahuducugʉ quehnoano bajuro yahugʉ nine mʉhʉ ʉsãre. 30 Mʉhʉ quehnoano masi pehogʉ mʉhʉ ijigʉ̃ yojopʉ pũritare ʉsã masiaja. Sa ye apequina mʉhʉre buhe masiedare. Tire yojopʉre ʉsã quehnoano masiaja. Ʉsã quehnoano masina, Cohãcjʉ̃ cahapʉ ahtarigʉ mʉhʉ ijigʉ̃ “Ijirota ijire”, niaja ʉsã, nii ʉsã Jesure. 31 Ʉsã sa nigʉ̃ Jesu yʉhtiri ʉsãre: —‍¿Yojopʉre “Ijirota ijire”, niajari mʉsa? 32 Came cjũno ijipihtina mʉsa wʉhʉsepʉ waha sitena, yʉhʉre cohãnata mʉsa. Mʉsa sa cohãepegʉ̃ta yʉhʉ Pacʉ pehe yʉhʉ mehna ijire. Sa yegʉ yʉhʉ ihcʉ̃ta ijieraja. 33 Ahrire mʉsare yahu mʉhtaʉ, yʉhʉre mʉsa wacũ tutuaye mehna mʉsa quehnoano ijiatore. Cohãcjʉ̃re cahmeeñequina cahapʉ mʉsa ijigʉ̃ ñano yeeta mʉsare tiquina. Tiquina sa yepegʉ̃ta bucueya mʉsa. Ahri yehpa cjẽna tiquina ñañe yerire yʉhdʉdʉcagʉ ijiaja yʉhʉ. Sa yena yʉhʉre wacũ tutuana bucueya mʉsa, nidi Jesu ʉsãre tiquiro buhenare.

17

Jesu tiquiro buheyequinare Cohãcjʉ̃re sini basahye

1 Sa ni yahu tuhasa Jesu ʉhmʉanopʉ ihña mʉo, Cohãcjʉ̃re ohõ saha ni yahuducuri: —‍Mai, yojopʉre mʉhʉ yahu queoriro sahata yʉhʉre ñano tiquina yeati pje esarota nine. Yʉhʉre mʉhʉ macʉre masare ño peogʉ̃ yeya. Mʉhʉ sa yegʉ̃ mʉhʉre masare ño peogʉ̃ yeitja yʉhʉ gʉ̃hʉ. 2 Ijipihtiyequina pʉhto yʉhʉre cũri mʉhʉ. Sa yegʉ yʉhʉre mʉhʉ ohoriquinare mʉhʉ mehna sa ijiducugʉ̃ yeitja yʉhʉ. Sa yegʉ mʉhʉre masare ño peogʉ̃ yeitja yʉhʉ. 3 Mʉhʉ dihita Cohãcjʉ̃ waro ijire. Yʉhʉ Jesucristo mʉhʉ ohorigʉ ijiaja. Sa ye ijipihtiyequina mʉhʉre masiñequina, yʉhʉ gʉ̃hʉre masiñequina ʉhmʉsepʉ mari mehna sa ijiducueta, nidi Jesu. 4 Sa ninota ohõ saha ni nemori mari Pacʉre: —‍Ahri yehpapʉre mʉhʉ ye dutirire ye peho tuhasaʉ yʉhʉ. Sa yegʉ mʉhʉre masare ño peogʉ̃ yei yʉhʉ. 5 Ahri yehpa ijiato pano mʉhʉ mehna yʉhʉ ijigʉ̃ ijipihtiyequina yʉhʉre tiquina ño peo mʉhtariro sahata yojopʉre yʉhʉre tiquina ño peogʉ̃ yeya tja. 6 ’Ahri yehpapʉ ijiyequinare yʉhʉre mʉhʉ ohoriquinare mʉhʉre masigʉ̃ yei. Mʉhʉ ohoriquina mʉhʉ yequina ijire. Sa yegʉ tiquinare ohori mʉhʉ yʉhʉre. Sa ye mʉhʉ dutiyere yeri tiquina. 7-8 Yʉhʉre mʉhʉ yahurire tiquinare buhei. Yʉhʉ sa buhegʉ̃ tʉhoye yʉhʉ buheyere cahmedi tiquina. Sa ye potota mʉhʉ cahapʉ ahtarigʉ yʉhʉ ijigʉ̃ masine tiquina. Sa ye mʉhʉ ohorigʉ yʉhʉ ijigʉ̃ “Ijirota ijire”, ni tʉhoture tiquina. Sa ye ijipihtiye yee mʉhʉ ye ti ijigʉ̃ masine tiquina. 9 ’Tiquinare mʉhʉre sini basagʉ niaja. Apequina pehere sini basagʉ niedaja yʉhʉ. Yʉhʉre mʉhʉ ohoriquina mʉhʉ yequina ijire. Sa yegʉ tiquinare sini basagʉ niaja mʉhʉre. 10 Tiquina ijipihtiyequina mʉhʉ yequina ijire. Sa ye mʉhʉ yequina pehe yeequina ijire. Yʉhʉre wacũ tutuaye yʉhʉ tutuagʉ ijiyere masigʉ̃ yere tiquina masare. 11 ’Yojopʉre ahri yehpapʉre tojoasi yʉhʉ. Mʉhʉ cahapʉ wahaʉ tʉʉ niaja. Yʉhʉ sa wahaepegʉ̃ta yojopʉre yʉhʉre mʉhʉ ohoriquina ahri yehpare tojoare. Mai, mʉhʉ quehnoagʉ ijire. Yʉhʉre mʉhʉ ohoriquinare mʉhʉ tutuaye mehna ihña ihbo basaya. Mʉhʉ sa ihña ihbogʉ̃ mari ihcʉ̃ta mari ijiro saha tiquina gʉ̃hʉ ihcã curuata ijiahro. 12 Tiquina mehna ijigʉ mʉhʉ tutuaye mehna tiquinare quehnoano ihña ihbou. Ihcãquiro pũrita pecapʉ waharota mʉhʉ yere tiquina ojoari pũpʉ yahuriro sahata. 13 ’Yojopʉre mʉhʉ cahapʉ wahaʉ tʉʉ niaja. Sa yegʉ ahri yehpapʉ ahri ijipihtiyere yeequinare yahuaja yʉhʉ mehna tiquina quehnoano bucueatire. 14 Mʉhʉ yere yahuu tiquinare. Tiquina gʉ̃hʉ yʉhʉ yero sahata ahri yehpapʉ iji dojoatiquina ijierare. Sa ye ahri yehpa cjẽna pehe tiquinare ihña tuhtire. 15 “Ahri yehpapʉ ijiyequinare, yeequinare neahña”, niedaja. Yʉhʉ sa niedapegʉ̃ta tiquinare quehnoano ihña ihboya. “Watĩno ñañene tiquinare ye dutiari”, nigʉ, quehnoano ihña ihboya tiquinare. 16 Ahri yehpa cjʉ̃ ijieraja. Tiquina gʉ̃hʉ yʉhʉ yero sahata ahri yehpapʉ iji dojoatiquina ijierare. 17 Yeequinare mʉhʉ buheye mehna quehnoañequina yeya tiquinare. Mʉhʉ yahuye pehe ijirota ijire. 18 Ahri yehpapʉre yʉhʉre mʉhʉ ohoriro sahata yʉhʉ pehe yeequina gʉ̃hʉre mʉhʉ yere buhe dutigʉ ohou. 19 Mʉhʉ cahmeñene yegʉ tagʉ yariacjʉ ijigʉ yʉhʉ pagʉre ohoaja. Sa yeaja yʉhʉ, yeequina gʉ̃hʉ mʉhʉ cahmeñene poto tiquina quehnoano yeatire. 20-21 ’ “Yeequina yojopʉre ijiyequina dihitare yedohoya”, ni sini basaeraja yʉhʉ. Yeequina apequina gʉ̃hʉre yeere tiquina buheri bato tiquina gʉ̃hʉ yʉhʉre wacũ tutuaeta. Tiquina gʉ̃hʉre yedohoya, yeequina ijipihtiyequina ihcã curua tiquina ijiro quehnoano. Yʉhʉ mʉhʉ mehna mari pʉana ijiepenata ihcʉ̃ta ijiaja. Ihcʉ̃ta mari ijiro sahata tiquina gʉ̃hʉ mari mehna ihcã curuata ijiahro. Ihcã curuata ijiahro, mʉhʉ ohorigʉ yʉhʉ ijiyere ijipihtiyequina masa “Ijirota ijire”, tiquina niatire. 22 Yʉhʉre mʉhʉ tutuaye ohorire yeequinare ohou. Ti tutuayere cʉoye, ihcʉ̃ta mari ijiro sahata tiquina gʉ̃hʉ ihcã curuata ijieta. 23 Yʉhʉ tiquina mehna ijiaja. Sa yegʉ mʉhʉ yʉhʉ mehna ijire. Mari sa ijigʉ̃ yeequina potota ihcã curuata quehnoano ijieta. Ihcã curuata tiquina ijigʉ̃ ihñañe mʉhʉ ohorigʉ yʉhʉ ijiyere ahri yehpa cjẽna masieta. Sa ye yʉhʉre mʉhʉ cahĩdiro sahata yeequina gʉ̃hʉre mʉhʉ cahĩñene masieta masa. 24 ’Mai, ahri yehpa iji dʉcato pano yʉhʉre cahĩe tiri mʉhʉ. Sa cahĩgʉ yʉhʉ tutuagʉ ijiyere ihñori mʉhʉ. Sa yegʉ yʉhʉre mʉhʉ ohoriquinare yʉhʉ mehna tiquina ijigʉ̃ cahmeaja, yʉhʉ tutuagʉ ijiyere tiquina masiatire. 25 Mai, mʉhʉ quehnoagʉ ijire. Ahri yehpa cjẽna ñañequina mʉhʉre masiedare. Yʉhʉ pehe mʉhʉre masiaja. Sa ye mʉhʉ ohorigʉ yʉhʉ ijigʉ̃ masine yeequina. 26 Tiquinare mʉhʉre masigʉ̃ yei. Came gʉ̃hʉre mʉhʉre tiquinare masigʉ̃ yeitja, yʉhʉre mʉhʉ cahĩdiro sahata apequinare tiquina cahĩatire. Sa yegʉ yeequina mehna ijigʉtja, nidi Jesu mari Pacʉre.

18

Jesure peresu yeahye

1 Tiquiro sa nidi bato Jesu, ʉsã gʉ̃hʉ tiquiro buhena Cedrõ wame tiri mare pehã, olivo wame tiye cjʉ wesepʉ esaʉ. 2 Peye tahari ti wesepʉ Jesu mehna cahmecoae tii. Sa yero Juda Jesure ihña tuhtiyequinare ihñoatiquiro ti wesere masidi. 3 Sa masino pʉa curua surarare ʉhmʉ tã cãhtari ti wesepʉ Jesure ihñono taro. Ihcã curua surara waro ijiri. Ape curua surara Cohãcjʉ̃ wʉhʉre cohteyequina ijiri. Tiquina pahia pʉhtoa, fariseo masa tiquina ohoriquina ijiri surara, Cohãcjʉ̃ wʉhʉre cohteyequina mehna. Sa ahtaye sihãñe pacare, sihãñe cjʉ gʉ̃hʉre sihã cãhtari. Tiquina wamoa gʉ̃hʉre ne cãhtari tiquina. 4 Ti wesepʉ tiquina wihiri bato Jesu tiquiro ñano yʉhdʉatire masino, tiquinare piti ca, sinituri: —‍¿Noare macana niajari mʉsa? nidi Jesu. 5 —‍Jesu Nazare cjʉ̃nore macaja ʉsã, ni yʉhtiri tiquina. —‍Tiquiro tjiaja yʉhʉ, nidi Jesu. Juda pehe Jesure ñehe dutiro ihñoriquiro tiquina mehna ijiri. 6 Sa ye “Tiquiro tjiaja yʉhʉ”, Jesu nigʉ̃ta tiquina pehe tʉho maria waha, du siti maa, yehpapʉ bora quehe sari. 7 Tiquina sa wahagʉ̃ ihñano pari turi sinituri tiquinare Jesu: —‍¿Noare macana niajari mʉsa? nidi. —‍Jesu Nazare cjʉ̃nore macana niaja ʉsã, ni yʉhtiri tiquina tja. 8 —‍“Yʉhʉ tjiaja”, ni tuhasamigʉ yʉhʉ mʉsare. Sa yena yʉhʉre ñehena ahriquinare yʉhʉ mehna cjẽnare peresu yeracãhña mʉsa, nidi Jesu. 9 Sa ʉsãre cahĩno ne ihcãquirore butigʉ̃ yerari. Sa yero to pano Cohãcjʉ̃re tiquiro nidiro sahata yero nidi tiquiro. “Yʉhʉre mʉhʉ ohoriquinare ne ihcãquiro boerʉ”, tiquiro nidiro sahata yero nidi Jesu. 10 Sa ye Simo Pedro ñoseni pjĩne cʉoro, ti pjĩne tʉã we nedoqueo, pahia pʉhtoro cahacjʉ̃no Malco wame tiriquiro cahmonore dʉte pahrẽ cãri. Poto pehe cjã cahmonore dʉte pahrẽ cãri. 11 Tiquiro sa dʉte pahrẽgʉ̃ ihñano Jesu tiquirore ohõ saha nidi: —‍Mʉhʉ ñoseni pjĩne ihboya. Yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre tiquiro ñano yʉhdʉ dutiriro sahata ñano yʉhdʉtja yʉhʉ, nidi Jesu Pedrore.

Pahia pʉhtoro cahapʉ Jesure neahye tiquina

12 Tiquiro sa ni tuhasagʉ̃ta surara, tiquina pʉhtoro mehna, Cohãcjʉ̃ wʉhʉre cohteyequina surara gʉ̃hʉ Jesure ñehe, tiquirore dʉhteri. 13 Dʉhte tuhasa Anás cahapʉ nea mʉhtari tiquina. Anás pehe Caifa mareino ijiri. Caifa pehe ti cʉhmare pahia pʉhtoro ijiri. 14 “Judio masa ye ijiatire ihcãquiro masʉno yariagʉ̃ quehnoanota”, nidiquiro boro ijiri Caifa pehe.

—‍Jesure masiedaja, niahye Pedro

15 Sa yena yʉhʉ Simo Pedro mehna Jesure yoa cjũnopʉ ihña nʉnʉ tãʉ. Caifa ya wʉhʉpʉ neañe nidi Jesure. Yʉhʉ pehe pahia pʉhtoro tiquiro ihña masinohgʉ ijigʉ Jesu bato pʉhtoro ya wʉhʉ ijiri sahrĩnopʉ sajã wahaʉ. 16 Yʉhʉ sa sajãgʉ̃ Pedro pehe sahrĩno sopecahapʉ tojoadʉca sari. Sa yegʉ majare wijia ta, sopecahare cohtericorore sinituu. Yʉhʉ sa sinitu tuhasagʉ̃ ticoro Pedrore sajã ta dutiri. Ticoro sajã ta dutiri bato yʉhʉ Pedrore ne sajãa wahaʉ. 17 Yʉhʉ sa ne sajãgʉ̃ ihñano sopecahare cohtericoro pehe Pedrore sinituri: —‍¿Jesu buheyequina mehna cjʉ̃ ijierajari mʉhʉ? nidi ticoro Pedrore. —‍Ijieraja yʉhʉ, ni yʉhtiri Pedro pehe. 18 Ʉsã esato pano to cjẽna pʉhtoa cahacjẽna, surara mehna tiquina sohmati pecare wijiã tuhasari jiri. Yʉsʉarĩdi. Sa ye tiquina ti peca dʉhtʉ caha ducuye, sohmañe nidi. Tiquina sa sohmagʉ̃ ihñano Pedro gʉ̃hʉ ahta, sohmari.

Pahia pʉhtoro Jesure sinituahye

19 Sa ye pahia pʉhtoro Jesu buherire, ʉsã tiquiro buhena gʉ̃hʉre sinituahye Jesure. 20 Tiquiro sa sinitugʉ̃ Jesu pehe yʉhtiahye tiquirore: —‍Ijipihtiyequinare buhegʉ tiquina ihñono ducuu. Sa buhegʉ judio masa mari buheye wʉhʉsepʉ Cohãcjʉ̃ wʉhʉpʉ gʉ̃hʉre sa buheducuu yʉhʉ. Duhtitjiãgʉ buherʉ yʉhʉ. 21 ¿Dʉhsegʉ yʉhʉre sinituajari mʉhʉ? Sinitu duagʉ yʉhʉ buheyequinare sinituya. Yʉhʉ buherire tiquina masine, ni yʉhtiahye Jesu. 22 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro topʉ ducuriquiro surara pehe tiquiro omoca mehna Jesure quẽahye. —‍Sa niedacãhña pahia pʉhtorore, niahye surara pehe Jesure. 23 Tiquiro sa nigʉ̃ta Jesu ohõ saha niahye: —‍Ñano yʉhʉ ni yahuducurire yahuya yʉhʉre. ¿Poto mʉsare yʉhʉ yahuepegʉ̃ta, dʉhsegʉ tagʉ yʉhʉre quẽajari mʉhʉ? niahye Jesu surarare. 24 Came Anás Jesure tiquina dʉhteriquirore Caifa pahia pʉhtoro cahapʉ ohoahye.

—‍Jesure masiedaja, pari turi niahye Pedro

25 Sa ye Simo Pedro peca dʉhtʉ cahapʉ ducuro, sohmano nidi. Tiquiro sa sohmaducugʉ̃ ihñañe to cjẽna tiquirore sinituri: —‍¿Mʉhʉ gʉ̃hʉ Jesu buheyequina mehna cjʉ̃ mʉhʉ ijierajari? nidi tiquina Pedrore. —‍Ijieraja yʉhʉ, ni yʉhtiri Pedro. 26 Sa yero pahia pʉhtoro cahacjẽna mehna cjʉ̃no Pedro tiquiro cahmono dʉte pahrẽdiquiro acayʉro pehe Pedrore sinituri: —‍¿Jesure tiquina ñehedi wesepʉ yʉhʉ ijigʉ̃ mʉhʉ gʉ̃hʉ tiquiro mehna ijieracoahte? ni sinituri tiquiro Pedrore. 27 —‍Yʉhʉ tiquiro mehna ijierʉ, nidi Pedro. Tiquiro sa nigʉ̃ta canaca yahuri.

Jesure Pilato sinituahye

28 Ñami cjũno ijigʉ̃ Caifa ya wʉhʉpʉ ijiriquina Jesure ne wijia, Roma cjẽna pʉhtoro Pilato ya wʉhʉpʉ nea wahari tiquina. Sa wahaepeta tiquiro ya wʉhʉpʉ sajãedari. Pascua deco ijigʉ̃ tiquina ihyatiquina ijiye, ohõ saha nidi: “Judio masʉno ijierare Pilato. Tiquiro sa ijiriquiro ijigʉ̃ tiquiro ya wʉhʉre sajãna, mari dutiyere yʉhdʉdʉcana niboaga. Sa yena mari sajãgʉ̃ marine bose deco cjẽ ihyayere ihya dutieraboaga”, nidi. Sa niñe pʉhtoro Pilato ya wʉhʉre sajãedari Jesure neariquina pehe. 29 Tiquina sa sajãedagʉ̃ ihñano Pilato tiquina cahapʉ wʉhʉ sopecahapʉ esadʉcaro, tiquinare sinituri: —‍¿Yabe buhirire ahriquirore yahusã duajari mʉsa? nidi Pilato tiquinare. 30 —‍Ahriquiro quehnoariquiro ijigʉ̃ mʉhʉre ʉsã ohoeraboaya. Ñariquiro ijire tiquiro, ni yʉhtiri tiquina. 31 Tiquina sa nigʉ̃ Pilato ohõ saha nidi: —‍Mʉsa basita tiquirore neaña. Sa yena mʉsa ye dutiye ti nidiro sahata tiquirore buhiri dahreya, nidi Pilato tiquinare. —‍Mʉsa ye dutiye pehe ʉsãre masʉnore wejẽ dutierare, nidi tiquina Pilatore. Sa niñe Jesure wejẽ dutiye tee nidi. 32 Tiquina sa wejẽ dutigʉ̃ Jesu pehe curusapʉ tiquiro yariatire to pano tiquiro yahuriro sahata wahari. 33 Tiquina sa nidi bato, Pilato pehe wʉhʉpʉ majare sajã, Jesure pijioahye. Pijio tuhasa, tiquirore sinituahye: —‍¿Judio masa tiquina pʉhto tjiajari mʉhʉ? ni sinituahye Pilato. 34 —‍¿Mʉhʉ esa tuharota sa ni sinituajari mʉhʉ yʉhʉre? ¿O apequina pehe yʉhʉre tiquina yahusãri bato tire sinituajari mʉhʉ? niahye Jesu Pilatore. 35 —‍Judio masʉ ijieraja yʉhʉ. Mʉhʉ ya yehpa cjẽna, pahia pʉhtoa gʉ̃hʉ mʉhʉre ohori ʉsãre. ¿Yabere ñano yeari mʉhʉ tiquina sa buhiri dahre duagʉ̃? niahye Pilato. 36 —‍Ahri yehpa cjʉ̃ pʉhto ijieraja yʉhʉ. Ahri yehpa cjʉ̃ pʉhto yʉhʉ ijigʉ̃, yʉhʉ buheyequina yʉhʉre yedohoboaya. Judio masare ñehe dutieraboaya. Yʉhʉ pʉhto ijiye ahri yehpa cjẽ ijierare, niahye Jesu Pilatore. 37 —‍¿Sa yegʉ pʉhto ijiajari mʉhʉ sa nigʉ? niahye Pilato. —‍Mʉhʉ nino sahata pʉhto ijiaja. Masa tiquina pʉhto ijigʉ tagʉ masa bajuʉ yʉhʉ. Sa yegʉ ahri yehpapʉ ahtaʉ tiquina pʉhto ijii tʉhʉ, poto ijiyere yahugʉ tʉhʉ. Ijipihtiyequina poto ijiyere tʉho duayequina, yʉhʉ yahuyere tʉhore, niahye Jesu. 38 —‍¿Yabe boro ijiajari poto ijiye? niahye Pilato.

Judio masa Jesure wejẽ dutiahye

Sa ni tuhasa Pilato judio masa caha majare tojoa tiquinare yahuri: —‍Ahriquiro Jesure ne buhiri mariedare. 39 Cʉhmaripe pascua ijigʉ̃ ihcãquiro peresu ijiriquirore mʉsa wio dutiducure. ¿Sa yegʉ ahriquiro Jesureta mʉsa pʉhtoro ijiatiquiro mʉsare wio basagari yʉhʉ? nidi Pilato judio masare. 40 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye judio masa ohõ saha ni sañuducuri: —‍Tiquirore wioeracãhña. Barrabá pehere ʉsãre wio basaya, ni sañuducuri judio masa Pilatore. Barrabá pehe yaque bʉcʉro ijiri.

19

1 Tiquina sa ni sañuducuri bato Pilato Jesure tana dutiahye. Sa ye tiquiro yequina surara pehe tiquirore tanahye. 2 Tana tuhasa tiquina pota behto ye tuhasa, Jesu dapu buipʉ duhu peoahye. Duhu peo tuhasa, pʉhtoa ye suhti borore tiquirore sãa tuhasa, tiquiro cahapʉ esa dʉca, ohõ saha ni bʉjʉpeahye tiquina: 3 —‍Quehnoano ahtaya. Judio masa pʉhto, quehnoano ahtaya, ni bʉjʉpe, Jesu wʉhdoare quẽ mʉjahye. 4 Sa yero Pilato pari turi judio masa cahapʉ waha, tiquinare yahuri: —‍Tʉhoya mʉsa. Ahriquiro ne buhiri mariediquiro ijire. Sa yegʉ tire mʉsa masiatire mʉsa cahapʉ tiquirore ne cãhtaʉ, nidi Pilato. 5 Tiquiro sa ni tuhasagʉ̃ Jesu pota behto pesariquiro, pʉhtoa ye suhti borore sañariquiro wʉhʉpʉ ijiriquiro wijia tari. Tiquiro sa wijia tagʉ̃ Pilato tiquinare ohõ saha nidi: —‍Ihñaña. Ahriquiro ijire tiquiro, nidi Pilato. 6 Tiquiro sa ni tuhasagʉ̃ tʉhoye, pahia pʉhtoa, surara gʉ̃hʉ Jesure ihñañe, sañuducuri: —‍Curusapʉ quẽ biha wejẽña tiquirore. Curusapʉ quẽ biha wejẽña tiquirore, ni sañuducuri tiquina. —‍Tiquiro ne buhiri mariedare. Sa yena mʉsa basita tiquirore neahña. Sa yena mʉsata tiquirore curusapʉ quẽ biha wejẽña, nidi Pilato tiquinare. 7 —‍Tiquiro basi “Cohãcjʉ̃ macʉ ijiaja”, nie tiri. Tire tiquiro sa nigʉ̃ ʉsã dutiye pehe tiquirore wejẽ dutire, nidi tiquina Pilatore. 8 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro cue yʉhdʉa wahari Pilato pehe. 9 Sa yero pari turi wʉhʉpʉre majare sajã, Jesure sinituahye tja: —‍¿Noho cjʉ̃ ijiajari mʉhʉ? ni sinituahye tiquiro Jesure. Tiquiro sa ni sinituepegʉ̃ta Jesu tiquirore yʉhtierahye. 10 Tiquiro sa yʉhtieragʉ̃ ihñano Pilato tiquirore sinitu nemoahye: —‍¿Yʉhʉre yʉhtierajari mʉhʉ? Yʉhʉ mʉhʉre peresupʉ ijirigʉre wio masiaja. Sa yegʉ mʉhʉre curusapʉ gʉ̃hʉre quẽ biha wejẽ duti masiaja yʉhʉ. ¿Tire masiedajari mʉhʉ? niahye Pilato Jesure. 11 —‍Cohãcjʉ̃ mʉhʉre tiquiro dutieragʉ̃ yʉhʉre ñano ye dutieraboaya mʉhʉ. Yʉhʉre ihña tuhtiyequinare ihñoriquiro pehe mʉhʉ yʉhdʉoro ñano buhiri tire, niahye Jesu Pilatore. 12 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoro Pilato pehe tiquirore wio duamahye. Tiquiro sa wio duepegʉ̃ta pari turi judio masa sañuducuri: —‍Jesu “Pʉhto ijiaja”, nino mari ijipihtina pʉhtorore Roma cjʉ̃nore ihña tuhtiriquiro ijire tiquiro. Sa yegʉ tiquirore wiogʉ mʉhʉ gʉ̃hʉ mari pʉhtorore ihña tuhtigʉ ijiaga mʉhʉ, ni sañuducuri judio masa Pilatore. 13 Tiquina sa nigʉ̃ tʉhoro Jesure wʉhʉpʉ ijiriquirore ne wijia ta, buhiri dahre dutiro taro tiquiro dujiri pahtapʉ nuju sari Pilato. Tiquiro buhiri dahre dutiri paa ʉtã mehna tiquina yeri paa judio masa ye mehna Gabata wame tiri. 14 Ti deco pascua bose deco ʉsã ihyatire ʉsã quehnori deco ijiri. Ti pjere coheri pje waro ijiri. Nuju sa tuhasa Pilato masare ohõ saha ni yahuri: —‍Ahriquiro tjire mʉsa pʉhtoro, nidi tiquiro. 15 Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhoye judio masa sañuducuri: —‍Yariahro tiquiro. Yariahro tiquiro. Curusapʉ quẽ biha wejẽña tiquirore, ni sañuducuri tiquina. —‍¿Mʉsa pʉhtoro tiquiro ijiepegʉ̃ta tiquirore curusapʉ quẽ biha wejẽ dutiajari mʉsa? nidi Pilato. Tiquiro sa nigʉ̃ ohõ saha ni yʉhtiri pahia pʉhtoa: —‍Mari ijipihtina pʉhtoro Roma cjʉ̃nota tiquiro ʉsã pʉhtoro ijire. Apequiro pʉhtoro ʉsãre mariedare, ni yʉhtiri pahia pʉhtoa. 16 Tiquina sa ni yahuducuri bato Pilato Jesure curusapʉ quẽ biha wejẽ dutiro, tiquirore ohori tiquinare.

Jesure quẽ biha wejẽahye tiquina

Sa ye tiquina Jesure ne wijiari. 17 Tiquina ne wijiagʉ̃ Jesu pehe tiquiro ya curusare tiquiro basi wʉa ne, dapu pehtoro wame tiropʉ esari. Ʉsã judio masa ye mehna Gólgota wame tiri. 18 Topʉ esaye tiquina Jesure quẽ biha ohõri. Sa ye apequina pʉarore ihcãquiro tiquiro poto pehe, apequiro tiquiro cũ pehe pehe quẽ biha ohõri tiquina. Sa yero Jesu tiquina deco curusapʉ wahñari. 19 Tiquina quẽ biha tuhasagʉ̃ Pilato taboa pjĩne ojoa duti, Jesure tiquina quẽ biha ohõri curusapʉ quẽ biha ohõ dutiri jiri ti pjĩne. Ohõ saha ni ojoa dutiri jiri tiquiro: “AHRIQUIRO JESU NAZARE CJɄ̃NO, JUDIO MASA PɄHTORO IJIRE”, ni ojoa dutiri jiri Pilato ti pjĩne. 20 Ti pjĩne ojoaro judio masa ye mehna, Roma cjẽna ye mehna, griego masa ye mehna ojoari jiri apequiro. Sa yero Jesure curusapʉ tiquina quẽ biha ohõriro maca cahagã ijiri. To cahagã ijiyequina peyequina judio masa Pilato ojoa dutirire ihña, buheri. 21 Sa buhe tuhasa judio masa ʉsã pahia pʉhtoa ohõ saha nidi Pilatore: —‍“Ahriquiro judio masa pʉhtoro ijire”, ni ojoa dutieracãhña. Ʉsã pʉhtoro ijierare ahriquiro. Sa yegʉ ohõ saha ni ojoa quehno dutiya mʉhʉ. “Ahriquiro ‘Judio masa pʉhto ijiaja’, ni ihcãquirota tiquiro basita sa ni tʉhoturiquiro ijiri”, ni ojoa quehno dutiya, nidi pahia pʉhtoa. 22 —‍Yʉhʉ ojoa duti mʉhtariro sahata ijirota, nidi Pilato tiquinare. 23 Jesure tiquina quẽ bihari bato pititiaro surara pehe Jesu suhtire tiquina basi itiri. Tiquina sa iti duepegʉ̃ta ihcã suhtiro yoari suhtiro dohori marieni suhtiro ijiri. Ti suhtiro suhari suhtiro ijiri. 24 Ti suhtiro sa ijigʉ̃ ohõ saha nidi tiquina basi: —‍Ahri suhtirore tʉhrẽdacʉ̃hna. Ahri suhtirore neatiquirore masi duana, doquepeihna mari, nidi tiquina basi. Sa doquepeye, Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ tiquina ni ojoariro sahata yeye nidi tiquina. “Yʉhʉ suhtire tiquina basi itiri. Sa ye yʉhʉ suhtire neatiquinare masi duaye, doqueperi tiquina”, ni ojoahye Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ. Tiquiro sa ni ojoariro sahata sa yeye nidi tiquina. 25 Surara tiquina sa yegʉ̃, Jesu pacoro, Jesu mʉono, María Cleofa namono, María Magdalena mehna Jesu curusa cahagã ihñaducuri tiquina. 26 Sa yero tiquiro pacoro yʉhʉ tiquiro cahñogʉ gʉ̃hʉ tiquiro cahapʉ ʉsã ducugʉ̃ ihñano tiquiro pacorore yahuri Jesu: —‍Yojopʉre ahriquiro mʉhʉ macʉ ijire, nidi Jesu tiquiro pacorore. 27 Sa ni tuhasa, yʉhʉre ohõ saha ni yahuri tiquiro: —‍Yojopʉre ahricoro mʉhʉ paco ijire, nidi Jesu yʉhʉre. Tiquiro sa nidi bato Jesu pacorore ya wʉhʉpʉ iji dutii.

Jesu yaria wahahye

28 Tiquiro sa ni yahuri bato ohõ saha ni tʉhotu, masiahye Jesu: “Ijipihtiye Cohãcjʉ̃ yʉhʉre dahra dutiro tiquiro cũrire ye pehou”, ni tʉhotu, masiahye Jesu. Sa masino Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ tiquiro ni yahuriro sahata ohõ saha nidi Jesu: —‍Aco wʉoaga yʉhʉ, nidi Jesu. 29 Sa yero topʉ vino sʉẽñe co pose tiri sutu dujiri. Sa yero topʉ ijiriquiro aco ihmini sʉhtere sʉẽñe co mehna tiquina sohari sʉhtere yucʉgʉ hisopo wame tidʉ sohtoapʉ dʉhte ohõri. Sa yero Jesu dʉseropʉ siõ ohõri. 30 Ti core Jesu ihmi tuhasa ohõ saha nidi: —‍To punota ijiaga, ninota tiquiro dapure muhri yo, yariaa wahari.

Surara Jesu pati pahma batogã ñoseahye ñosenʉ mehna

31 Ti deco pascua bose deco pano ijiri. Bose deco cjẽne ʉsã ihyatire quehnori deco ijiri. Sa ye ape deco saurú ijigʉ̃ tiquina bose deco ijigʉ̃ curusaripʉ yariariquinare cũ duerari. Ti deco Cohãcjʉ̃re tiquina ño peori bose deco ijiri. Sa ye ti decopʉ tiquina quẽ biha ohõriquinare curusaripʉ tiquina wahñagʉ̃ cahmedari tiquina. Sa ye tiquina quẽ biha ohõriquinare tiquina ñecʉ cohãrine quẽ nuha dutiye tehe, judio masa siniahye Pilatore, “Tiquina yaria madoqueoahro”, niñe. Tiquina sa yeri bato tiquina pagʉrire ne dijio madoqueoye tee nidi. 32 Tiquina sa dutigʉ̃ surara pehe curusari cahapʉ esa, ihcãquiro yaqueriquiro ñecʉ cohãrine quẽ nuhari. Apequiro gʉ̃hʉre sata yeri tiquina. 33 Sa ye Jesu ñecʉ cohãrine quẽ nuhae tee yemehe, tiquiro yariariquiro ijigʉ̃ ihñañe, quẽ nuhaedari. 34 Sa quẽ nuhaedaye ihcãquiro surara tiquiro pati pahma batogã ñosenʉ mehna ñosedi. Tiquiro sa ñosegʉ̃ duita tiquiro dii, aco mehna wijiari. 35 Ti sa wahagʉ̃ ihñaʉ yʉhʉ. Yʉhʉ ahri pũre ojoarigʉ mʉsare poto yahuaja. Poto yʉhʉ yahuye ijigʉ̃ masiaja yʉhʉ. Mʉsare yahuaja mʉsa gʉ̃hʉ Jesure mʉsa wacũ tutuato saha. 36 Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũ ti nidiro sahata sa wahari: “Tiquiro cohãrine ne ihcã cohãre quẽ nuhaedari”, tiquiro ni ojoariro sahata Jesu ñecʉ cohãrine ne ihcã cohãre quẽ nuhaedari. 37 Sa yero ape pũpʉ Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ ohõ saha nine. “Tiquirore tiquina ñosediquirore ihñaeta tiquina”, ni ojoahye Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ.

Jesu pagʉre masa copepʉ cũahye

38 Tiquiro yariari bato José Arimatea cjʉ̃no Jesu pagʉre ne dijioro taro, Pilatore siniahye. José pehe apequina judio masare cuero, Jesure wacũ tutuariquiro tiquiro ijiyere yahu duerahye. Sa yero tiquiro pagʉre sinidi bato Pilato pehe Jesu pagʉre nea dutiahye. Tiquiro nea dutigʉ̃ José curusa cahapʉ esa, Jesu pagʉre nea wahahye. 39 Nicodemo gʉ̃hʉ José mehna wahahye. Tiquiro yucʉgʉ cjẽ ehme sitiyere, mirra wame tiye ehme sitiye yucʉgʉ cjẽ mehna dahra moredire ne cãhye. Jesu pagʉre tiquina cohãto pano tiquina quehnoati ijiahye ti ehme sitiye. Tiquiro ne cãhtari treinta kilo nʉcʉahye. Nicodemo sohõ ijiri pje Jesu mehna tiquiro coã yahuducuri pje ñamipʉ Jesu cahapʉ esariquiro ijiahye. 40 Sa ye tiquina pʉaro Jesu pagʉre ne, judio masa yariariquinare ʉsã cohãducuro sahata tiquiro pagʉre ehme sitiye mehna suhti mehna wahmeahye. 41 Curusapʉ Jesure tiquina wejẽdiro cahapʉ wese ijiri. Ti wesepʉ masa cope ʉtãpʉ wahma tiquina seheri cope ijiri. Ti copere ne ihcãquiro yariariquirore cohãedarĩdi. 42 Pascua bose deco judio masa bose deco ʉsã ihyatire quehnori deco ijiri. Sa ijiri deco ijigʉ̃ ti cope cahagã tiquiro curusa ijigʉ̃, topʉ cũahye tiquina Jesu pagʉre.

20

Jesu masa wijiahye

1 Domingo ñami cjũnogã ijigʉ̃, bohreato panogã María Magdalena Jesu masa copepʉ esahye. Topʉ esaro ti copere tiquina tu biharia ʉtãre yoa cjũnopʉ tiquina põo cũria ʉtãre ihñahye ticoro. 2 Sa ijigʉ̃ ihñano, ʉsã cahapʉ oma tojoa tari ticoro. Simo Pedro mehna yʉhʉ ʉsã pʉana ijii. Wihi ohõ saha ni yahuri ʉsãre ticoro: —‍Mari pʉhtoro pagʉre ne cãri jiri. Nohopʉ ne cã cũcoayaye mari masiedaja, nidi ticoro ʉsãre. 3 Ticoro sa nigʉ tʉhona, Pedro mehna masa copepʉ ihñana wahaʉ ʉsã. 4 Sa ihñana wahana ʉsã pʉana oma cãʉ. Sa oma cãna, yʉhʉ Pedrore oma yʉhdʉ cãgʉ masa copepʉ esa mʉhtaʉ. 5 Topʉ esagʉ muhri ihña sõu ti copepʉre. Muhri ihña sõgʉ tiquirore tiquina wahmedi suhtiro dihitare ihñaʉ. Sa ye ti copere sajãedʉ. 6 Yʉhʉ sa ihñari batopʉ Simo Pedro yʉhʉ batopʉ wihiri. Wihi masa copepʉ sajã, tiquiro pagʉre tiquina wahmedi suhtirore ihñari tiquiro. 7 Sa yero Jesu dapure tiquina wahmedi cahsero gʉ̃hʉre ihñari tja. Ti cahsero sijoro cuñano tiquiro torẽdi cahsero ijiri. 8 Sa yegʉ yʉhʉ gʉ̃hʉ masa copepʉ esa mʉhtarigʉ ti copepʉ sajãʉ. Jesu sa mariedagʉ̃ ihñagʉ “Potota Jesu masa wijiahya”, ni tʉhotuu yʉhʉ. 9 Ti copepʉ ʉsã wahato pano Cohãcjʉ̃ yere tiquina ojoari pũpʉ Cristo tiquiro yariatire yahurire, tiquiro masa wijiatire yahuri gʉ̃hʉre ʉsã quehnoano masiedarĩmi. Ti copere yʉhʉ ihñari bato, “Ijirota Jesu masa wijiahya”, ni, tʉhotuu yʉhʉ. 10 Sa ihña tuhasa ʉsã ye wʉhʉsepʉ tojoaa wahaʉ.

Jesu María Magdalenare bajuahye

11 Sa ye masa copepʉ María majare tojoa ta, ti cope sopecahapʉ wihi, ducuro, utiro niahye. Sa utieperota ticoro muhri ihña sõahye masa copepʉre. 12 Sa ihña sõno pʉaro angelere, yehseye suhti sañañequinare Jesu tiquiro cuñamediropʉ tiquina dujigʉ̃ ihñahye ticoro. Ihcãquiro tiquiro dapu timediropʉ dujiahye. Apequiro tiquiro dahpocãri timediropʉ dujiahye. 13 Tiquinare ticoro ihñagʉ̃ tiquina pehe ticorore sinituahye: —‍¿Numio, dʉhse yego utiajari mʉhʉ? niahye tiquina. —‍Yʉhʉ pʉhtoro pagʉre ne cãri jiri. Sa yego tiquiro pagʉre tiquina cũrire masiedaga yʉhʉ, niahye ticoro. 14 Sa ni tuhasa, majaredʉcameno Jesure topʉ ducuriquirore ihñahye ticoro. Sa ihñaeperota Jesure masiedahye ticoro. 15 —‍¿Numio, dʉhse yego utiajari mʉhʉ? ¿Noare macago niajari? niahye Jesu ticorore. “Ahriquiro ahri wesere cohteriquiro ijire”, ni tʉhotumahye ticoro Jesure. Sa ni tʉhoturo, ohõ saha niahye ticoro: —‍Mʉhʉ tiquiro pagʉre nedigʉ ijigʉ mʉhʉ cũrirore yahuya yʉhʉre. Mʉhʉ yahuri bato tiquiro pagʉre negotja, niahye ticoro tiquirore. 16 Ticoro sa nidi bato Jesu ohõ saha niahye: —‍María, niahye. Tiquiro sa ni pisugʉ̃ tʉhoro majare ihñadoqueo ticoro hebreo ye mehna ohõ saha niahye: —‍Rabuni, niahye ticoro Jesure. “Rabuni”, nino, “Buhegʉ”, nino niahye. 17 —‍Yʉhʉ Pacʉ cahapʉ mʉjaedarĩaja yʉhʉ. Yʉhʉ sa mʉjaedarĩgʉ̃ yʉhʉre ñehedacãhña. Sa yego apequina yeequina cahapʉ wahaya. Tiquina cahapʉ esago ohõ saha ni yahuya tiquinare: “ ‘Yʉhʉ Pacʉ cahapʉ wahaʉ tʉʉ niaja. Mʉsa Pacʉ gʉ̃hʉ ijire tiquiro. Yaquiro Cohãcjʉ̃ cahapʉ wahaʉ tʉʉ niaja. Mʉsa yaquiro Cohãcjʉ̃ gʉ̃hʉ ijire tiquiro’, nidi Jesu”, ni yahuya tiquinare, niahye Jesu Maríare. 18 Tiquiro sa nidi bato María Magdalena ʉsã Jesu buhena cahapʉ wihi, yahuri ʉsãre: —‍Mari pʉhtorore ihñaʉ yʉhʉ, ni, Jesu tiquiro yahu dutirire yahuri ʉsãre ticoro.

Jesu tiquiro buheyequinare bajuahye

19 Ti deco domingo ñamicahapʉ ʉsã Jesu buhena ʉsã acaye judio masare cuena, wʉhʉpʉ biha sajã, dujii ʉsã. Sa ʉsã dujigʉ̃ Jesu ʉsã watoapʉ bajuadʉca saro ohõ saha nidi: —‍¿Ne, ijiajari mʉsa? Quehnoano ijiya mʉsa, nidi. 20 Sa ni tuhasa, tiquiro omocarine, tiquiro pati pahma bato gʉ̃hʉre ʉsãre ihñori. Sa yena ʉsã tiquirore ʉsã pʉhtorore ihñana bucuei. 21 Pari turi Jesu ʉsãre ohõ saha nidi: —‍Quehnoano ijiya mʉsa. Yʉhʉ Pacʉ yʉhʉre tiquiro ohoriro sahata, mʉsa gʉ̃hʉre yee buheyere buheanare ohoaja, nidi Jesu ʉsãre. 22 Sa ni tuhasa tiquiro ʉsãre puti peori. Sa puti peoro Espíritu Santore ʉsã ñeheatire ihñono nidi ʉsãre. Ihño tuhasa ohõ saha nidi: —‍Yojopʉ Espíritu Santore ñeheña mʉsa, mʉsa mehna ijiatiquirore. 23 Apequina tiquina ñañe yerire mʉsa bogʉ̃, sata ijieta. Sa ye apequina tiquina ñañe yerire mʉsa boeragʉ̃ ti bori ijisi, nidi Jesu ʉsãre tiquiro buhenare.

Jesure masa wijiariquirore Tomasu ihñahye

24 Jesu ʉsã watoapʉ tiquiro bajuagʉ̃ Tomasu sʉhdʉariquiro tiquina ni pisuriquiro ʉsã mehna mariedari. 25 Tiquiro sa mariedagʉ̃ ʉsã mehna cjẽna tiquirore yahumedi. —‍Mari pʉhtorore ʉsã ihñaʉ, ni yahumi ʉsã Tomasure. Ʉsã sa ni yahuepegʉ̃ta ohõ saha nidi Tomasu: —‍Tiquiro omocarine tiquina quẽ bihari coperire ihñedagʉ, ti coperire yʉhʉ omo piria mehna ohbe tuhueragʉ “Ijirota masa wijiahya”, nisi yʉhʉ. Sa yegʉ tiquiro pati pahma bato ijiri copere yʉhʉ omoca mehna siõ sõedagʉ, “Ijirota masa wijiahya”, nisi yʉhʉ tiquirore, nidi Tomasu. 26 Ocho decori bato pari turi ʉsã tiquiro buhena ʉsã wʉhʉpʉ ijii. Ti pjere Tomasu ʉsã mehna ijiri. Ti wʉhʉ bihari wʉhʉ ijiri. Bihari wʉhʉ ijiepegʉ̃ta Jesu wʉhʉpʉ sajã taro, ʉsã watoapʉ bajuadʉca saro ohõ saha nidi: —‍¿Ne, ijiajari mʉsa? Quehnoano ijiya mʉsa, nidi. 27 Sa ni tuhasa, tiquiro Tomasure yahuri: —‍Ihñaña yʉhʉ omocarine. Sa ye mʉhʉ omo piria mehna yʉhʉ omocarine tiquina quẽ bihari coperire ohbe tuhuya. Sa yegʉ mʉhʉ omoca mehna yʉhʉ pati pahma bato ijiri copere siõ sõ tuhuya. “Poto ijierare”, niedacãhña. “Ijirota ijire”, niña mʉhʉ, nidi Jesu Tomasure. 28 Tiquiro sa nidi bato Tomasu yʉhtiri: —‍Mʉhʉ yʉhʉ pʉhto ijire. Yaquiro Cohãcjʉ̃ ijire mʉhʉ, nidi Tomasu Jesure. 29 —‍Yʉhʉre mʉhʉ ihñari bato yʉhʉre wacũ tutuare mʉhʉ. Apequina pehe yʉhʉre ihñedapeta yʉhʉre wacũ tutuaeta. Sa ye tiquina mʉhʉ yʉhdʉoro bucueeta, nidi Jesu Tomasure.

Jesure mari masiatire ahri pũre ojoahye Ñu

30 Sa yero peye apeye gʉ̃hʉre Cohãcjʉ̃ tutuaye mehna ye ihñori Jesu ʉsã mehna ijiro. Tire tiquiro yerire ahri pũpʉ ojoa pehoeradʉ yʉhʉ. 31 Sa ojoa pehoerapegʉta ahri pũpʉ yʉhʉ yahurire ojoaʉ “Jesuta Cristo Cohãcjʉ̃ ohoriquiro ijire. Tiquiro potota Cohãcjʉ̃ macʉno ijire”, mʉsa ni masiatire. Sa yena mʉsa tiquirore wacũ tutuana Cohãcjʉ̃ mehna mʉsa sa ijiducuatire ojoaʉ ahri pũre.

21

Jesu siete tiquiro buheyequinare bajuahye

1 Came Tiberia wame tiri ditara dʉhtʉ cahapʉ ʉsãre tiquiro buhenare Jesu pari turi bajuari tja. Ʉsãre bajuaro ohõ saha yeri tiquiro. 2 Simo Pedro, Tomasu sʉhdʉariquiro tiquina niniquiro, Natanae Galilea yehpapʉ ijiri maca, Caná wame tiri maca cjʉ̃no, apequina pʉaro buheyequina, Zebedeo pohna pʉana ʉsã ohõpequinata cahmecoaʉ. 3 Sa ʉsã cahmecoari bato Simo Pedro ʉsãre ohõ saha nidi: —‍Wahi wejẽgʉ wahaʉ niaja, nidi tiquiro. —‍Ʉsã gʉ̃hʉ mʉhʉ mehna wahanatja, nii ʉsã tiquirore. Sa ni tuhasa buhaa wahaʉ. Sa yena yucʉsa mehna wahaʉ. Ti ñamine ʉsã quehnoano wahi wejẽ bohreepenata ne ihcãquiro wahi wejẽdadʉ. 4 Bohrea parĩ quehagʉ̃ Jesu padʉropʉ ducugʉ̃ tiquirore ihñami ʉsã. Sa ihñaepenata tiquirore ihña masiedʉ ʉsã. 5 Sa yero tiquiro pehe ʉsãre sinituri: —‍¿Ne wahi wejẽajari mʉsa? nidi Jesu. —‍Ne wejẽdabutiaga ʉsã, ni yʉhtii ʉsã. 6 —‍Yucʉsa poto pehe pahrẽ pehe doque ñoña. Tie pehe doque ñona wahi wejẽnata mʉsa, nidi ʉsãre. Tiquiro sa nigʉ̃ tʉhona ʉsã tiquiro nidirota doque ñou. Ʉsã doque ño tuhasagʉ̃ta peyequina wahi sajãri. Peyequina wahi sajãgʉ̃ wẽñanʉre yucʉsapʉ weje sãana cũedadʉ ʉsã. 7 Sa yegʉ yʉhʉ Jesu cahñogʉ Pedrore yahuu: —‍Mari pʉhtorota ijire siquiro padʉropʉ ducuriquiro, nii yʉhʉ Pedrore. Yʉhʉ sa nigʉ̃ tʉhoro Jesuta tiquiro ijigʉ̃ masino, Simo Pedro tiquiro suhtirore sañari. Wahi wejẽno taro tiquiro suhtirore tu weriquiro ijinidi. Tiquiro suhtirore saña tuhasa, diapʉ uhpu ñojoaa wahari. 8 Sa yena ʉsã apequina buhena yucʉsapʉ ijina, cien metro yoaro diapʉre pahsaʉ ʉsã. Sa yena wẽñanʉre wahi peyequina sajãdʉre yucʉsa mehna weje nʉjʉaʉ ʉsã. 9 Dʉhtʉ cahapʉ ʉsã wahã sagʉ̃, topʉ peca niti dihita asi cuñari peca ijiri. Ti peca bui tiquiro pʉhõ cũriquirore wahire ihñaʉ ʉsã. Pã gʉ̃hʉre ihñaʉ ʉsã. 10 Sa ʉsã ihñagʉ̃ ihñano Jesu ʉsãre ohõ saha nidi: —‍Mianogã mʉsa wejẽdiquinare meheñequinagã ne cãhtaya, nidi ʉsãre. 11 Tiquiro sa nigʉ̃ Simo Pedro pehe Jesu mehna ijiriquiro yucʉsapʉ sajã, wẽñanʉre, bʉjʉyequina wahi ciento cincuenta y tres wahi sajãdʉre weje majari. Peyequina wahi sajãepeta wẽñanʉre tʉhrẽdari. 12 —‍Ihyana ahtaya, nidi Jesu ʉsãre. “¿Noa boro ijiajari mʉhʉ?” ni sinituerʉ ʉsã tiquirore. Ʉsã pʉhtoro tiquiro ijigʉ̃ masii ʉsã. 13 Sa yero Jesu peca cahapʉ esaro, pãre ne, ʉsãre itiri. Wahi gʉ̃hʉre itiri. 14 Sa yero Jesu tiquiro masa wijiari bato padʉropʉ bajuaro ihtia taha ʉsãre tiquiro buhenare bajuaro nidi.

Jesu Simo Pedro mehna yahuducuahye

15 Ʉsã ihyari bato Jesu Simo Pedrore sinituri: —‍¿Simo Ñu macʉ, ahriquinare mʉhʉ cahĩno yʉhdʉoro yʉhʉre cahĩajari mʉhʉ? nidi Jesu Simo Pedrore. —‍Pʉhto, mʉhʉre cahĩaja yʉhʉ. Mʉhʉre yʉhʉ cahĩgʉ̃ masine mʉhʉ, ni yʉhtiri Simo Pedro. 16 —‍Sa yegʉ ovejagãre tiquina nuno saha yeequinare buheya mʉhʉ, nidi Jesu. Sa ni tuhasa pari turi tiquiro Simo Pedrore sinituri: —‍¿Simo Ñu macʉ, yʉhʉre cahĩajari mʉhʉ? nidi Jesu. —‍Pʉhto, mʉhʉre cahĩaja yʉhʉ. Mʉhʉre yʉhʉ cahĩgʉ̃ masine mʉhʉ, ni yʉhtiri Simo Pedro. —‍Ovejare cohteriquiro ovejare tiquiro quehnoano cohtero saha, yeequinare quehnoano buhe cohteya, nidi Jesu Pedrore. 17 Sa ni tuhasa pari turi Simo Pedrore sinituri: —‍¿Simo Ñu macʉ, yʉhʉre cahĩajari mʉhʉ? nidi Jesu tja. Ihtia taha sa ni tiquiro sinitugʉ̃ tʉhoro Simo Pedro tutuaro bʉjʉa witiri: —‍Pʉhto, mʉhʉ masi pehore. Mʉhʉre yʉhʉ cahĩgʉ̃ masine mʉhʉ, ni yʉhtiri Simo Pedro. —‍Ovejare tiquina nuno saha yeequinare buheya mʉhʉ. 18 Ijirota mʉhʉre niaja. Mʉhʉ wahmʉ ijigʉ mʉhʉ suhtire saña, mʉhʉ cahmediropʉ tinie tiahye mʉhʉ. Sa yerigʉ mʉhʉ ijiepegʉ̃ta came mʉhʉ bʉcʉ ijigʉ̃, mʉhʉ omocarine mʉhʉ siõdoqueogʉ̃ apequiro mʉhʉre suhtiro sãanota. Sa yero mʉhʉ waha dueropʉ mʉhʉre neanota, nidi Jesu Simo Pedrore. 19 Sa nino Simo Pedrore dʉhse waha tiquiro yariatire yahuro nidi. Camepʉ bʉcʉro tiquiro wahagʉ̃ sa yeye taye niahye apequina tiquirore. Cohãcjʉ̃ yere Pedro yeri buhiri apequina tiquirore wejẽñe taye niahye. Sa yero Pedro yariatire yahuro nidi Jesu. Sa ni yahu tuhasa, ohõ saha ni nemori Pedrore: —‍Poto yʉhʉ buheriro sahata yeya mʉhʉ, nidi Jesu Pedrore.

Jesu tiquiro cahĩniquiro buheriquiro ahri pũre ojoariquiro ijire

20 Tiquiro sa nigʉ̃ta Pedro pehe majare ihñadoqueo, yʉhʉre Ñure Jesu tiquiro cahñogʉ buherigʉre tiquinare yʉhʉ nʉnʉ tãgʉ̃ ihñano Pedro Jesure sinituri. Yʉhʉ pehe Pedro ihñarigʉ to pano ohõ saha nidigʉ ijii. “¿Pʉhto, mʉhʉre ihña tuhtiyequinare ihñoatiquiro pehe noa boro ijiagari tiquiro?” ni Jesure siniturigʉ ijii yʉhʉ. Ti pjere Jesu tiquiro pari paha ihya dujii yʉhʉ. Sa yero yʉhʉre ihñano Pedro Jesure sinituri: 21 —‍¿Pʉhto, ahriquiro pehe dʉhse waharotari? ni sinituri. 22 —‍Tire mʉhʉre yahueraja. Ahri yehpapʉ yʉhʉ tojoa tato pano ahriquirore ijiducugʉ̃ yʉhʉ yeatire masiedare mʉhʉ. Sa yegʉ mʉhʉre yahueraja. Poto yʉhʉ buheriro sahata yeya mʉhʉ, nidi Jesu Pedrore. 23 Tire tiquiro yahurire ijipihtiyequina Jesu yequina tiquina basi yahu sitemedi. Tire yahu siteye ohõ saha nimedi tiquina pehe: “Jesu tiquiro cahĩniquiro buheriquiro yariasi”, ni yahu sitemedi yʉhʉre Jesu yequina tiquina basi. Tiquina sa niepegʉ̃ta “Tiquiro yariasi”, nino niedari jimedi Jesu. “Ahri yehpapʉ yʉhʉ tojoa tato pano ahriquirore ijiducugʉ̃ yʉhʉ yeatire masiedare mʉhʉ. Sa yegʉ mʉhʉre yahueraja”, nidi Jesu Pedrore. 24 Jesu buherigʉ ahrire yahurigʉ, ahri pũre ojoarigʉ ijiaja yʉhʉ. Sa yena ahri yʉhʉ yahuye poto ijigʉ̃ masiaja mari. 25 Peye apeye gʉ̃hʉre Jesu yeri. Tiquiro yerire mari ojoa pehogʉ̃ ti pũri ojoari pũri peye waro wahaboaga. Sa ye ti pũrine mari ihbogʉ̃ esa tuhaeraboaga ahri yehpa. Wahpaa wahaboaga, yʉhʉ tʉhotugʉ̃. To puno tjire.